2026 m. rugpjūčio 17 d. LPS „Solidarumas“ pirmininkė Daiva Kvedaraitė, Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narė Jovita Pretzsch ir AB „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjungos pirmininkė Jolita Kazlauskaitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje susitiko su ministerijos kancleriu Vladislavu Kondratovičiumi, Taršos prevencijos politikos grupės vadovu Vitalijumi Augliu ir ministerijos vyresniuoju patarėju Irmantu Valūnu.
Susitikime daugiausia dėmesio skirta darbuotojų padėčiai vandentvarkos sektoriuje, socialinio dialogo stiprinimui ir galimybei sudaryti šakos kolektyvinę sutartį.
Šakos kolektyvinė sutartis galėtų sustiprinti socialinį dialogą
Susitikimo metu aptarti šie pagrindiniai klausimai:
- Šakos kolektyvinės sutarties sudarymo galimybės vandentvarkos sektoriuje.
- Darbuotojams deleguojamų vis naujų funkcijų ir atsakomybių problema, nekeičiant darbo našumo indekso ir darbo užmokesčio dedamosios, įtraukiamos nustatant vandens kainą.
- ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įgyvendinimas vandentvarkos įmonėse.
- Kiti aktualūs vandentvarkos sektoriaus ir jo darbuotojų klausimai.
LPS „Solidarumas“ atstovės pabrėžė, kad vandentvarkos sektoriuje būtina stiprinti socialinį dialogą. Jų nuomone, šakos kolektyvinė sutartis galėtų tapti svarbia priemone sprendžiant visam sektoriui bendrus darbo užmokesčio, darbo sąlygų, kvalifikacijos kėlimo, darbuotojų saugos ir kitus klausimus.
Šakos kolektyvinė sutartis būtų ypač aktuali ir įgyvendinant ES darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimus Lietuvoje. Socialinių partnerių įsitraukimas galėtų padėti užtikrinti, kad naujieji reikalavimai būtų įgyvendinami atsižvelgiant ne tik į įmonių veiklos specifiką, bet ir į darbuotojų interesus.
Vandentvarkos sektoriuje trūksta specialistų
Susitikime atkreiptas dėmesys į darbuotojų trūkumo problemą. Vandentvarkos sektoriuje dirba apie 4 700 darbuotojų, tačiau jau dabar jaučiamas kvalifikuotų specialistų stygius. Todėl ypač svarbu užtikrinti patrauklias darbo sąlygas, konkurencingą darbo užmokestį ir galimybes darbuotojams tobulinti kvalifikaciją.
Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenis, 2024 m. Lietuvoje veikė 69 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas turintys ūkio subjektai, o dar 5 ūkio subjektai teikė tik paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.
LPS „Solidarumas“ pirmininkė Daiva Kvedaraitė pabrėžė, kad kalbant apie vandentvarką, kaip apie kritinės infrastruktūros dalį, negalima pamiršti svarbiausios jos grandies – darbuotojų.
Pasak jos, keliant vis aukštesnius reikalavimus infrastruktūros saugumui ir atsparumui, būtina kartu kalbėti apie žmones, kurie kasdien užtikrina nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Be kvalifikuotų, motyvuotų ir tinkamai apmokamų darbuotojų neįmanoma užtikrinti patikimo kritinės infrastruktūros veikimo.
Nerimą kelia įmonių jungimas ir darbuotojams pavedamos papildomos funkcijos
Susitikime taip pat išsakytas susirūpinimas dėl darbuotojų padėties tose vandentvarkos įmonėse, kurios buvo sujungtos su butų ūkio ar kitomis įmonėmis, kurių pagrindinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu.
Profesinių sąjungų atstovių teigimu, kai kuriais atvejais tokių įmonių darbuotojai skatinami ar įpareigojami teikti papildomas, su pagrindine vandentvarkos veikla nesusijusias paslaugas, iš kurių įmonė galėtų gauti papildomų pajamų. Kyla rizika, kad tokiu atveju pagrindinei įmonės misijai – užtikrinti saugų, kokybišką ir nepertraukiamą vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą – gali būti skiriama nepakankamai dėmesio.
Kartu darbuotojams perduodama vis daugiau funkcijų ir atsakomybės, tačiau tai ne visada tinkamai atsispindi jų darbo užmokestyje bei vandens kainos nustatymo metodikoje.
Aptartas ir nuotekų laboratorijų akreditavimo klausimas bei su juo susijusi administracinė ir finansinė našta vandentvarkos įmonėms.
Vandens klausimai tampa vis svarbesni visoje Europos Sąjungoje
Jovita Pretzsch susitikimo dalyviams taip pat pristatė dvi EESRK nuomones, priimtas 2026 m. birželio mėnesio plenarinėje sesijoje:
- „EESRK indėlis į JT 2026 m. konferenciją vandens klausimais: nuo ES mėlynojo kurso ir hidrologinio atsparumo strategijos iki pasaulinių veiksmų vandens srityje“;
- „Iniciatyva „Blue Deal Accelerator“ – technologijos, įgūdžiai ir finansai hidrologiškai atspariai ateičiai“.
Šiose nuomonėse pabrėžiama, kad vandens išteklių valdymas, infrastruktūros atsparumas, investicijos į naujas technologijas ir darbuotojų kompetencijas tampa vis svarbesne Europos Sąjungos politikos dalimi.
Profesinių sąjungų atstovės atkreipė dėmesį, kad technologinė pažanga ir investicijos į vandentvarkos infrastruktūrą turi vykti kartu su investicijomis į žmones – jų kvalifikaciją, saugias darbo sąlygas, tinkamą darbo užmokestį ir socialines garantijas.
Susitikimo dalyviai sutarė, kad vandentvarkos sektoriaus stabilumui ir ateičiai būtinas glaudesnis valstybės institucijų, darbdavių ir profesinių sąjungų bendradarbiavimas. Stipresnis socialinis dialogas ir šakos kolektyvinė sutartis galėtų tapti svarbiu žingsniu siekiant ne tik geresnių darbo sąlygų, bet ir tvaraus, saugaus bei atsparaus Lietuvos vandentvarkos sektoriaus.