„KARTU GINAME DARBUOTOJŲ TEISĖS. KARTU KURIAME STIPRESNĘ LIETUVĄ“
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
Ketveri pokyčių ir išbandymų metai 2022–2026 metų laikotarpis buvo vienas sudėtingiausių per pastaruosius
dešimtmečius tiek Lietuvos ekonomikai, tiek darbuotojams. LPS „Solidarumas“ savo veiklą vykdė sparčiai besikeičiančioje ekonominėje ir socialinėje aplinkoje, kurioje teko operatyviai reaguoti į naujus iššūkius ir ginti darbuotojų interesus.
2022-2026 metų Vyriausybės Institucinio stabilumo ir socialinio dialogo iššūkiai
Vienu iš reikšmingų iššūkių LPS „Solidarumas“ veiklai tapo politinio ir institucinio stabilumo stoka. Per 2022–2026 m. laikotarpį profesinėms sąjungoms teko bendradarbiauti net su keturiomis skirtingomis Lietuvos Respublikos Vyriausybėmis.
Kiekviena Vyriausybės kaita reiškė naujus prioritetus, pasikeitusią politinę darbotvarkę ir naujai formuojamas ministerijų
komandas. Tokia situacija apsunkino nuoseklaus socialinio dialogo plėtojimą. Vos pradėjus konstruktyvias diskusijas, užmezgus bendradarbiavimą ir ieškant bendrų sprendimų, politiniai pokyčiai dažnai versdavo dialogą pradėti iš naujo. Tai
lėtino sprendimų priėmimą, apsunkino ilgalaikių susitarimų įgyvendinimą ir mažino socialinio dialogo tęstinumą.
Akivaizdus pavyzdys tam buvo struktūriniai pokyčiai Kalėjimų tarnyboje, kai keitėsi Teisingumo ministrai, tai sukėlė daug
konfliktų įstaigoje ir tarp darbuotojų.
Dideliu išbandymu tapo energetikos krizė. Rekordiškai išaugusios elektros ir kitų energijos išteklių kainos smarkiai padidino įmonių veiklos sąnaudas, ypač energijai imliuose sektoriuose. Dėl išaugusių kaštų dalis Lietuvos pramonės įmonių buvo priverstos mažinti gamybos apimtis, stabdyti veiklą ar net užsidaryti.
Skaudžių pasekmių patyrė tekstilės ir drabužių siuvimo sektorius – nemažai įmonių nutraukė veiklą arba reikšmingai sumažino darbuotojų skaičių.
Sudėtinga situacija susiklostė ir paukštininkystės sektoriuje, kuriam didelį poveikį padarė išaugusios energijos ir gamybos sąnaudos.
Energetikos krizės pasekmes pajuto ir Lietuvos gyventojai. Sparčiai augusios elektros, šildymo ir kitų būtinųjų paslaugų kainos ženkliai sumažino daugelio šeimų perkamąją galią, todėl profesinės sąjungos nuosekliai siekė, kad darbuotojų pajamos būtų didinamos atsižvelgiant į infliaciją ir pragyvenimo išlaidų augimą.
Energetikos krizė sukėlė rimtų iššūkių ir savivaldybėms. Dėl sparčiai išaugusių šildymo išlaidų ženkliai padidėjo gyventojų, besikreipiančių dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, skaičius. Daugelyje savivaldybių susidarė ilgos laukiančiųjų eilės, o socialinės paramos skyrių darbuotojams teko išskirtinai didelis darbo krūvis – per trumpą laiką priimti, registruoti ir išnagrinėti tūkstančius prašymų bei užtikrinti, kad visi teisę į kompensacijas turintys gyventojai laiku gautų jiems priklausančią paramą.
Ši situacija dar kartą parodė, kad krizių metu būtina užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir finansinius
išteklius viešosioms paslaugoms teikti.
Mitingas „Neleisk savęs skurdinti“
2022 m. spalio 7 d., minėdama Tarptautinę oraus darbo dieną, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ surengė mitingą „Neleisk savęs skurdinti“ prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų, Vinco Kudirkos aikštėje. Mitingo tikslas buvo atkreipti Vyriausybės, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į sparčiai blogėjančią dirbančiųjų socialinę ir ekonominę padėtį. Energetikos krizė, rekordiškai auganti infliacija, brangstančios būtiniausios prekės ir paslaugos bei nepakankamas darbo užmokesčio augimas lėmė, kad vis daugiau dirbančių žmonių susidūrė su skurdo rizika ir negalėjo užsitikrinti orių gyvenimo sąlygų.
Prieš organizuodama mitingą, LPS „Solidarumas“ siekė spręsti problemas socialinio dialogo būdu – energetikos kainų klausimą kėlė Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje, kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), teikė siūlymus atsakingoms institucijoms.
Tačiau šios iniciatyvos nesulaukė konkrečių sprendimų, todėl buvo nuspręsta organizuoti viešą protesto akciją.
Mitingo metu LPS „Solidarumas“ reikalavo imtis skubių priemonių gyventojų perkamajai galiai apsaugoti, suvaldyti energijos kainų augimą, užtikrinti teisingesnę socialinę politiką ir priimti sprendimus, kurie garantuotų darbuotojams ne tik teisę į darbą, bet ir teisę į orų gyvenimą. Šis mitingas tapo aiškiu signalu, kad profesinė sąjunga gina darbuotojų interesus ne tik derybų salėse, bet ir viešojoje erdvėje, kai dialogas neduoda rezultatų.
LPS „Solidarumas“ ir toliau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ekonominės krizės našta negali būti perkeliama tik darbuotojams ir jų šeimoms. Valstybės pareiga – užtikrinti, kad kiekvienas dirbantis žmogus galėtų oriai gyventi iš savo darbo.
Vienas svarbiausių LPS „Solidarumas“ veiklos prioritetų buvo darbo vietų išsaugojimas. Ypatingas dėmesys buvo skirtas darbuotojų situacijai įmonėje „Lifosa”, kur aktyviai siekėme apsaugoti darbuotojų socialines garantijas, išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti konstruktyvų dialogą tarp darbuotojų, darbdavio ir valstybės institucijų.
Dar vienu reikšmingu iššūkiu tapo valstybės sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio politika. LPS „Solidarumas“ nuosekliai pasisakė prieš darbo užmokesčio įšaldymą ir organizavo protesto akcijas, reikalaudama užtikrinti teisingą viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimą.
Mūsų įsitikinimu, valstybės tarnautojai ir viešųjų paslaugų darbuotojai negali tapti ekonominių sunkumų naštos nešėjais, o atlyginimų politika turi užtikrinti orų gyvenimą, motyvaciją ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą.
Kiti šiuo laikotarpio iššūkiai, tai aukšta infliacija, darbuotojų trūkumu, gynybos finansavimo poveikiu viešiesiems finansams, psichosocialinių rizikų augimu darbo vietose, dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos keliamais pokyčiais bei socialinio dialogo stiprinimo poreikiu.
Ne mažesniu iššūkiu išliko profesinių sąjungų lyderių teisinės apsaugos užtikrinimas. Nors Lietuvos teisės aktai numato papildomas garantijas renkamiems profesinių sąjungų atstovams, praktika rodo, kad šios apsaugos ne visada yra pakankamai veiksmingos. Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad didžiojoje daugumoje nagrinėtų atvejų – apie 98 procentus – buvo pritarta darbdavių prašymams nutraukti darbo santykius su profesinių sąjungų lyderiais. Tokia praktika kelia pagrįstų klausimų dėl profesinių sąjungų atstovų garantijų veiksmingumo ir darbuotojų teisės laisvai atstovauti narių interesams.
LPS „Solidarumas“ nuosekliai siekė stiprinti profesinių sąjungų lyderių apsaugą, inicijavo diskusijas dėl teisės aktų tobulinimo ir ne kartą atkreipė valstybės institucijų dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad profesinių sąjungų atstovai galėtų
vykdyti savo pareigas nepatirdami nepagrįsto spaudimo ar grėsmės netekti darbo.
Šiuo metų rengiame Darbo Kodekso 168 str. pakeitimą, kad sutikimas liktų tik profesinės sąjungos prerogatyva ir kad ginčus dėl atleidimo ar darbo sąlygų keitimo nagrinėtų darbo ginčų komisijos.
Geroji patirtis -apginta profesinės sąjungos pirmininkė
LPS „Solidarumas“ teisininkams Lukas Čiapas, Oksana Strazdė, Stanislavas Fedaravičius pavyko laimėti svarbią bylą teisme prieš Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kuri buvo davusi sutikimą atleisti profesinės sąjungos
pirmininkę iš darbo. Teisme buvo įrodyta, kad sprendimas atleisti profesinės sąjungos pirmininkę buvo neteisėtas, o šiam sprendimui reikšmingą įtaką turėjo jos aktyvi veikla profesinėje sąjungoje. Teismas apgynė darbuotojos ir profesinės sąjungos
atstovės teises bei panaikino nepagrįstą VDI sprendimą.
