Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Aušra Pukt atsakė į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” atsiųstus Tarptautinės darbo dienos reikalavimus. Skaityti čia. Nebuvo atsakyta į profesinės sąjungos reikalavimus didinti mokesčių sistemos progresyvumą, įvedant progresinius mokesčius visoms pajamoms, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), peržiūrint mokestines lengvatas, darant mokesčių sistemą socialiai teisingesnę, kuri mažintų socialinę nelygybę, o didesnes pajamas gaunantys asmenys – proporcingai daugiau prisidėtų prie bendros šalies gerovės kūrimo. Belieka tikėtis, kad į šį reikalavimą atsakys Finansų ministerija.
Viceministrės atsakymą skaityti žemiau.
Lietuvos profesinei sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei K. Krupavičienei
Kopija: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
DĖL TARPTAUTINĖS DARBO DIENOS REIKALAVIMŲ
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) išnagrinėjo Jūsų 2026 m. gegužės 4 d. kreipimąsi „Tarptautinės darbo dienos reikalavimai“, persiųstą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2026 m. gegužės 8 d. raštu Nr. S-1453, ir pagal kompetenciją teikia informaciją.
Klausimas dėl profesinių sąjungų stiprinimo ir jų vadovų apsaugos, įskaitant siūlymą nustatyti, kad profesinių sąjungų renkamų organų nariai galėtų būti atleisti iš darbo ar jų darbo sąlygos keičiamos tik gavus profesinės sąjungos sutikimą, taip pat klausimas dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių sudarymo skatinimo valstybiniu lygiu, Ministerijoje jau buvo išsamiai išnagrinėtas 2025 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. SG‑4066(11.1E‑53), adresuotame Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei K. Krupavičienei, kurio kopija taip pat buvo pateikta Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai.
Viešuosiuose pirkimuose teikti pirmenybę socialiai atsakingoms įmonėms, kurios rūpinasi darbuotojų gerove ir yra sudariusios kolektyvines sutartis. Neturėtų būti toleruojama praktika, kai konkursus laimi mažiausią kainą pasiūliusios įmonės, taupančios darbuotojų atlyginimų ir saugių darbo sąlygų sąskaita.
Pažymėtina, kad Ministerijos atstovai intensyviai dirba Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu sudarytoje darbo grupėje Socialiai atsakingų viešųjų pirkimų gairėms (toliau – Gairės) atnaujinti. Gairės yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo gali naudotis perkančiosios organizacijos, vykdančios viešuosius pirkimus. Gairėse yra nustatyti kriterijai ir reikalavimai, kurie nėra įtvirtinti įstatymuose kaip privalomi, tai kriterijai apimantys platesnius socialinės įmonių atsakomybės reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Ministerijos viešųjų pirkimų politikoje numatytas reikalavimas, kad bent 20 proc. viešųjų pirkimų, kuriuos vykdo Ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, privalo būti atliekama naudojant Gairėse nurodytus kriterijus.
Galima pasidžiaugti, kad Perkančiųjų organizacijų įsitraukimas vykdant socialiai atsakingu viešuosius pirkimus nuolat ir reikšmingai didėja. Per 2024 m. socialiai atsakingų pirkimų vertė sudarė 4,6 proc. visų atliktų pirkimų (iš viso 1,1 tūkst. tokių pirkimų), per 2025 m. tokių pirkimų vertė sudarė jau 10,9 proc. visų pirkimų vertės (iš viso 2,1 tūkst. tokių pirkimų), 2026 m. tik per pirmus keturis mėnesius atlikta 2,5 tūkst. socialiai atsakingų pirkimų, kurių vertė sudaro 9,1 proc. visų per tą laikotarpį atliktų pirkimų.
Gairės yra nuolat tobulinamos, papildomos, pritaikomos prie besikeičiančios teisės aktų bazės. Matoma nuolatinė socialiai atsakingų pirkimų skaičiaus ir vertės didėjimo tendencija.
Skatinti socialinį dialogą, numatant tam tikslinį valstybės finansavimą.
Socialinio dialogo plėtra ir įgalinimas yra įtvirtintas Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 130 punkte, kuriame numatytas įsipareigojimas stiprinti socialinį dialogą bei sudaryti prielaidas efektyvesnėms kolektyvinėms deryboms.
