Ar Lietuvos kalėjimų tarnyba gali objektyviai vykdyti atrankas?

autorius Ričardas

2025 m. liepos 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Individualių tarnybinių ginčų komisija išnagrinėjo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotojo Dainiaus Čekausko skundą dėl neobjektyvios atrankos į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas ir neetiško komisijos pirmininkės elgesio posėdžio metu, kuomet jo kandidatūra buvo atmesta.

D. Čekauskas teigė, kad posėdžio metu šios komisijos pirmininkė, jam pradėjus atsakinėti į jos užduotą klausimą, aktyviai trukdė kalbėti, neetiškai ir nepagarbiai pertraukdavo, nepagarbiu balso tonu komentavo jo atsakymus, iš atsakytų dalykų tuojau pat užduodavo naujus klausimus, aktyviai demonstravo neigiamą nusistatymą jo, kaip asmens ir kaip pretendento atžvilgiu girdint kitiems komisijos nariams, tokiu būdu sąmoningai jį žeminant ir formuojant išankstinę neigiamą nuomonę apie kandidatą.

Taip pat trukdė profesinės sąjungos atstovui užduoti D. Čekauskui savo klausimą, teigdama, kad jis nekorektiškas, nors, pasak jo, klausimas buvo aiškus ir visiškai suprantamas.

D. Čekauskas skundėsi, kad komisijos pirmininkė jam uždavė gerokai daugiau klausimų negu kitam pretendentui, tuo pažeidžiant Atrankų į laisvas vidaus tarnybos pareigūnų pareigas aprašo 47 punkto reikalavimą, laikytis lygybės ir objektyvumo principų.

Be to, priimant atrankos komisijos sprendimą, nebuvo atsižvelgta, kad D. Čekauskas turi didesnę darbo patirtį, išsilavinimą (universitetinis teisinio išsilavinimas ir Dinaminio saugumo modelio instruktoriaus kvalifikacija) nei turi kitas pretendentas.

Vertindamas atrankos komisijos posėdį D. Čekauskas teigė: „Tai buvo akivaizdus psichologinis smurtas, kerštas ir mobingo apraiškų požymius turintys veiksmai, dėl ko atrankos rezultatai negali būti laikomi objektyviais. Dėl to bus atskirai kreiptasi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių, reikalaujant įvertinti atrankos komisijos pirmininkės veiksmus“.

Komisijos narė, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Genovaitė Mackevičienė patvirtino D. Čekausko teiginius ir pareiškė: „Nesutinku su daugumos komisijos narių sprendimu netenkinti pareiškėjo D. Čekausko skundo dėl šių esminių procedūrinių priežasčių, vykdant atranką.

Atrankos metu pretendentams buvo užduodami nevienodi klausimai, nors atrankos skaidrumo, objektyvumo ir lygiateisiškumo principai reikalauja, kad visi pretendentai būtų vertinami pagal vienodus vertinimo kriterijus. D. Čekauskas sulaukė iš komisijos pirmininkės tokių gilinančių klausimų, kurie nebuvo užduoti kitam pretendentui, o tai galėjo turėti tiesioginės įtakos jų vertinimui.

Komisijos pirmininkė aktyviai įsiterpdavo į pretendento Dainiaus Čekausko neužbaigtus atsakymus, t. y. neleisdavo atsakyti, komentavo kitų komisijos narių klausimus, taip galimai darydama įtaką tiek pretendentui, tiek kitiems komisijos nariams. Tokie veiksmai, mano nuomone, galėjo iškreipti vertinimo eigą ir pakenkti komisijos nepriklausomumui bei sprendimo pagrįstumui.

Be to, toks komisijos pirmininkės elgesys galimai turėjo įtakos ir D. Čekausko atsakymams (pretendentas galėjo susijaudinti bei nesitikėjo tokio atrankos formato, kuris labiau buvo panašus į viršininko pretenzijas pavaldiniui). Pirmininkės pastabos galėjo paveikti ir kitų komisijos narių vertinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo užtikrintos vienodos sąlygos pretendentams atsiskleisti ir atsakyti į vienodo pobūdžio klausimus, laikau, jog nėra pakankamo pagrindo teigti, kad vertinimas buvo objektyvus ir lygiateisis. Pagrįstai kyla klausimas, kuris sukelia abejones, ar komisijos pirmininku gali būti skiriamas pretendento tiesioginis padalinio vadovas ir ar šis faktas neprieštarauja Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo 39 punkto nuostatai „arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumui.