Ši pergalė svarbi ne tik konkrečiai darbuotojai. Ji patvirtino, kad profesinių sąjungų lyderiai negali būti persekiojami, diskriminuojami ar atleidžiami dėl atstovavimo darbuotojams. Tai reikšmingas LPS „Solidarumas“ teisinės veiklos
rezultatas, sustiprinęs profesinių sąjungų atstovų apsaugą ir parodęs, kad organizacija yra pasirengusi nuosekliai ginti savo narius visomis teisėtomis priemonėmis.
Apginta profesinės sąjungos teisė į informavimą ir konsultavimą
LPS „Solidarumas“ teisininkai taip pat laimėjo reikšmingą bylą dėl profesinės sąjungos teisės gauti informaciją ir dalyvauti konsultacijose priimant su darbuotojų interesais susijusius sprendimus. Teismas pripažino, kad įmonė pažeidė profesinės sąjungos informavimo ir konsultavimo teises, todėl jai buvo skirta bauda. Ši teisinė pergalė patvirtino, kad darbdaviai negali formaliai ar visiškai ignoruoti profesinių sąjungų: informavimas ir konsultavimas yra ne darbdavio geros valios klausimas, o
teisės aktuose nustatyta pareiga.
Bylos rezultatas tapo svarbiu precedentu ginant profesinių sąjungų teisę laiku gauti reikalingą informaciją, atstovauti darbuotojams ir realiai dalyvauti priimant jiems svarbius sprendimus. Tai dar vienas konkretus LPS „Solidarumas“ teisinės veiklos rezultatas, sustiprinęs profesinių sąjungų vaidmenį įmonėse ir darbuotojų pasitikėjimą organizacijos teikiama teisine pagalba.
Nors keitėsi Vyriausybės, ekonominė situacija ir teisėkūros prioritetai, LPS „Solidarumas“ išlaikė veiklos tęstinumą ir nuosekliai gynė darbuotojų interesus, nepriklausomai nuo politinių aplinkybių.
SOCIALINIO DIALOGO STIPRINIMAS – MŪSŲ PRIORITETAS
Socialinis dialogas yra vienas svarbiausių demokratinės valstybės principų ir veiksmingiausia priemonė ieškant subalansuotų sprendimų darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesams suderinti. Per visą 2022–2026 m. kadenciją LPS „Solidarumas“ nuosekliai siekė, kad socialinis dialogas Lietuvoje taptų ne formalia procedūra, o realiu sprendimų priėmimo procesu. Ne kartą įsitikinome, kad socialinis dialogas reikalauja ne tik noro kalbėtis, bet ir politinės valios išgirsti socialinių partnerių argumentus. Todėl LPS „Solidarumas“ nuosekliai gynė principą, kad sprendimai, darantys įtaką darbuotojų teisėms ir gyvenimo kokybei, negali būti priimami nepasitarus su profesinėmis sąjungomis.
LPS „Solidarumas“ nuosekliai kėlė socialinio dialogo kokybės klausimą. Pabrėžėme, kad konsultavimasis su socialiniais partneriais turi prasidėti dar rengiant teisės aktus, o ne tuomet, kai sprendimai jau būna priimti. Tik toks dialogas gali užtikrinti kokybiškesnę teisėkūrą, didesnį visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir tvaresnius sprendimus.
Dalyvavimas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje
Viena svarbiausių nacionalinio socialinio dialogo institucijų yra Lietuvos Respublikos trišalė taryba, kurios veikla reglamentuota Darbo kodekse. Joje darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai svarsto svarbiausius darbo,
socialinės ir ekonominės politikos klausimus, derina pozicijas bei ieško visoms šalims priimtinų sprendimų.
Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai privalo pateikti išsamią informaciją, įrodančią, kad jos atitinka nacionaliniu lygmeniu veikiančioms organizacijoms keliamus kriterijus. Šie atstovavimo, veiklos apimties, narystės, savarankiškumo ir kitų sričių reikalavimai yra griežti. Tik nustatytus kriterijus atitinkančios organizacijos turi teisę deleguoti savo atstovus į Lietuvos Respublikos trišalę tarybą. LPS „Solidarumas“ atitinka nacionaliniu lygmeniu veikiančiai profesinių sąjungų organizacijai keliamus reikalavimus ir į Trišalę tarybą deleguoja du savo atstovus. Tai suteikia galimybę aukščiausiu nacionaliniu lygmeniu tiesiogiai atstovauti darbuotojų interesams, teikti pasiūlymus dėl teisės aktų, dalyvauti derybose ir siekti darbuotojams palankių socialinių bei ekonominių sprendimų.
Vienas iš svarbių klausimų svarstomų Trišalėje taryboje, tai minimalios algos
didinimas.
Metai (nuo sausio 1 d.) Minimali mėnesinė alga (MMA), bruto Pokytis (€) Pokytis (%)
2022 730 € +88 € +13,7 %
2023 840 € +110 € +15,1 %
2024 924 € +84 € +10,0 %
2025 1 038 € +114 € +12,3 %
2026 1 153 € +115 € +11,1 %
2027 1 245 € + 92 8 % +8 %
Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybos.
2025m. Spalio 8 d. pasirašyta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kuria gerinamos darbo sąlygos ir darbuotojų atstovavimo kokybė viešajame sektoriuje. Joje susitarta, kad bus nustatomas bazinis dydis ir bus didinamas 12,60 euro (iki 1798 eurų), pagal kurį skaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, tai pat – užtikrinamos papildomas garantijos profesinių sąjungų nariams, stiprinamos profesinių sąjungų teisės ir įsipareigojimai. Derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties atstovauja Pirmininkė Kristina Krupavičienė, pavaduotoja Lina Urbonovičienė, valdybos narys Vincas Kunca.
LPS „Solidarumas“ ne kartą atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymas Lietuvoje vis dar nėra nuoseklus. Nors sutartis yra svarbi priemonė darbuotojų socialinėms garantijoms stiprinti, jos nuostatos nėra vienodai taikomos visame viešajame sektoriuje. Ypač aktuali problema – Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų netaikymas arba ribotas taikymas daliai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbuotojų. Dėl to susidaro nevienodos darbo sąlygos ir socialinės garantijos darbuotojams, dirbantiems skirtingose viešojo sektoriaus organizacijose, nors jų darbdavys iš esmės yra
valstybė arba savivaldybė.
LPS „Solidarumas“ laikosi pozicijos, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties nauda turi būti prieinama visiems darbuotojams, kuriems ji skirta, nepriklausomai nuo pasirinktos viešojo sektoriaus organizacinės ar teisinės formos. Todėl ir toliau sieksime, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo apimtis būtų išplėsta, o jos nuostatos būtų įgyvendinamos vienodai ir nuosekliai visose valstybės ir savivaldybių valdomose įstaigose bei įmonėse. „LPS „Solidarumas“ siekia, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos būtų privalomai taikomos visiems valstybės ir savivaldybių valdomų įstaigų ir įmonių darbuotojams, kurių interesams atstovauja sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos.“
Bendradarbiavimas su darbdavių organizacijomis
LPS „Solidarumas“ siekia užmegzti ir plėtoti konstruktyvų bendradarbiavimą su darbdavių organizacijomis bei palaikyti nuolatinį socialinį dialogą. Esame įsitikinę, kad darbuotojams ir darbdaviams aktualios problemos turi būti sprendžiamos derybomis, abipuse pagarba ir bendrų sprendimų paieška.
Socialinio dialogo metu keliame darbo užmokesčio, darbo sąlygų, darbuotojų saugos ir sveikatos, kvalifikacijos tobulinimo, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo bei kitus darbuotojams svarbius klausimus. Siekiame sudaryti kolektyvines sutartis, kurios užtikrintų darbuotojams papildomas garantijas ir kartu prisidėtų prie įmonių veiklos stabilumo bei darbuotojų motyvacijos.
Nors darbuotojų ir darbdavių pozicijos ne visada sutampa, LPS „Solidarumas“ nuosekliai siekia konstruktyvaus dialogo ir kompromisų, kurie nepažeistų darbuotojų teisių ir leistų kurti tvarius, pagarba bei pasitikėjimu grindžiamus
darbo santykius.