Įgyvendinant 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1‑709 „Dėl Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano patvirtinimo“ patvirtintas Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas), kurio tikslas – skatinti socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą privačiame ir viešajame sektoriuose, prioritetą teikiant privačiam sektoriui.
Veiksmų plane numatytos tokios priemonės kaip mokymai darbuotojų ir darbdavių atstovams, mokymai profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams, apskritojo stalo diskusijos, konferencijos, konsultacijos socialinio dialogo klausimais, socialinio dialogo naudos sklaida bei kitos priemonės, skirtos stiprinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas.
Šio Veiksmų plano integrali dalis yra šiuo metu Ministerijos ir socialinių partnerių (Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos) įgyvendinamas Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis finansuojamas projektas Nr. 07-022-P-0001 „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“. Projekto vertė yra daugiau kaip 2 mln. Eur, iš kurių beveik 0,5 mln. Eur sudaro bendrojo finansavimo (skiriamos Ministerijos) lėšos.
Projekto metu didelis dėmesys skiriamas socialinių partnerių derybinėms galioms stiprinti, jų gebėjimams ir kompetencijoms gerinti, taip pat socialinio dialogo sklaidai. Organizuojami mokymai profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams, skirti derybiniams gebėjimams, lyderystei stiprinti, taip pat socialinio dialogo, kolektyvinių derybų, kolektyvinių darbo ginčų sprendimo mechanizmų (įskaitant tarpininkavimą), darbo teisės, ekonomikos, finansinio raštingumo, skaitmeninių įgūdžių, naujų ir nestandartinių darbo formų, įskaitant platforminį darbą, temoms.
Taip pat įgyvendinamos konferencijos ir apskritojo stalo diskusijos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams Europos semestro darbotvarkės, Europos Sąjungos politikos dokumentų ir Europos socialinių partnerių susitarimų klausimais, įtraukiant ir Europos socialinius partnerius. Be to, rengiamos diskusijos atskirų ūkio šakų darbuotojų ir darbdavių atstovams, konsultacijos socialinio dialogo darbovietėse klausimais, apimančios darbuotojų ir darbdavių atstovavimą, kolektyvines derybas, praktinių problemų sprendimą, taip pat sąžiningo ir teisingo perėjimo prie klimato neutralumo tikslų įgyvendinimą.
Projekte taip pat vykdoma socialinio dialogo naudos, įskaitant Lietuvos ir užsienio gerosios praktikos pavyzdžius, sklaida įvairiomis viešinimo priemonėmis bei atliekami socialinio dialogo situacijos Lietuvoje tyrimai.
Ministerija ir toliau planuoja vykdyti Europos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas programas, skirtas socialinio dialogo rėmimui, numatant tokių programų tęstinumą ir 2028–2034 metų finansinėje perspektyvoje.
Kartu norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto sprendimuose pažymėta, kad profesinių sąjungų subsidijavimo formos yra labai skirtingos ir, ar finansinė pagalba nepažeidžia profesinių sąjungų savarankiškumo, negali būti vertinama taikant bendruosius principus, o kiekvieną kartą turi būti vertinamos aplinkybės, ar konkretus subsidijavimas nepažeidžia profesinių sąjungų savarankiškumo (472 paragrafas). Darbdavys gali teikti finansinę paramą profesinėms sąjungoms, vadovaujantis tiek Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsniu, tiek Darbo kodekso 167 straipsnio 2 dalimi, tačiau kiekvieną kartą turi būti įvertinama ar finansavimo tikslas, kuriuo suteikiama parama profesinei sąjungai, nepažeis profesinių sąjungų savarankiškumo ir nepriklausomumo, nes „tik laisvai susikūrusios ir nepriklausomai nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų veikiančios profesinės sąjungos gali ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus“[1].
Norime pažymėti, kad valstybė negali remti profesinių sąjungų, net ir siekiant paskatinti kolektyvinių sutarčių plėtrą Lietuvoje, nes, kaip pažymėjo Lietuvos Konstitucinis Teismas, „pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybė profesinėms sąjungoms teiktų tokią paramą arba ją teiktų tokiais būdais, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą profesinių sąjungų veiklos savarankiškumą, padaryti jas priklausomas nuo valstybės ir šitaip suvaržyti profesinių sąjungų galimybes ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Negalima nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybė profesinėms sąjungoms teiktų tokią paramą arba ją teiktų tokiais būdais, kad būtų pažeistas profesinių sąjungų lygiateisiškumas“[2].
Susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu ir užtikrinti jų kasmetinį indeksavimą.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. yra pakeistas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo mechanizmas, reglamentuotas Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo įstatyme, t. y. numatytos jo didinimo sąlygos – kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, taikytinas nuo kitų kalendorinių metų sausio 1 dienos, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje arba jos pakeitime, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (apskaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), einamaisiais metais taikomą minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei jo kitimui poveikį turinčių veiksnių (ekonominių, socialinių ir darbo rinkos pokyčių) įtaką. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis tvirtinamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme. Taigi, atsakant į klausimą, pažymėtina, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų siejimas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu ir jų kasmetinis indeksavimas yra užtikrinamas per pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo mechanizmą. Tačiau šis indeksavimas nėra tiesioginis ar automatinis bazinio dydžio didinimas tokiu pačiu dydžiu kaip vidutinis darbo užmokestis. Bazinio dydžio pokytis nustatomas įvertinus visumą ekonominių, socialinių ir darbo rinkos rodiklių, o ne vien vidutinio darbo užmokesčio augimą. Be to, pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis yra nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, todėl jo dydžiui tiesioginę įtaką daro ne tik makroekonominiai rodikliai, bet ir socialinių partnerių – įskaitant profesines sąjungas – derybiniai susitarimai.
Kartu pažymėtina, kad padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA) ir pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, Ministerija visuomet peržiūri Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme numatytus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžius ir rengia šio įstatymo pakeitimus, siekiant padidinant įstatymo prieduose numatytus minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus panašiu procentiniu dydžiu kaip ir numatoma didinti MMA, siekiant, kad kvalifikuotų darbuotojų minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai nesusilygintų su nustatytu MMA ir atitiktų Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą.
Sudaryti sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti. Tik kvalifikuoti darbuotojai gali būti konkurencingi.
Norime pažymėti, Lietuvos teisinis reguliavimas jau dabar sudaro plačias galimybes darbuotojams kelti kvalifikaciją ir nuolat tobulinti savo kompetencijas. Darbo kodekse įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti sąlygas darbuotojų mokymui ir profesiniam tobulėjimui, taip pat numatyta galimybė darbuotojams naudotis mokymosi atostogomis bei kitomis kvalifikacijos kėlimo formomis. Tuo pačiu kolektyvinėse sutartyse gali būti susitariama dėl papildomų priemonių, kurios dar labiau išplečia darbuotojų tobulėjimo galimybes.
Papildomai šios galimybės sustiprintos 2026-2028 metų nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau – NKS) nuostatomis. NKS nustatytos palankesnės mokymosi atostogų sąlygos, numatant iki 10 darbo dienų mokymuisi, už kurias mokamas 100 procentų darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Taip pat profesinių sąjungų nariams pagal NKS suteikiamos 2 mokamų atostogų dienos savišvietai.
Pažymėtina ir tai, kad valstybės politika šioje srityje yra kryptinga – darbuotojų kompetencijų stiprinimas įvardijamas kaip svarbi priemonė siekiant didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, paslaugų kokybę ir darbuotojų konkurencingumą darbo rinkoje. Sudarytos teisinės ir praktinės prielaidos leidžia įmonėms, įstaigoms lanksčiai planuoti darbuotojų mokymus, derinti juos su darbo organizavimu bei finansinėmis galimybėmis.
Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad darbuotojams jau yra sudarytos pakankamos galimybės kelti kvalifikaciją, o tolimesni sprendimai šioje srityje turėtų būti orientuoti į esamų priemonių efektyvų taikymą ir tikslingą jų tobulinimą, o ne į papildomų, perteklinių reguliavimo priemonių nustatymą.
Pridedama. Ministerijos 2025 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. SG‑4066(11.1E‑53), 25 lapai.
Viceministrė Aušra Putk
[1] Lietuvos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, kuriais buvo sprendžiami iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų valdyto turto klausimai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, byla Nr. 40/01
[2] Ten pat.