2026 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdyba savo posėdyje priėmė sprendimą kreiptis į Seimo Ateities komiteto pirmininką Vytautą Grubliauską dėl vyresnio amžiaus asmenų užimtumo didinimo. Profesinę sąjungą papiktino informacija, kad darbdavių organizacijos ėmė siųsti šiam komitetui pasiūlymus, kurie neva lengvinant vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimą pablogintų jų darbo apmokėjimo sąlygas ir sumažintų jų socialinę apsaugą, o Ateities komitetas neapsvarstęs šių pasiūlymų su profesinėmis sąjungomis, ekspertais – mokslininkais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pradėjo šiais pasiūlymais grįstų įstatymo pataisų priėmimo procedūras.
Visą raštą, kurio kopijos buvos nusiųstos Seimo pirmininkui Juozui Olekui, Finansų ir biudžeto pirmininkui Algirdui Sysui, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui Tomui Tomilinui, Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkei Jekaterinai Rojakai, skaityti žemiau.
Seimo Ateities komiteto pirmininkui Vytautui Grubliauskui,
Kopija: Seimo pirmininkui Juozui Olekui,
Seimo Finansų ir biudžeto pirmininkui Algirdui Sysui,
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui Tomui Tomilinui,
Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkei Jekaterinai Rojakai
DĖL DARBUOTOJŲ, KURIŲ AMŽIUS VIRŠIJA 50 M., ĮDARBINIMO PROBLEMŲ SPRENDIMO
Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ džiugina Jūsų vadovaujamo komiteto dėmesys vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimo problemoms spręsti.
Lietuvoje vyresnio amžiaus darbuotojai yra socialiai pažeidžiama darbuotojų grupė.
Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad nedarbas tarp 50-64 metų amžiaus darbuotojų yra 8,5-9,5 proc. t. y. yra didesnis nei Lietuvos vidurkis 6-8 proc. ir beveik dvigubai didesnis nei tarp 25-50 m. darbuotojų, kurių tarpe nedarbas sudaro 5-6 proc.
Vyresnio amžiaus darbuotojams sunkiau susirasti darbą, ypač jei jie dirbo fizinį darbą, nes net 15-20 proc. darbuotojų, kurių amžius sudaro 50-64 m. turi įvairaus lygio negalią, kai bendrai Lietuvoje neįgalumą turi apie 9,3 proc. gyventojų.
Vyresnio amžiaus darbuotojai jaučia diskriminaciją dėl amžiaus, nes darbdaviai nelinkę jų įdarbinti, skirdami pirmenybę jaunesniems darbuotojams, kurie yra fiziškai stipresni ir geriau prisitaiko prie skaitmeninių ir technologinių pokyčių.
Mums nerimą kelia tai, kad svarstant tokius svarbius darbuotojams klausimus, kaip vyresnio amžiaus darbuotojų teisinės padėties pokyčiai, nesivadovaujama europiniais socialinio dialogo principais, o klausimai svarstomi vienpusiškai, atsižvelgiant tik į darbdavių organizacijų pateiktus pasiūlymus ir argumentus.
Profesines sąjungos nustebo, kad Seimo Ateities komitete buvo pradėtos svarstyti darbdavių organizacijų pateiktos įstatymų pataisos, kurios pablogintų vyresnio amžiaus darbuotojų socialinę apsaugą ir verstų vyresnius darbuotojus dirbti blogesnėmis darbo apmokėjimo sąlygomis, kurios sumažintų jų būsimas pensijas, o tuo pačiu padidintų skurdo lygį Lietuvoje.
Jau dabar vidutinės pensijos santykis su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu sudaro 42-43 proc. ir yra blogiausias tarp Europos Sąjungos šalių.
2025 m. vidutinė senatvės pensija sudarė apie 87 proc. skurdo rizikos ribos, o skurdo rizikos lygis, nepaisant ekonomikos augimo toliau augo.
Todėl siekdami, kad būtų priimti įstatymai, kurie palengvintų vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimą ir jų išlikimą darbo rinkoje, raginame Seimo Ateities komitetą, svarstant vyresnio amžiaus darbuotojų darbo klausimus įtraukti į diskusijas taip pat profesines sąjungas, ekspertus – mokslininkus bei nevyriausybines organizacijas.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Daiva Kvedaraitė