2026 m. birželio 12 d. įvyko Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos posėdis, kuriame priimtas sprendimas kreiptis į Ministrę Pirmininkę I. Ruginienę ir Socialinių reikalų ir darbo ministrę J. Zailskienę, raginant atšaukti Vyriausybės sprendimą dvejiems metams atidėti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą tėvams, auginantiems vaikus.
Visą raštą skaityti žemiau.
LR Ministrei Pirmininkei Gerb. Ingai Ruginienei
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Gerb. Jūratei Zailskienei
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 18, 181, ir 182 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XV-681 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovaujami darbuotojai ir jų šeimos yra pagrįstai nusivylę Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu dvejiems metams atidėti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą tėvams, auginantiems vaikus.
Šis sprendimas prieštarauja anksčiau viešai deklaruotiems valstybės įsipareigojimams stiprinti šeimas, mažinti mokestinę naštą dirbantiems tėvams bei spręsti ilgalaikes Lietuvos demografines problemas.
Iki šiol visuomenei buvo nuosekliai pristatoma, kad papildomos mokestinės lengvatos šeimas pasieks nuo 2027 metų. Todėl sprendimas jų įsigaliojimą nukelti iki 2029 metų vertintinas kaip atsitraukimas nuo duotų pažadų ir šeimų lūkesčių nepaisymas.
Ypač stebina tai, kad toks sprendimas priimamas tuo metu, kai statistika rodo, jog 2025 m.
gimstamumas Lietuvoje buvo pats mažiausias tarp Europos valstybių ir nuolat kalbama apie
būtinybę skatinti gimstamumą, gerinti šeimų finansinę padėtį ir kurti šeimai palankią aplinką. Deklaracijos apie demografinių iššūkių sprendimą nebetenka prasmės, kai konkrečios priemonės, galinčios pagerinti šeimų finansinę situaciją, yra atidedamos neribotam laikui arba perkeliamos į ateitį.
Dirbančios šeimos šiandien susiduria su augančiomis pragyvenimo išlaidomis, būsto, ugdymo ir vaikų priežiūros kaštais. Todėl papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis nėra privilegija – tai viena iš priemonių, leidžiančių iš dalies kompensuoti vaikų auginimo išlaidas ir mažinti mokestinę naštą dirbantiems tėvams.
Profesinės sąjungos nuomone, toks sprendimas siunčia visuomenei ydingą signalą, kad šeimos politika valstybėje tampa antraeiliu klausimu, o viešai deklaruojami tikslai nėra paremti realiais veiksmais. Tai ne tik blogina šeimų finansinę padėtį, bet ir mažina piliečių pasitikėjimą valstybės institucijomis bei jų priimamais sprendimais.
Manome, kad atsakinga ir nuosekli valstybės politika negali būti grindžiama pažadų atidėliojimu. Jei valstybė pripažįsta demografinę krizę kaip vieną svarbiausių nacionalinių iššūkių, tuomet sprendimai, skirti šeimų finansinei padėčiai gerinti, turi būti įgyvendinami laiku, o ne nukeliami į tolimesnę ateitį.
Atsižvelgdami į tai, reikalaujame persvarstyti sprendimą dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo atidėjimo ir užtikrinti, kad šeimoms, auginančioms vaikus, numatytos mokestinės lengvatos įsigaliotų nuo anksčiau numatyto termino – 2027 metų.
Lietuvoje paskutinį kartą NPD buvo didintas 2024 m., nors prieš tai jis visą dešimtmetį buvo didinamas beveik kiekvienais metais.
Tikrieji valstybės prioritetai vertinami ne pagal viešus pareiškimus, o pagal priimamus sprendimus. Todėl tikimės, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veiksmais įrodys, jog šeimų stiprinimas ir demografinės situacijos gerinimas yra realūs, o ne deklaratyvūs valstybės politikos tikslai.
Pagarbiai,
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė