2025 m. birželio 18 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis ir generalinė sekretorė dalyvavo konsultaciniame susitikime su nacionaliniais socialiniais partneriais dėl kokybiškų darbo vietų kūrimo plano, kurį surengė Europos komisijos atstovybė Vilniuje.
Europos Komisijos Pirmininkė Urzulia fon der Liajen (Ursula von der Leyen) savo 2024–2029 m. politinėse gairėse pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti teisingą pertvarką visiems ir kurti kokybiškas darbo vietas visoje ES. Šiuo tikslu ji įgaliojo vykdomąją pavaduotoją Mînzatu kartu su socialiniais partneriais parengti Kokybiškų darbo vietų kūrimo planą. Šis planas įtrauktas į Komisijos darbo programą ir bus paskelbtas 2025 m. pabaigoje.
Socialinis dialogas, kaip esminis Europos socialinio modelio elementas, atlieka nepakeičiamą vaidmenį formuojant darbo rinkos politiką. Šios konsultacijos yra labai svarbios norint suprasti konkrečius skirtingų sektorių poreikius ir imtis suderintų veiksmų siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą.
Susitikimo metu Europos komisijos atstovai Aurimas Andriulis ir Ričardas Gaurys pristatė Komisijos Kokybiškų darbo vietų kūrimo veiksmų planą.
Šiame Europos komisijos plane numatyta remti kokybiškas darbo vietas, žmonėms padedančią skaitmenizavimą, sąžiningą pertvarką ( fair transtions) ir kas labai svarbu profesinėms sąjungoms – remti stiprų socialinį dialogą bei kolektyvines sutartis.
Sąžininga pertvarka būtų vadinama tokia, kai ją vykdant darbuotojams sudaromos mokymosi ir tobulėjimo galimybės, užtikrinamos darbo garantijos ir mobilumas bei teisingas restruktūrizavimo procesų valdymas.
Nors dar nėra tiksliai apibrėžta kas yra kokybiškos darbo sąlygos, bet nurodyta, kad jos turi užtikrinti teisingus (adekvačius) atlyginimus, tinkamą sveikatos ir darbo saugą, darbo ir privataus gyvenimo balansą bei darbuotojų teises.
Pagrindinės temos, kurias apims šis planas, būtų sudarymas sąlygų, kurios padėtų kuriant ir vystant padedančias sistemas ( vaikų priežiūra, ilgalaikė slauga), stiprinant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas bei prieigą prie finansų.
Europos komisijos atstovai išklausė socialinių partnerių nuomones apie šį planą ir paprašė juos pateikti tris svarbiausius klausimus kuriant kokybiškas darbo vietas.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai pirmiausia paminėjo, kad socialinis dialogas ir kolektyvinių sutarčių aprėptis privačiame sektoriuje yra labai maži, nes darbdaviai dažnai nesupranta profesinių sąjungų ir kolektyvinių sutarčių teikiamos naudos jų verslo vystymui.
Darbdavių atstovės tam paprieštaravo, pareiškusios, kad jos palaiko socialinį dialogą, ir skundėsi, jog paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje profesinės sąjungos nepalaikė darbdavių organizacijų noro dalyvauti Nacionalinės kolektyvinės sutarties derybose, atstovaujant valstybines verslo įmones, nors jų organizacijų privačios įmonės kolektyvinių sutarčių beveik neturi.
Antra, buvo atkreiptas dėmesys į socialinio dempingo grėsmę, kuri trukdo kurti kokybiškas darbo vietas Lietuvoje, nes darbdaviai tam nemato poreikio, kadangi trūkstant darbuotojų jie gali nesunkiai jų atsivežti iš trečiųjų šalių, kuriose darbo ir apmokėjimo sąlygų standartai yra žemesni nei Lietuvoje.
Trečias svarbus klausimas yra socialinė nelygybė ir atskirtis, kuri Lietuvoje yra vien didžiausių Europoje, nes neteisingai paskirstomas bendrai sukurtas gėris, o viešam sektoriui trūksta finansavimo. Nepaisant ekonomikos augimo 2024 m. visų rūšių skurdas ( santykinis, absoliutus ,skurdo rizikos) Lietuvoje išaugo.
Profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai sutarė, kad europiniu lygiu būtina tvarkyti darbuotojų komandiravimo tvarką, nes kai kurios ES šalys ( Lenkija) yra sudariusias sąlygas užsieniečiams iš trečiųjų šalių lengvai atvykti į jų šalį, o po to siųsti juos kaip komandiruojamus darbuotojus dirbti į kitas ES valstybes. Dėl to kenčia tiek vietiniai darbuotojai, patiriantys socialinį dempingą, tiek atvykstantys darbuotojai, dirbantys blogesnėmis sąlygomis nei vietiniai darbuotojai, tiek verslininkai, kurie pralaimi konkurencinę kovą, nes skiria daugiau lėšų geresnėms savo darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygoms užtikrinti.
Socialiniai partneriai sutarė, kad norint kurti kokybiškas darbo vietas taip pat būtina ES lygiu spręsti Lietuvos komercinių bankų piktnaudžiavimus, kai užsiėmę oligopolinę padėtį jie neskolina verslui, o gyventojai moka didesnes palūkanas nei ES vidurkis, nepaisant to, kad gyventojai ir verslas yra vienas mažiausiais prasiskolinusių Europoje, o Lietuvos ūkis sėkmingai auga.
Europos komisijos atstovai padėkojo už pareikštas nuomones, kurias jie pateiks atsakingoms ES institucijoms, sprendžiančioms šiuos klausimus, ir paprašė iki šių metų liepos 1 d. atsiųsti papildomas pastabas, jei tokių dar būtų.