2026 m. lapkričio 5 d. Druskininkuose surengti atvirieji mokymai tema: Psichologinis smurtas darbinėje aplinkoje. Darbuotojų komandiravimas.
Pradėdamas pranešimą mokymų dalyviams teisininkas Lukas Čapas pabrėžia, kad pagrindinės darbuotojų ir darbdavių nesutarimų priežastys kyla dėl „skirtingų darbdavio ir darbuotojo požiūrių bei interesų, neatsakingumo ar aktyvios bei pasyvios diskriminacijos“. Kartu jis akcentuoja, kad kilus konfliktinėms situacijoms darbovietėje, net 82,4 procento darbuotojų jaučiasi nepatenkinti, o beveik 79 procentai patiria nusiminimą bei emocinį diskomfortą.
Kaip pastebi L. Čapas, neteisėtas atleidimas iš darbo dažnai tampa potencialia konflikto priežastimi dėl to, kad „darbuotojo atleidimas turi būti pagrįstas konkrečiu LR DK straipsniu, išreiškiančiu pagrindą ir priežastį“. Vertindamas psichologinį smurtą darbinėje aplinkoje, pranešėjas įspėja, kad darbuotojas, teikiantis prašymą teismui ar darbo ginčų komisijai dėl mobingo, „privalo tokias aplinkybes pagrįsti pats rašytiniais įrodymais“.
Remdamasis teismų praktika, pranešėjas kartu primena, jog „veiksmai negali būti vienkartinio pobūdžio ar momentiniai, veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški“. Teisininkas pažymi, kad Darbo ginčų komisijoje nukentėję darbuotojai gali drąsiai reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo, o „neturtinė žala paprastai priteisiama iki 1000 Eur“.
Kalbėdamas apie procedūrinius terminus, L. Čapas atkreipia dėmesį, kad „bendras terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją – 3 mėn. nuo to laiko, kai darbuotojas sužinojo apie jo teisių pažeidimą“, išskyrus tęstinės veiklos atvejus. Analizuodamas diskriminacijos apraiškas, mokymų dalyviams primena, kad „darbdavys privalo: priimant į darbą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas… už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį“.
Teisininkas atkreipia dėmesį į griežtą įstatymo reikalavimą: „darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką“. Baigdamas pranešimą, LPS teisininkas L. Čapas išskiria ribas ir nurodo, kas nėra laikoma psichologiniu smurtu, pavyzdžiui, „reikalavimas pateikti pasiaiškinimą dėl galimo darbo pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo“ ar „pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu“.
Mokymų dalyviams buvo paiškinta nauja dienpinigių mokėjimo tvarka bei atsakyta į kitus gausius auditorijos klausimus.
Mokymai organizuojami įgyvendinant projektą „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“ (projekto Nr. 07-022-P-0001).