2026 m. birželio 3 d. Europos Komisija pateikė savo kasmetines rekomendacijas Lietuvai 2026 metams. Dalis jų sutampa su profesinių sąjungų reikalavimais, ypač socialinės politikos, sveikatos priežiūros paslaugų ir švietimo srityse.
„Nepaisant sudėtingos situacijos visame pasaulyje, Lietuvos ekonominė situacija atrodo gana tvirtai – prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2026 metais augs 3 proc., o 2027 metais – 2,1 proc.“, – pranešime sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Nepaisant ekonomikos augimo, Europos komisija pastebi, kad Lietuvoje didėja skurdas ir nelygybė, ypač atokiuose regionuose.
Todėl siekiant sumažinti skirtumus ir socialinės atskirties riziką mūsų šalyje Europos komisija rekomenduoja gerinti socialinės apsaugos politiką, įskaitant socialinio būsto programas, didinant jos aprėptis ir užtikrinti geresnę socialinių paslaugų stebėseną.
Europos komisija pažymi, kad nors Lietuva investuoja į sveikatos infrastruktūrą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, sveikatos priežiūros rezultatai nesiekia ES vidurkio, prevencijos priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra didelis, o kaimo vietovėse trūksta sveikatos priežiūros paslaugų.
Todėl rekomenduojama padidinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros paslaugomis ir gauti gydytojų bei slaugytojų paslaugas, kad būtų galima pailginti Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę.
„Nors įgyvendindama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Lietuva imasi veiksmų modernizuoti bendrojo ugdymo sistemą, tačiau atotrūkis švietimo srityje neišnyko, o miesto ir kaimo mokyklų moksleivių pasiekimai taip pat ir toliau yra skirtingi,“- pastebi Europos komisija.
Todėl siekiant įgūdžius suderinti su darbo rinkos poreikiais ir padidinti užimtumą, Europos komisijos nuomone „reikia didinti mokytojo profesijos patrauklumą, taip pat skatinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos programas ir profesinio mokymo reformas„.
„Lietuva, laikydamasi ES Tarybos rekomendacijos, padidino savo išlaidas gynybai. Siekdama finansuoti saugumo poreikius ir kartu užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų finansavimą nekeliant pavojaus fiskaliniam tvarumui, Lietuva galėtų padidinti viešąsias pajamas ir pasinaudoti reformomis, įgyvendinamomis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšomis. Tai galėtų apimti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių reformas, specialių mokesčių režimų racionalizavimą, kovą su šešėline ekonomika ir laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą“- rašoma pranešime.
Pažymima, kad nors Lietuva padarė pastebimą pažangą diegdama atsinaujinančiųjų išteklių energiją, tačiau ir toliau išlieka priklausoma nuo elektros energijos importo.
Todėl sumažinti pragyvenimo išlaidas ir dar labiau sustiprinti energetinį saugumą, Europos komisijos nuomone, galėtų elektros tinklų atnaujinimas, pastatų renovacija, elektrifikavimas ir investicijos į viešąjį transportą.
Visi paryškinimai tekste yra padaryti Europos komisijos.
Daugiau skaityti čia