2026 m. kovo 17 d. vyks Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus svarstomas Minimalios mėnesinės algos (MMA)apskaičiavimo formulės keitimo klausimas, kurį teikia Lietuvos darbdavių konfederacija.
Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika ir vidutinis darbo užmokestis, prie kurio yra „pririšta“ minimali mėnesinė alga augo, ši darbdavių organizacija panašu tuo nesidžiaugia ir skundžiasi, jog pastaruosius penkerius metus (2021–2026 m.) minimali mėnesinė alga Lietuvoje padidėjo apie 80 proc., o tai yra vienas sparčiausių augimų Europos Sąjungoje ir turėjo reikšmingą poveikį viso darbo užmokesčio lygio kilimui ekonomikoje.
Lietuvos darbdavių konfederacijai nepatinka, kad tuo pačiu laikotarpiu darbo našumo augimas, už kurį yra atsakingi darbdaviai, nebuvo proporcingas darbo užmokesčio augimui. Todėl tam, kad būtų galima išlaikyti pelnus, nedidinti darbo našumo ir stengiantis geriau organizuoti darbą ir investuojant į pažangias technologijas, ši darbdavių organizacija siūlo keisti minimalios algos apskaičiavimo formulę taip, kad minimali alga augtų lėčiau.
Ji siūlo skaičiuojant nuo ateinančių metų sausio 1 d. nustatomą MMA ir tam vertinant prognozuojamą VDU, vertinimui remtis praėjusių metų VDU be premijų ir priedų dydžiu bei pridėti šių metų prognozuojamą VDU augimą.
Korekcijos esmė – neįtraukti ateinančių metų augimo, nes MMA nustatomas nuo sausio 1 d., o pridedant dar ir ateinančių metų augimą yra priverstinai iššaukiamas VDU augimas, ne pagal rinkos situaciją, o siektiną MMA/VDU ketvirtadalio didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES valstybių narių MMA/VDU vidurkį (intervalo 45-50 % ribose) keisti į siektiną MMA/VDU santykį pagal ES valstybių narių MMA/VDU vidurkį (intervalo 45-50 % ribose).
Tai siūloma nepaisant to, kad net nustatant MMA pagal kitų metų prognozes, minimali alga antroje metų pusėje sumažėja iki 39-41 proc. VDU dydžio, nes per tą laiką išauga VDU.
Šie Lietuvos darbdavių konfederacijos pasiūlymai prieštarauja Europos Sąjungos Minimalios algos direktyvai, kuri yra privaloma Lietuvai ir nurodo, kad minimali alga „ant popieriaus“ turi sudaryti 60 proc. darbo užmokesčio medianos arba 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, o keisti minimalios algos apskaičiavimo formulę taip, kad ji blogintų darbuotojų padėtį, draudžia.
Europos profesinių sąjungų konfederacija atliko tyrimą, kuris atkleidė, kad 2025 m. tik Čekijoje buvo blogesnis minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis nei Lietuvoje.
Mūsų šalyje minimali alga sudarė tik 39 proc. vidutinės algos ir 47 proc. atlyginimų medianos, kuri apskaičiuojama atmetus ketvirtį daugiausiai ir ketvirtį mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokesčius.
Šaltinis skaityti čia.