Šakinio socialinio dialogo stiprinimas
Svarbi LPS „Solidarumas“ veiklos kryptis – socialinio dialogo stiprinimas atskirose ūkio ir viešojo sektoriaus šakose. Būtent šakiniu lygmeniu galima geriausiai atsižvelgti į konkretaus sektoriaus darbuotojų poreikius ir susitarti dėl darbo užmokesčio, darbo laiko, darbo krūvio, darbuotojų saugos, kvalifikacijos kėlimo bei papildomų socialinių garantijų.
Ataskaitiniu laikotarpiu LPS „Solidarumas“ šakinės organizacijos aktyviai dalyvavo derybose, rengė pasiūlymus ir kartu su kitomis profesinėmis sąjungomis pasirašė darbuotojams svarbias šakos kolektyvines sutartis bei jų pakeitimus.
Sveikatos apsaugos sektorius
2024 m. lapkričio 4 d. pasirašyta atnaujinta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinė sutartis. Ją kartu su kitų profesinių sąjungų vadovais pasirašė Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė
LPS „Solidarumas“ atstovams derybose pavyko pasiekti konkrečių darbuotojams naudingų rezultatų:
greitosios medicinos pagalbos darbuotojų darbo grafikai sudaromi trims mėnesiams;
profesinių sąjungų nariams suteikiamos trys apmokamos dienos per metus sveikatai gerinti;
numatytas apmokėjimas už pamainos perdavimo laiką;
iškvietimai iš namų į darbą apmokami kaip viršvalandinis darbas;
įstaigos įpareigotos parengti darbuotojų psichologinės gerovės veiksmų
planus;
darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų, suteikiama
papildoma apmokama poilsio diena per mėnesį.
Tai reikšmingas LPS „Solidarumas“ šakinio socialinio dialogo rezultatas, pagerinęs ne tik medicinos specialistų, bet ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo bei socialines sąlygas.
Socialinių paslaugų sektorius
2025 m. spalio 17 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ir penkių profesinių sąjungų vadovai, tame tarpe Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Nevierienė pasirašė susitarimą dėl Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo. Susitarimu išplėstas įstaigų, kurioms taikoma sutartis, sąrašas ir padidintas darbuotojų, galinčių naudotis joje numatytomis garantijomis, skaičius. Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties nuostatos pradėtos taikyti maždaug 6 tūkst. profesinių sąjungų narių, dirbančių apie 100 socialinių paslaugų įstaigų
visoje Lietuvoje.
Tai svarbus rezultatas, parodantis, kad kolektyvinės derybos ne tik padeda išsaugoti esamas darbuotojų garantijas, bet ir leidžia išplėsti jų taikymą vis didesniam profesinių sąjungų narių skaičiui.
Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ labai aktyvus kolektyvas. Aktyviai organizuoja mokymus, konferencijas, sąskrydžius ir aktyviai dalyvauja protesto akcijose.
Švietimo ir mokslo sektorius
Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, atstovaujant pirmininkės Aldonos Kindurienės, kartu su kitomis švietimo darbuotojams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Sutartyje įtvirtintas nuoseklus pedagogų, švietimo pagalbos specialistų,
dėstytojų, mokslininkų ir kitų švietimo bei mokslo darbuotojų darbo užmokesčio
didinimas. Numatyta, kad 2026–2028 m. darbo užmokesčiui skiriamos lėšos
kasmet didės sparčiau už prognozuojamą šalies vidutinio darbo užmokesčio
augimą.
Šis susitarimas suteikė darbuotojams daugiau aiškumo ir ilgalaikio stabilumo,
nes darbo užmokesčio didinimo įsipareigojimai buvo įtvirtinti kolektyvinėje
sutartyje, o ne palikti vien politiniams pažadams.
Bausmių vykdymo sistema
2025 m. gruodžio 29 d. pasirašyta Lietuvos bausmių vykdymo sistemos šakos
kolektyvinė sutartis. Derybos dėl jos truko apie pusantrų metų, o jose aktyviai
dalyvavo Lietuvos teisėsaugos įstaigų profesinė sąjunga „Solidarumas“,
atstovaujant Genovaitės Markevičienės ir Vitos Subačiutės.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 16 / 49
Sutartis taikoma Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Lietuvos probacijos tarnybos
darbuotojams. Joje reglamentuojamas darbuotojų atstovavimas, darbo
apmokėjimas, profesinių sąjungų garantijos, socialinės išmokos, darbuotojų
sauga ir sveikata bei kiti svarbūs darbo santykių klausimai.
Platus socialinių garantijų paketas sustiprino darbuotojų teisių apsaugą ir
sudarė geresnes sąlygas profesinėms sąjungoms dalyvauti sprendžiant visos
bausmių vykdymo sistemos darbuotojams aktualius klausimus.
Šie susitarimai įrodo, kad šakinis socialinis dialogas duoda konkrečių ir
pamatuojamų rezultatų. LPS „Solidarumas“ dalyvavimas kolektyvinėse
derybose padėjo didinti darbo užmokestį, plėsti socialines garantijas, gerinti
darbo sąlygas ir užtikrinti didesnę darbuotojų apsaugą skirtinguose sektoriuose.
Lietuvos vandentvarkos įmonių darbuotojų profesinė
sąjunga ,,Solidarumas“, vadovaujant Jovitai Pretzsch nuolat kėlė
klausimus ,,kas bus ateityje su vandens tiekimu”, ,,kas nutiks su
darbuotojais”, jei šio svarbaus ūkio pertvarka vyks netinkama kryptimi.
,,Jei šiandien turime karo migrantus, tai ateityje turėsime vandens trūkumo
pabėgėlių bangą”, – perspėja K. Krupavičienė atidarydama Seime surengtą
konferenciją ,,Vandentvarkos reformos iššūkiai ir prioritetai”.
Vandentvarkos šaka labai aktyviai bendradarbiauja su Vandentvarkos
asociacija. Nekarta buvo kalbama apie galimybes pasirašyti šakos sutartį.
Tačiau tam reikia pritarimo iš savivaldybių, kur labai sudėtinga surasti bendrų
sąlyčio taškų.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 17 / 49
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 18 / 49
Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“
Svarbus šakinio socialinio dialogo pasiekimas transporto sektoriuje – 2019 m.
Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko Gintaro Čiužo
ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ pasirašyta
Tarptautinio krovininio kelių transporto šakos kolektyvinė sutartis. Tai buvo
pirmoji tokio pobūdžio šakos kolektyvinė sutartis Lietuvoje.
Šiuo metu su socialiniais partneriais diskutuojama dėl galimybės atnaujinti
derybas ir pasirašyti naują šakos kolektyvinę sutartį. Tarptautinio krovininio
transporto sektorius susiduria su Mobilumo paketo įgyvendinimo sunkumais,
profesionalių vairuotojų trūkumu, sudėtingomis darbo sąlygomis ir kitais darbo
santykių iššūkiais. Šiems klausimams spręsti reikalingas nuoseklus profesinių
sąjungų ir vežėjų atstovų dialogas.
Baltijos transporto profesinė sąjunga „Solidarumas“ aktyviai gina vairuotojų
teises, atstovauja jiems darbo ginčuose ir siekia, kad būtų tinkamai apmokama
už atliktą darbą, laikomasi darbo bei poilsio laiko reikalavimų ir užtikrinamos
saugios darbo sąlygos.
Ypatingas dėmesys skiriamas vairuotojams migrantams, kurie dėl kalbos
barjero, teisinių žinių trūkumo ir priklausomybės nuo darbdavio dažniau
susiduria su savo teisių pažeidimais. LPS „Solidarumas“ konsultuoja juos darbo
santykių, darbo užmokesčio, komandiruočių, atleidimo iš darbo ir kitais
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 19 / 49
klausimais, padeda spręsti darbo ginčus bei atstovauja ginant pažeistas jų
teises.
Ši veikla parodo, kad šakinis socialinis dialogas apima ne tik kolektyvinių
sutarčių pasirašymą, bet ir nuolatinį darbuotojų atstovavimą, praktinę teisinę
pagalbą bei pastangas spręsti viso transporto sektoriaus problemas.
2025 m. kovo 17 d. Kaune V.Į. „Kelių priežiūra“ profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininkas Rimtautas Ramanauskas su įmonės
generaliniu direktoriumi Audriumi Vaitkumi pasirašė naują įmonės AB
„Kelių priežiūra“ kolektyvinę
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 20 / 49
Bendrovė nuolat stiprina dialogą su socialiniais partneriais – konsultuojasi,
ieškojo bendrų sprendimų ir aptarinėja aktualiausias darbuotojams temas.
Pagrindinis bendradarbiavimo su Darbo taryba ir profesinėmis sąjungomis
tikslas – užtikrinti konstruktyvų, pozityvų ir atvirą darbdavio ir darbuotojų atstovų
socialinį dialogą.