Mano nuomone, šiuo atveju atrankos metu dėl komisijos pirmininkės elgesio kilo interesų konfliktas tarp komisijos pirmininkės ir pretendento, ir tai galimai iškreipė objektyvų atrankos proceso vertinimą. Remiantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto bei kitų atranką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kiekvienas kandidatas turi būti vertinamas pagal iš anksto nustatytus kriterijus, laikantis skaidrumo ir vienodų galimybių principų“.

Todėl G. Mackevičienė pasiūlė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto Dainiaus Čekausko skundą tenkinti.“

Jai pritarė ir kitas komisijos narys Darius Čekavičius: „Siūlau tenkinti pareiškėjo D. Čekausko skundą naikinti atrankos rezultatus, nes manau, kad atrankos metu buvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Manau, kad yra pagrindo manyti, kad atrankos metu pretendentams buvo užduodami nevienodi klausimai, nors atrankos skaidrumo, objektyvumo ir lygiateisiškumo principai reikalauja, kad visi pretendentai būtų vertinami pagal vienodus vertinimo kriterijus. Susipažinęs su atrankos komisijos garso įrašu pažymiu, kad D. Čekauskas sulaukė iš komisijos pirmininkės klausimų, kurie nebuvo užduoti kitam pretendentui, o tai galėjo turėti tiesioginės įtakos jo atsakymų vertinimui. Remiantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto bei kitų pataisos pareigūnų atrankas bei konkursus reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kiekvienas kandidatas turi būti vertinamas laikantis vienodų galimybių principo. Šių reikalavimų nebuvo laikomasi.“

Tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos Individualių tarnybinių ginčų komisija, išklausiusi garso įrašą ir dalyvių pasisakymus nenustatė, kad atrankos metu D. Čekauskui būtų užduota daugiau klausimų ir nusprendė D. Čekausko skundą atmesti.

Nors, jos nuomone, šios Atrankos komisijos pirmininkės „elgesys vykdytos Atrankos metu galimai buvo neetiškas“, tačiau komisija nesutinka, kad tai galėjo lemti vykdytos atrankos neteisėtumą ar lemti kitų Atrankos komisijos narių vertinimus, o vertinimo kriterijus, kad D. Čekauskas turi didesnius darbo patirties ir išsilavinimo kriterijus nei kitas kandidatas negali būti lemiamas, nes atrankos metu pretendentai vertinami kompleksiškai, vertinant ne tik turimą darbo patirtį, išsilavinimą, bet ir atsakymus į Atrankos komisijos narių klausimus.

Vis tik Individualių tarnybinių ginčų komisija nusprendė siūlyti galimai neetišką Atrankos komisijos elgesį vykdytos atrankos metu perduoti svarstyti Lietuvos kalėjimų tarnybos Etikos komisijai.

Komentuodamas šį sprendimą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Lukas Čapas pažymėjo: „Nors Individualių tarnybinių ginčų komisija ir sutiko su teiginiais, jog Komisijos pirmininkės elgesys atrankos metu buvo neetiškas, o Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta etikos komisija tirti šios darbuotojos veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, tačiau ji atmetė pareiškėjo skundą formaliai motyvuodama tuo, jog atrankos komisijos sprendimas buvo priimtas balsų dauguma ir to yra gana. Todėl yra akivaizdu, jog Atrankos komisijos pirmininkei yra suteikiama galimybė elgtis neetiškai besikreipusių atžvilgiu, svarbu, jog pats sprendimas būtų priimtas bendru komisijos sprendimu – ir tik po šio fakto galima užsiimti minėto asmens elgesio tyrimu ir vertinimu, visiškai neatsižvelgiant į tai, jog toks elgesys padarė ar galėjo padaryti esminės įtakos pareiškėjo atžvilgiu“.

Atsižvelgiant į tai, kad tai jau yra nebe pirmas toks atvejis, kyla klausimas ar Lietuvos kalėjimų tarnyba yra pajėgi objektyviai vykdyti atrankas ir į atsakingas pareigas paskirti kvalifikuotus ir patyrusius darbuotojus.

Palikti komentarą