Pasirašyta atnaujinta Sodros kolektyvinė sutartis.
2026 m. sausio 16 d. Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkas Vincas Kunca ir Sodros direktorius Kęstutis Čereška pasirašė
atnaujintą įstaigos kolektyvinę sutartį, kurioje bus įteisinti svarbūs darbuotojams
pakeitimai.
Pasak V. Kuncos, kolektyvinės sutarties pakeitimai padės teisingiau paskirstyti
darbo užmokestį, mažinant atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių
darbuotojų. Dabar mažesni atlyginimai augs sparčiau nei didesni.
Kitas svarbus pakeitimas suteiks Sodros skyriams daugiau laisvės paskirstant
darbo krūvius tarp skyriaus darbuotojų.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 21 / 49
SODROS darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vincas Kunca su vadovu
Kestučiu Čereška palaiko stiprų bendradarbiavimą.
Lietuvos energetikų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas
Gitautas Gudelis.
Energetikų profesinės sąjungos
pirmininkas Gitautas Gudelis aktyviai atstovauja energetikos sektoriaus
darbuotojų interesams. Atstovaudamas Elektrėnų elektrinės Ignitis gamyba
darbuotojams, jis yra pasirašęs kolektyvinę sutartį, kuri padeda užtikrinti
darbuotojų darbo, atlygio ir socialines garantijas.
Energetikų šakinė profesinė sąjunga vienija savivaldybių šilumos ūkio įmonių
darbuotojus ir privačių bendrovių, gaminančių biokurą, darbuotojus. Profesinė
sąjunga gina jų teises, stebi darbo sąlygas, skatina socialinį dialogą su
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 22 / 49
darbdaviais ir siekia, kad energetikos sektoriaus pokyčiai būtų įgyvendinami
atsižvelgiant į darbuotojų interesus.
IDEX Baltic“ UAB veikia „Solidarumas“ darbuotojų profesinė sąjunga. Profesinė
sąjunga atstovauja darbuotojų interesams ir yra pasirašiusi kolektyvinę sutartį,
užtikrinančią papildomas garantijas
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja ir
Lietuvos veterinarijos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina
Urbonovičienė kartu su savo komanda aktyviai telkia darbuotojus, stiprina
profesinę sąjungą ir nuosekliai augina jos narių skaičių. Ji aktyviai dalyvauja
teisėkūros procesuose, teikia pasiūlymus dėl darbuotojų teisių ir socialinių
garantijų stiprinimo, nuolat stebi darbuotojų darbo sąlygas bei operatyviai
reaguoja į kylančias problemas. Jos vadovaujama profesinė sąjunga kryptingai
atstovauja veterinarijos sektoriaus darbuotojų interesams ir stiprina socialinį
dialogą.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 23 / 49
Lietuvos ūkio profesinių sąjungų federacijos „Solidarumas” pirmininkas
Artūras Macijauskas. Atstovė Koordinacinėje taryboje Anželika
Dovidovič.
Vilniaus paukštyno darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 24 / 49
AB „Lifosa“ darbuotojų profesinės sąjungos aktyvas
Su UAB „Plasta“ vadovu, įmonėje organizavome mokymus apie psichologinį
smurtą darbe
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 25 / 49
Mokymai Ūkio šakos aktyvui
Migracijos departamento profesinės sąjungos pirmininkė Rūta
Gerikienė
2023 metais pasiektas Migracijos departamento darbuotojų atlyginimų
didinimas,
O kaip bus dabar, 2026 metais? Darbuotojai laukia sprendimų.
Nuoseklūs profesinių sąjungų veiksmai davė konkretų rezultatą – buvo
patenkintas reikalavimas didinti Migracijos departamento darbuotojų darbo
užmokestį.
2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino valstybės biudžetą,
kuriame Migracijos departamento darbuotojų atlyginimams didinti papildomai
skirta 2,8 mln. eurų.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 26 / 49
Dar 2023 m. liepą profesinių sąjungų surengtame susitikime Vidaus reikalų
ministerijos atstovai teigė, kad Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai
artimiausius dvejus metus nebus didinami. LPS „Solidarumas“ su tokiu
sprendimu nesutiko ir ėmėsi aktyvių veiksmų.
AB „Lietuvos geležinkeliai” darbuotojų profesinės
sąjungos „Solidarumas” pirmininkas Stanislavas Fedaravičius
AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“
pirmininkas Stanislavas Fedaravičius atkakliai ir principingai gina profesinės
sąjungos narių teises bei atstovauja jiems darbo ginčuose. Ypatingą dėmesį jis
skiria traukinių mašinistų ir palydovų darbo sąlygoms, darbuotojų kvalifikacijos
reikalavimams, tinkamam profesiniam pasirengimui ir socialinių garantijų
užtikrinimui. Nors nuosekli jo veikla padeda spręsti darbuotojams kylančias
problemas, tačiau socialinio dialogo stoka įmonėje ir didelės reformos nepadėjo
sustiprinti profesinės sąjungos bendrovėje.
Teismo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Vilma
Ivanova
Vilma Ivanova – nuoširdi ir stipri lyderė, nepaliekanti profesinės sąjungos narių
vienų su jų problemomis. Ji nuosekliai ir atkakliai kėlė teismo ekspertų darbo
užmokesčio didinimo klausimą ir pasiekė dalinių teigiamų rezultatų. Vis dėlto
sprendžiant darbuotojų atlyginimų klausimus įstaigoje pritrūko konstruktyvaus
socialinio dialogo ir tikro profesinės sąjungos įtraukimo į sprendimų priėmimą.
Nepaisydama iššūkių, Vilma Ivanova toliau principingai atstovavo darbuotojų
interesams ir siekė teisingo jų profesionalumo, atsakomybės bei darbo
sudėtingumo įvertinimo.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 27 / 49
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pavaduotojas,
Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkas
Ričardas Garuolis
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas ir Gidų
bei kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas
Garuolis – principingas gidų teisių ir tinkamų darbo sąlygų gynėjas. Jis
nuosekliai kelia nelegalios gidų veiklos problemą, nes reikalavimų nesilaikantys
asmenys sudaro nesąžiningą konkurenciją ir atima darbo galimybes iš
kvalifikuotų vietos gidų. Be to, tokia veikla kelia riziką, kad turistams gali būti
pateikiama netiksli, klaidinanti ar tikrovės neatitinkanti informacija apie Lietuvos
istoriją, kultūrą ir valstybę. Ričardas Garuolis siekia aiškesnės veiklos kontrolės,
sąžiningos konkurencijos ir deramo profesionalių gidų darbo įvertinimo.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 28 / 49
Stiprios profesinės sąjungos, principingai
ginančios darbuotojų interesus:
UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinė sąjunga šiais
metais švęs savo 35-jų metų sukaktį.
Lietuvos gestų kalbos vertėjams atstovauja Lietuvių gestų kalbos vertimo
centro (LGKVC) darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“. Pirmininkė
Danguolė Dragūnienė, kurį aktyviai gina vertėjų darbo teises, organizuoja
mokymus, siekia, kad vertėjų gestais profesija būta gerbiama ir įtrauka į
trūkstamų profesijų sąrašą.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 29 / 49
2025 m. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pasipildė nauja
kolektyvine nare Transporto kompetencijų agentūros darbuotojų
profesinė sąjunga
Viešojo transporto profesinės sąjungos
Viešojo transporto profesinės sąjungos susiduria su dideliais iššūkiais,
susijusiais su augančiais darbuotojų darbo krūviais, nepakankamu darbo
užmokesčiu ir dažnu viršvalandiniu darbu. Dėl darbuotojų trūkumo esamiems
darbuotojams tenka dirbti intensyviau ir ilgiau, todėl didėja nuovargio, profesinio
perdegimo bei nelaimingų atsitikimų rizika.
Profesinės sąjungos taip pat nuolat kelia pasenusių ir techniškai nusidėvėjusių
transporto priemonių problemą. Tokios transporto priemonės apsunkina
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 30 / 49
vairuotojų darbą, neužtikrina tinkamų darbo sąlygų ir gali kelti pavojų darbuotojų
bei keleivių saugumui.
Profesinės sąjungos reikalauja, kad darbo užmokestis atitiktų darbuotojų
atsakomybę ir darbo sudėtingumą, būtų tinkamai apmokamas viršvalandinis
darbas, laikomasi darbo ir poilsio režimo, atnaujinamas transporto priemonių
parkas ir užtikrinamos saugios darbo sąlygos. Viešojo transporto darbuotojų
darbo sąlygos tiesiogiai veikia keleivių saugumą, paslaugų kokybę ir visos
viešojo transporto sistemos patikimumą.
Šiaulių miesto savivaldybė nepritarė siūlymui didinti UAB „Busturas“
vairuotojų atlyginimus
Šiaulių miesto savivaldybė atmetė siūlymą nuo 2026 m. liepos 1 d. 15 proc.
padidinti UAB „Busturas“ vairuotojų darbo užmokestį.
UAB „Busturas“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronislovas
Babrauskas 2026 m. birželio 26 d. viešu laišku kreipėsi į Šiaulių miesto merą
Artūrą Visocką, ragindamas užtikrinti vairuotojų atlyginimų didinimą. Profesinė
sąjunga įspėjo, kad, neatsižvelgus į darbuotojų reikalavimus, bus pradėta
rengtis streikui.
Profesinė sąjunga pabrėžė, kad dėl vairuotojų trūkumo darbuotojai patiria itin
didelius darbo krūvius. Siekiant užtikrinti nepertraukiamą keleivių vežimą,
vienam vairuotojui per mėnesį tenka dirbti apie 20–30 valandų viršvalandžių –
tai beveik viena papildoma darbo savaitė. Be to, vairuotojų dažnai prašoma
dirbti poilsio dienomis. Toks darbas apskaitomas kaip darbas poilsio metu, todėl
ne visada atsispindi bendrame viršvalandžių skaičiuje.
Savivaldybės atsisakymas didinti atlyginimus neišsprendžia vairuotojų trūkumo,
per didelių darbo krūvių ir nuolatinio viršvalandinio darbo problemų. Profesinė
sąjunga ir toliau reikalaus tinkamai atlyginti darbuotojams už jų atsakingą ir
visuomenei būtiną darbą bei užtikrinti saugias ir orias darbo sąlygas.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 31 / 49
Socialinio dialogo silpnėjimas savivaldybių lygmeniu
LPS „Solidarumas“ vertinimu, per pastaruosius ketverius metus socialinis
dialogas savivaldybių lygmeniu ne stiprėjo, o daugeliu atvejų silpnėjo. Nors
buvo įsteigtos regionų plėtros tarybų kolegijų partnerių grupės, darbuotojų
atstovų ir profesinių sąjungų įtaka priimant regionams ir savivaldybėms svarbius
sprendimus išliko labai ribota.
Praktika rodo, kad daugelyje savivaldybių sprendimai dėl įstaigų pertvarkų,
paslaugų organizavimo, darbo vietų, darbuotojų skaičiaus ar kitų reikšmingų
klausimų vis dar priimami nepakankamai konsultuojantis su profesinėmis
sąjungomis, darbuotojų atstovais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Dažnai
socialiniai partneriai apie sprendimus sužino tik tuomet, kai jie jau būna priimti
arba jų įgyvendinimas būna pradėtas.
Toks formalus požiūris į socialinį dialogą mažina darbuotojų pasitikėjimą
viešuoju sektoriumi, silpnina visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą ir
neužtikrina pakankamo sprendimų skaidrumo. Kai svarbūs sprendimai priimami
be atviros diskusijos ir socialinių partnerių dalyvavimo, didėja neskaidrių
sprendimų rizika, prarandamos galimybės laiku pastebėti galimas problemas ir
rasti visoms pusėms priimtinus sprendimus.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 32 / 49
LPS „Solidarumas“ įsitikinimu, savivaldybės privalo užtikrinti realų, o ne formalų
socialinį dialogą. Profesinės sąjungos turi būti įtraukiamos į sprendimų rengimą
nuo pat pradžių, o darbuotojų nuomonė turi tapti svarbia viešojo valdymo
sprendimų priėmimo dalimi. Tik toks bendradarbiavimas gali užtikrinti didesnį
skaidrumą, atsakingesnį viešųjų lėšų naudojimą ir geresnę viešųjų paslaugų
kokybę.
’’Socialinis dialogas negali būti suprantamas kaip vienkartinis informavimas apie
jau priimtus sprendimus. Tikras socialinis dialogas prasideda tuomet, kai
darbuotojų atstovai dalyvauja rengiant sprendimus ir turi realią galimybę daryti
įtaką jų turiniui.“
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 33 / 49
Susitikime su Šakių meru Raimondu Januševičiumi
Ne mažiau svarbu stiprinti socialinį dialogą privačiame sektoriuje. Būtent čia
kolektyvinės derybos ir kolektyvinės sutartys gali tapti veiksmingiausia
priemone gerinant darbo sąlygas, didinant darbo užmokestį, mažinant darbo
ginčus ir stiprinant įmonių konkurencingumą.
Kolektyvinių derybų plėtros svarbą pabrėžia ir Europos Sąjungos Direktyva dėl
deramo minimaliojo darbo užmokesčio. Joje valstybės narės, kuriose
kolektyvinėmis sutartimis yra apimta mažiau kaip 80 proc. darbuotojų,
raginamos parengti ir įgyvendinti kolektyvinių derybų skatinimo veiksmų planus.
LPS „Solidarumas“ įsitikinimu, Lietuva turi aktyviau siekti šio tikslo, stiprindama
profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų pajėgumus bei sudarydama
palankesnes sąlygas kolektyvinėms deryboms visų pirma privačiame sektoriuje.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 34 / 49
Koordinacinės tarybos posėdis Ukmergėje, nuotrauka su meru Dariumi Varnu
Socialinis dialogas negali būti stiprinamas vien politinėmis deklaracijomis ar
strateginiuose dokumentuose įrašytais siekiais. Jei valstybė pripažįsta socialinį
dialogą vienu iš demokratinės valstybės ir tvarios ekonomikos pagrindų, ji
privalo sudaryti realias sąlygas jam plėtotis.
Todėl Vyriausybė turėtų socialinį dialogą skatinti ne tik politiniu, bet ir finansiniu
lygmeniu. Viena iš priemonių galėtų būti tikslinis socialinių partnerių veiklos
finansavimas, dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 0,6 proc. – skiriant
socialinių partnerių organizacijų stiprinimui.
Šios lėšos būtų naudojamos ne organizacijų administravimui, bet viešąjį
interesą atitinkančioms veikloms: socialinio dialogo plėtrai, darbuotojų ir
darbdavių atstovų mokymams, teisės aktų analizei, kolektyvinių derybų
stiprinimui, konsultacijoms bei visuomenės informavimui. Toks finansavimo
modelis sustiprintų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų institucinį
pajėgumą, didintų jų nepriklausomumą ir sudarytų sąlygas kokybiškesniam
dalyvavimui teisėkūros bei viešojo valdymo procesuose.
LPS „Solidarumas“ mano, kad investicijos į socialinį dialogą yra investicijos į
stabilesnius darbo santykius, skaidresnį viešąjį valdymą ir didesnį visuomenės
pasitikėjimą valstybės institucijomis. Todėl socialinio dialogo stiprinimas turi tapti
ne deklaruojamu siekiu, o nuosekliai valstybės remiama politika.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 35 / 49
DARBO KODEKSO TOBULINIMAS – NUOSEKLUS DARBUOTOJŲ TEISIŲ
GYNIMAS
Viena svarbiausių LPS „Solidarumas“ veiklos krypčių 2022–2026 m. buvo
aktyvus dalyvavimas tobulinant Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Siekėme,
kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai užtikrintų didesnę
darbuotojų apsaugą, stiprintų socialinį dialogą ir sudarytų prielaidas
sąžiningiems darbo santykiams.
LPS „Solidarumas“ aktyviai dalyvavo Lietuvos Respublikos trišalės tarybos,
Darbo santykių komisijos ir kitų darbo grupių veikloje, kur buvo svarstomi Darbo
kodekso pakeitimai. Mūsų pozicijos buvo formuojamos demokratiškai –
pasiūlymai ir teisės aktų projektai buvo išsamiai nagrinėjami LPS „Solidarumas“
valdyboje, Koordinacinėje taryboje, aptariami seminaruose bei konsultuojantis
su šakinių ir teritorinių organizacijų atstovais.
Teisininkė Oksana Strazdė ir teisininkas Lukas Čiapas, kurie labai daug dėjo
pastangų įstatymų leidyboje ir darbuotojų teisių ginime.
Viso teisėkūros proceso metu nuosekliai teikėme pasiūlymus ir gynėme
darbuotojų interesus. Dalis mūsų siūlymų buvo įvertinti, tačiau svarbiausi
darbuotojų teises stiprinantys pakeitimai kol kas nebuvo priimti.
LPS „Solidarumas“ siekė:
sustiprinti profesinių sąjungų renkamų atstovų ir lyderių teisinę apsaugą nuo
nepagrįsto atleidimo ar kitokio spaudimo;
pakeisti teisinį reglamentavimą, kad teismui pripažinus darbuotojo atleidimą
neteisėtu, darbdavys negalėtų savo nuožiūra atsisakyti grąžinti darbuotoją į
darbą, išmokėdamas tik piniginę kompensaciją;
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 36 / 49
peržiūrėti suminės darbo laiko apskaitos taikymo reglamentavimą, siekiant
užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį bei darbo ir
asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;
pakeisti garantijų ir ilgalaikio darbo išmokų mokėjimo tvarką darbuotojams,
kurie dėl sveikatos būklės nebegali tęsti darbo ir yra atleidžiami iš darbo.
Nors šiems siūlymams nebuvo pritarta, LPS „Solidarumas“ nuosekliai juos gynė
visų diskusijų metu ir toliau sieks, kad jie būtų įgyvendinti ateityje. Esame
įsitikinę, kad darbuotojų teisės negali būti silpninamos vien dėl darbdavio
ekonominių interesų – darbo santykiuose turi būti užtikrinta teisių ir pareigų
pusiausvyra.
Svarbi mūsų veiklos dalis buvo ir aktyvus dalyvavimas įgyvendinant Europos
Sąjungos teisę Lietuvoje. LPS „Solidarumas“ teikė pasiūlymus ir dalyvavo
diskusijose dėl Europos Sąjungos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę,
siekdama, kad jų nuostatos būtų įgyvendintos darbuotojams palankiausiu būdu.
Aktyviai dalyvavome svarstant:
Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje
įgyvendinimą;
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę;
Platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimo direktyvos įgyvendinimą;
kitų Europos Sąjungos socialinės politikos teisės aktų įgyvendinimą.
LPS „Solidarumas“ ir toliau sieks, kad Lietuvos darbo teisė atitiktų aukščiausius
Europos socialinius standartus, o kiekvienas darbuotojas būtų realiai
apsaugotas nuo neteisingų ir nesąžiningų sprendimų.
LPS „Solidarumas“ neapsiriboja teisės aktų priėmimu – siekia, kad jie
būtų realiai taikomi darbo vietose.
Vienas svarbiausių artimiausių LPS „Solidarumas“ veiklos prioritetų – praktinis
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje. Esame
įsitikinę, kad vien direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę savaime neužtikrins
didesnio darbo užmokesčio skaidrumo ar diskriminacijos mažinimo. Tam
būtinas aktyvus profesinių sąjungų dalyvavimas ir darbuotojų informavimas.
Todėl numatome organizuoti mokymus profesinių sąjungų lyderiams ir nariams,
kad jie įgytų praktinių žinių, kaip naudotis naujomis teisėmis, kurias suteikia ši
direktyva. Sieksime stiprinti profesinių sąjungų gebėjimus analizuoti darbo
užmokesčio sistemas, atpažinti galimus diskriminacijos atvejus, naudotis teisės
aktuose numatytomis informavimo ir konsultavimo priemonėmis bei veiksmingai
atstovauti darbuotojų interesams.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 37 / 49
LPS „Solidarumas“ sieks, kad darbo užmokesčio skaidrumas taptų ne formaliu
teisiniu reikalavimu, o kasdiene praktika Lietuvos darbovietėse. Tikime, kad
skaidri darbo užmokesčio politika padės mažinti nepagrįstus atlyginimų
skirtumus, užtikrins vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą, stiprins
darbuotojų pasitikėjimą darbdaviais ir prisidės prie socialiai teisingesnės darbo
rinkos kūrimo.
Gynybos finansavimo procentai neturi virsti našta sunkiausiai
dirbantiems ar mažiausiai uždirbantiems
Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas” suprasdama įtemptą geopolitinę
situaciją bei būtinybę didinti krašto apsaugos finansavimą (sprendimą didinti iki
5,3 proc. nuo BVP), pareiškė, jog krašto apsaugos strategija turėtų būti
neatsiejama nuo visos visuomenės įsitraukimo, supratimo, pasirengimo ir
dalyvavimo.
Krašto apsaugos finansavimo didinimas neturėtų sumenkinti valdžios
įsipareigojimų darbuotojams, kaip antai: švietimo, sveikatos apsaugos,
kultūros, teisėtvarkos, statutiniams pareigūnams ir visiems kitiems.
Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” nariai suprasdami situacijos
rimtumą bei galvodami apie Lietuvos likimą pasirašė Nacionalinę kolektyvine
sutartį sutikdami, kad Pareiginis bazinis dydis buvo didinamas tik 12 eurų, o
neapmokestinamas pajamų dydis liko toks pat, nors buvo žadama jį didinti ir
ateityje prilyginti MMA.
Kai žmonės jaučiasi socialiai saugūs, išsilavinę, pasitikintys savo valstybe – tik
tada jie pasirengę ją ginti. O švietimas yra būtent tas pamatas, ant kurio
stovi valstybė. Švietimo bendruomenė jaučiasi atsakinga už savo valstybės
ateitį. Nuolat vyksta karštos diskusijos su Švietimo ir mokslo ministerijos
atstovais dėl kolektyvinės sutarties įgyvendinimo, dėl mokytojų darbo sąlygų,
dėl mokinio padėjėjų darbo teisinio reglamentavimo. Švietimo bendruomenė
kelia klausimą ne tik – ar turime pinigų, bet ir – kaip juos
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 38 / 49
naudojame. Turime pareigą priminti: stipri Lietuva – tai ne tik ginkluota, bet ir
išsilavinusi, teisinga, socialiai saugi Lietuva. Mus neramina rajonų ligoninių
likimas, kurios išgyveno reformas, buvo kuriami sveikatos centrai,
optimizuojamos veiklos, tačiau matome finansavimo trūkumą. Negalime sutikti
su drastišku finansavimo trūkumu sveikatos apsaugai rajonuose, nes šiandien
matome, kad respublikinės ligoninės nebus pajėgios aptarnauti visos Lietuvos
pacientų srautus, o ką jau kalbėti karo atveju.
Sveikatos apsaugos sistema yra nacionalinio saugumo dalis. Turime išlaikyti
gyvybingas regionų gydymo įstaigas ir jose dirbančius žmones – be jų valstybė
neturi realaus atsparumo. Sukurti sveikatos centrai turėjo užtikrinti paslaugų
prieinamumą ir kokybę, tačiau ar pacientams paslaugų prieinamumas pagerėjo,
o medicinos personalo darbo sąlygos tapo stabilesnės? Šiuos klausimus būtina
kelti ir dabar, kol dar galime sustiprinti sistemą iš vidaus.
Lietuvos teisėtvarkos įstaigų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai
reiškia rimtą susirūpinimą dėl valstybės vidaus saugumo ateities. Šiuo metu
statutinėse įstaigose jaučiamas pareigūnų trūkumas. Tolesnis valdžios delsimas
įgyvendinti pažadus dėl atlygio didinimo gali lemti pareigūnų nusivylimą ir
pasitraukimą iš vidaus tarnybos. Tokiu atveju kyla reali grėsmė, kad Lietuva
taps mažiau saugia šalimi, o nusikalstamumo lygis – išaugs. Profesinė
sąjunga pabrėžia, kad teisingas pareigūnų darbo įvertinimas ir stabilios
darbo sąlygos yra būtina sąlyga užtikrinant visuomenės saugumą, verslo
aplinkos patrauklumą ir pasitikėjimą valstybės institucijomis. Reikalaujame
skubių sprendimų dėl statutinių pareigūnų darbo užmokesčio, taip pat
didesnio valdžios dėmesio pareigūnų socialinėms garantijoms.”
Lietuva taps nesaugia šalimi, gali kilstelti nusikalstamumas. Turime nepamiršti,
kad šalyje turime per 200 tūkst. migrantų, kurių elgesio negalime prognozuoti,
nes jų nepažįstame. Turime galvoti apie Lietuvos patrauklumą verslui ir
turizmui, piliečių saugumą.
Lietuvos keliai, jų finansavimas ir darbuotojų darbo apmokėjimas. AB
„Kelių priežiūra”, kurios akcininkas yra valstybe, išgyveno reformas,
optimizavimus.
Daugybė darbuotojų buvo atleisti iš darbo, tačiau darbuotojų darbo sąlygos,
darbo užmokestis keitėsi nežymiai, todėl būtina pagaliau atkreipti dėmesį į
kritinę Lietuvos kelių infrastruktūros padėtį bei sektoriuje dirbančius
darbuotojus. Gera idėja dėl Valstybinio kelių fondo steigimo, kuris kuriamas
siekiant užtikrinti stabilų ir ilgalaikį finansavimą valstybinės reikšmės
keliams – jų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, aplinkkelių tiesimui bei
infrastruktūros pritaikymui gynybos / civilinės saugos poreikiams.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 39 / 49
Atkreiptinas dėmesys į viešuosius pirkimus, nes laimi tas kas pasiūlė
žemiausia kaina. Ir čia matome ir broką tiesiant kelius ir mažus atlyginimus ir
prastas darbo sąlygas darbuotojams.
Baltarusijos pasienyje “įkalinti” vilkikų vairuotojai tapo nesprendžiamos
kontrabandos problemos ir įtemptų geopolitinių santykių įkaitais. Esamos
situacijos įkaitais tapo eiliniai vairuotojai, o mažų įmonių vežėjams iškilo grėsmė
prarasti rinkas, užsakymus, vairuotojus o tai yra Lietuvos biudžeto pajamas.
Vežėjai negali užtikrinti tinkamų darbo sąlygų vairuotojams, negali vykdyti
Mobilumo paketo keliamu sąlygų, neužtikrina laisvo asmenų judėjimo.
Ar tikrai nėra vidinių resursų? Ar tikrai negalime atsiliepti eilinių žmonių,
darbuotojų lūkesčiams? Ar tikrai visi veržemės diržus?
Teisingas darbo apmokėjimas ir atsakingas viešųjų finansų naudojimas
LPS „Solidarumas“ nuosekliai kėlė klausimą dėl valstybės ir savivaldybių
valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymo principų. Šiuo metu
vadovų pareiginės algos dydžiai daugiausia siejami su įmonės dydžiu ir
pareiginės algos koeficientais. Tačiau toks modelis ne visada atspindi įmonės
veiklos rezultatus, darbuotojų darbo užmokesčio lygį ar socialinio teisingumo
principus.
Mūsų nuomone, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų darbo
užmokestis turėtų būti glaudžiau siejamas su įmonės darbuotojų vidutiniu darbo
užmokesčiu. Tai užtikrintų didesnį atlygio sistemos teisingumą, skatintų vadovus
rūpintis visų darbuotojų atlyginimų augimu ir mažintų nepagrįstai didelius
atlyginimų skirtumus įmonių viduje. Taip pat siūlome peržiūrėti maksimalius
pareiginės algos koeficientus ir mažinti atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių
koeficientų, kad darbo apmokėjimo sistema būtų proporcingesnė ir socialiai
teisingesnė.
Ne mažiau svarbus klausimas – atsakingas ir tvarus viešųjų finansų
naudojimas. LPS „Solidarumas“ ne kartą atkreipė dėmesį į būtinybę reguliariai
vertinti valstybės ir savivaldybių įstaigų administracinę struktūrą bei
administravimo išlaidas. Pasitaiko atvejų, kai administraciniai padaliniai
plečiami nepakankamai pagrindžiant tokio sprendimo būtinumą, o personalo
atrankos procesai kelia visuomenėje abejonių dėl jų skaidrumo ir objektyvumo.
Todėl siekiame, kad visose viešojo sektoriaus įstaigose būtų užtikrinami
skaidrūs, konkurencingi ir kompetencija grindžiami darbuotojų atrankos
principai, racionalus viešųjų lėšų naudojimas ir aiški vadovų atsakomybė už
priimamus sprendimus.
LPS „Solidarumas“ įsitikinimu, efektyvus viešasis valdymas turi būti
grindžiamas ne tik ekonominiu efektyvumu, bet ir socialiniu teisingumu,
skaidrumu bei pagarba darbuotojams. Viešosios lėšos turi būti naudojamos
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 40 / 49
atsakingai, o atlygio politika – stiprinti pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių
institucijomis, o ne didinti socialinę atskirtį.
2025 m. balandžio 8 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ kartu
su kitomis didžiausiomis profesinėmis sąjungomis surengė spaudos
konferenciją dėl planuojamo įvesti visuotinio nekilnojamojo turto
mokesčio.
Mes kategoriškai atmetėme pasiūlymą įvesti nekilnojamojo turto mokestį
pirmam būstui, nes tai padidintų socialinę atskirtį ir skurdą ypač pensininkų ir
jaunų šeimų tarpe.
„Mūsų nuomone visuotinis nekilnojamojo turto mokestis gali nuskurdinti
dešimtis tūkstančių šalies gyventojų. Jaunos šeimos, kurios įsigijo pirmą būstą
už paskolą, mokėtų turto mokestį, nors iš esmės jis priklauso bankui, o jiems
realiai priklausys tik tuomet, kai paskola bus sugrąžinta. Apmokestinant jaunų
šeimų būstą jaunoms šeimoms, ypač pablogėja šeimų, kurios augina vaikus,
finansinė padėtis, nes valstybės viešosios paslaugos tampa vis sunkiau
prieinamos, kadangi vis dažniau tenka mokėti už vaikų papildomą ugdymą,
sveikatos paslaugas, o prekių ir paslaugų kainos nuolatos auga.
Atkreipėmė dėmesį į tai, kad visuotinis nekilnojamo turto mokestis mažins
paskatas renovuoti senus daugiabučius, nes po renovacijos išaugs turto vertė ir
butai pabrangs, o dėl to padidės nekilnojamojo turto mokestis tokių butų
gyventojams.
Profesinių sąjungų atstovai nepritarė pasiūlymui sumažinti turto mokestį
brangiausiam turtui, kuris dabar siekia 4 proc.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 41 / 49
PAŽANGA SPRENDŽIANT PSICHOLOGINIO SMURTO DARBE
PROBLEMAS
Psichologinis smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje išlieka viena opiausių
darbo santykių problemų Lietuvoje. Darbuotojai vis dar susiduria su žeminančiu
elgesiu, psichologiniu smurtu, nepagarbiu vadovavimu, nepagrįstu spaudimu ir
kitomis psichosocialinėmis rizikomis, kurios neigiamai veikia jų sveikatą,
motyvaciją ir darbo rezultatus.
LPS „Solidarumas“ buvo viena aktyviausių profesinių sąjungų, nuosekliai
siekusių, kad darbuotojų apsauga nuo psichologinio smurto taptų ne
deklaracija, o realiai įgyvendinama darbdavių pareiga, kurį nustatyta Darbo
kodekse. Aktyviai dalyvavome rengiant ir svarstant Darbo kodekso pakeitimus,
TDO 190 Konvencijos nuostatų įgyvendinimui, teikėme institucijoms, siekdami
aiškesnio darbdavių atsakomybės reglamentavimo bei veiksmingesnių
darbuotojų apsaugos priemonių.
Mūsų iniciatyvomis buvo stiprinamas supratimas, kad kiekvienas darbdavys
privalo ne tik reaguoti į psichologinio smurto atvejus, bet ir imtis prevencinių
priemonių – vertinti psichosocialinę darbo aplinką, valdyti rizikos veiksnius,
nustatyti aiškią smurto ir priekabiavimo prevencijos tvarką bei užtikrinti saugią ir
pagarbią darbo aplinką.
Didelį dėmesį skyrėme profesinių sąjungų lyderių kompetencijų stiprinimui.
Organizavome mokymus, seminarus ir konsultacijas, rengėme metodinę
medžiagą, konsultavome darbuotojus ir jų atstovus, kaip atpažinti psichologinį
smurtą, tinkamai fiksuoti pažeidimus, ginti savo teises ir pasinaudoti
įstatymuose numatytomis apsaugos priemonėmis.
LPS „Solidarumas“ taip pat aktyviai atstovavo darbuotojams konkrečiose
bylose, kuriose buvo keliami psichologinio smurto, mobingo ir netinkamo
vadovavimo klausimai. Ši praktinė veikla leido ne tik padėti nukentėjusiems
darbuotojams, bet ir identifikuoti teisės aktų spragas, kurias nuosekliai siūlėme
šalinti nacionaliniu lygmeniu.
Esame įsitikinę, kad psichologinio smurto prevencija negali apsiriboti formaliais
dokumentais ar vienkartiniais mokymais. Tam būtina kurti organizacinę kultūrą,
paremtą pagarba žmogui, socialiniu dialogu ir darbdavių atsakomybe. Todėl ir
ateityje ši sritis išliks viena svarbiausių LPS „Solidarumas“ veiklos krypčių.
Ypatingą dėmesį skirsime Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros
(EU-OSHA) 2026–2028 m. kampanijai „Kartu už psichikos sveikatą darbe“.
Sieksime, kad jos tikslai būtų įgyvendinami ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir
kiekvienoje darbovietėje – stiprinant prevenciją, socialinį dialogą ir darbuotojų
teisę dirbti saugioje, pagarba grįstoje darbo aplinkoje.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 42 / 49
Memorandumas politinėms partijoms prieš Europos Parlamento rinkimus
Prieš rinkimus į Europos Parlamentą LPS „Solidarumas“ parengė ir politinėms
partijoms pateikė memorandumą, kuriame išdėstė svarbiausius Lietuvos
darbuotojams ir visiems šalies gyventojams aktualius klausimus bei profesinės
sąjungos lūkesčius būsimiems Europos Parlamento nariams.
Memorandume ypatingas dėmesys skirtas darbuotojų teisėms, socialiniam
teisingumui, deramam darbo užmokesčiui, saugioms ir kokybiškoms darbo
vietoms, stipresniam socialiniam dialogui bei būsto prieinamumui. LPS
„Solidarumas“ pabrėžė, kad sparčiai didėjančios būsto kainos ir nuomos
išlaidos tampa vis sunkesne našta dirbantiems žmonėms, jaunoms šeimoms ir
mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Todėl būtina plėtoti socialinio ir
įperkamo būsto politiką bei ieškoti Europos Sąjungos lygmens sprendimų, kurie
padėtų žmonėms apsirūpinti tinkamu ir finansiškai prieinamu būstu.
Memorandumu siekta, kad šie klausimai atsispindėtų politinių partijų rinkimų
programose ir taptų konkrečiais būsimų Europos Parlamento narių darbais.
Susitikimas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 43 / 49
Aktyvus dalyvavimas viešosiose diskusijose
LPS „Solidarumas“ aktyviai dalyvavo nacionalinėse ir tarptautinėse diskusijose,
kuriose nuosekliai atstovavo darbuotojų ir jų šeimų interesams. Organizacijos
atstovai teikė savo pozicijas dėl darbo santykių, darbo užmokesčio,
demografinių iššūkių, šeimų gerovės, bendrosios Europos rinkos, migracijos
politikos, keturių dienų darbo savaitės ir profesinių pensijų fondų plėtros.
Dalyvaudama šiose diskusijose LPS „Solidarumas“ siekė, kad priimant
politinius ir ekonominius sprendimus būtų tinkamai įvertintas jų poveikis
darbuotojams, darbo vietų kokybei, šeimų finansiniam saugumui ir galimybėms
derinti profesinį bei asmeninį gyvenimą. Organizacija pabrėžė, kad ekonomikos
augimas ir bendrosios Europos rinkos stiprinimas turi būti grindžiami socialiniu
teisingumu, sąžininga konkurencija, deramais atlyginimais ir vienodais darbo
standartais.
LPS „Solidarumas“ migracijos ir demografines problemas ragino spręsti
kompleksiškai – stiprinant šeimų politiką, gerinant darbo sąlygas, didinant
atlyginimus ir kuriant kokybiškas darbo vietas. Diskusijose dėl keturių dienų
darbo savaitės buvo pabrėžiama, kad trumpesnė darbo savaitė neturi mažinti
darbuotojų atlyginimų ar didinti darbo intensyvumo.
LPS „Solidarumas“ taip pat aktyviai kėlė profesinių pensijų fondų klausimą.
Organizacija pasisakė už darbdavių ir darbuotojų susitarimais bei
kolektyvinėmis sutartimis grindžiamą papildomą pensijų kaupimą, kuris padėtų
darbuotojams užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Kartu buvo
akcentuojama, kad profesinių pensijų sistema turi būti skaidri, patikima, socialiai
teisinga ir negali pakeisti valstybės garantuojamos socialinio draudimo pensijos.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 44 / 49
Diskusija dėl keturių dienų darbo savaitės
Europos komisijos Lietuvos atstovybės, Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje
„Europos Sąjungos vidaus rinkai 30 metų: pasiekimai ir problemos“.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 45 / 49
Susitikimas Lietuvos delegacijos su EK pirmininkė Ursula Van der Lyen
Atstovavimas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete
LPS „Solidarumas“ atstovės Kristina Krupavičienė ir Jovita Pretzsch aktyviai
dalyvauja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) veikloje.
Komitete rengiamos nuomonės dėl Europos Komisijos ir Europos Parlamento
iniciatyvų bei teisėkūros dokumentų, galinčių turėti įtakos Europos Sąjungos
darbuotojams ir visuomenei.
Dalyvaudamos EESRK darbe, LPS „Solidarumas“ atstovės siekia, kad
formuojant Europos Sąjungos politiką ir priimant teisės aktus būtų tinkamai
įvertinti Lietuvos darbuotojų interesai, stiprinamas socialinis dialogas, ginamos
darbuotojų teisės ir užtikrinama socialinė pažanga. Taip LPS „Solidarumas“
tiesiogiai prisideda prie Europos Sąjungos politikos formavimo ir Lietuvos
darbuotojų balso atstovavimo Europos lygmeniu.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 46 / 49
Su Lietuvos delegacija EESRK
Tarptautiniai veiksniai
Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominės ir socialinės pasekmės.
Energijos tiekimo neapibrėžtumas.
Europos ekonomikos lėtėjimas.
Didėjantis dėmesys gynybos finansavimui, ieškant pusiausvyros su socialine
politika.
Nauji pokyčiai darbo rinkoje
Dirbtinio intelekto ir skaitmenizacijos plėtra.
Darbo organizavimo pokyčiai.
Nauji įgūdžių poreikiai.
Būtinybė nuolat kelti darbuotojų kvalifikaciją.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 47 / 49
NE KARUI UKRAINOJE –
PENSIJŲ SISTEMOS POKYČIAI IR LPS „SOLIDARUMAS“
POZICIJA
Vienu svarbiausių socialinės politikos pokyčių šiuo laikotarpiu tapo pensijų
sistemos pertvarka. LPS „Solidarumas“ palankiai įvertino Vyriausybės
inicijuotus II pensijų pakopos pakeitimus, kurie sustiprino gyventojų teisę laisvai
apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime. Šie pokyčiai atitiko nuoseklią mūsų
organizacijos poziciją, kad kaupimas II pensijų pakopoje turi būti grindžiamas
savanoriškumo principu, o ne automatiniu įtraukimu ar ribotomis pasitraukimo
galimybėmis.
LPS „Solidarumas“ ne kartą pabrėžė, kad valstybė privalo gerbti kiekvieno
žmogaus teisę pačiam priimti sprendimus dėl savo ilgalaikio finansinio
saugumo. Manome, kad pensijų sistema turi būti skaidri, suprantama ir paremta
gyventojų pasitikėjimu, o ne privalomais ar sunkiai pakeičiamais sprendimais.
Kartu ir toliau keliame profesinių pensijų fondų steigimo klausimą.
Lietuvos teisės aktai sudaro galimybes tokiems fondams veikti, tačiau praktikoje
ši sistema iki šiol nėra išplėtota. LPS „Solidarumas“ įsitikinimu, profesiniai
pensijų fondai galėtų tapti papildoma socialine garantija darbuotojams, stiprinti
kolektyvinių derybų reikšmę ir suteikti darbuotojams daugiau galimybių kaupti
senatvei dalyvaujant profesinėms sąjungoms ir darbdaviams.
LPS „SOLIDARUMAS“ VEIKLOS ATASKAITA 2022–2026
LPS „Solidarumas“ • 48 / 49
Deja, profesinių pensijų fondų plėtra iki šiol nevyksta. Tam įtakos turi ribotas
darbdavių suinteresuotumas aktyviai dalyvauti kuriant tokią sistemą, taip pat
papildomų administracinių sprendimų poreikis viešojo administravimo
institucijose. LPS „Solidarumas“ mano, kad valstybė kartu su socialiniais
partneriais turėtų ieškoti būdų, kaip paskatinti profesinių pensijų fondų kūrimą ir
sudaryti sąlygas jiems tapti veiksminga Lietuvos pensijų sistemos dalimi.
LPS „Solidarumas“ įsitikinimu, profesiniai pensijų fondai galėtų tapti viena iš
svarbiausių kolektyvinių sutarčių socialinių naudų, plačiai taikomų daugelyje
Europos valstybių. Tai ne tik didintų darbuotojų pajamas senatvėje, bet ir
stiprintų socialinį dialogą, skatintų darbuotojų lojalumą bei didintų Lietuvos
darbo rinkos patrauklumą.
LPS „Solidarumas“ mokymai:
Iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo
projekto Nr. 07-022-P-0001 „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti
kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“
Buvo suorganizuoti 34 renginiai:
- Penkios apskrito stalo diskusijos, tris konferencijos, dvidešimt
šeši mokymai. Renginiuose dalyvavo 1028 dalyviai.
LPS „SOLIDARUMAS“