Balandžio 28-oji yra Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena

2022 m. balandžio 28 d. Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje vyko Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos dienos paminėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas ir Lietuvos Respublikos darbuotojų sveikatos ir saugos komisijos narys Rimtautas Ramanauskas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ darbo inspekcijos pirmininkas Stanislavas Fedaravičius ir jo pavaduotojas Mindaugas Balsys.

Socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Novickienė pažymėjo darbuotojų saugos darbe svarbą ir ragino ieškoti būdų, kad nelaimingų atsitikimų darbe nebūtų. Jai pritarė valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Jonas Gricius, Seimo socialinių reikalų komiteto narys  jonas Varkalys, darbdavių atstovai.

R. Ramanauskas klausė ar viską padarėme, kad Lietuvoje taikos metu vis dar žūva arba sunkiai susižaloja ir sužalojami žmonės ir siūlė įgyvendinti šias darbuotojų saugos ir sveikatos teisines prievoles arba tiesiog žmoniškumą:

1. kadangi sveikata ir sauga yra neatsiejamas verslo valdymo aspektas, padėti darbuotojų sveikatos ir saugos principus visapusiškai įtraukti į bendro įmonių veikimo procesus;
2. reikia geresnės informacijos ir priemonių, kurios padėtų veiksmingai įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles visose bendrovėse tiek didelėse, tiek mažose;
3. itin svarbu užtikrinti, kad darbuotojai gautų atitinkamą informaciją apie darbuotojų sveikatos ir saugos principus, kai: jie priimami į darbą; yra perkeliami arba keičia darbą; diegiamos naujos technologijos ar pradedama naudoti naują įrangą; pasikeičia darbo vietoje kylančios rizikos pobūdis;
4. skatinti įmonių sąmoningumą nustatyti galimas rizikas ir nuspręsti kaip su jomis tvarkytis. Rizikos vertinimas NĖRA vien tik prievolė; tai – bet kokio požiūrio į saugos ir sveikatos valdymą realus pagrindas ir labai svarbus saugios ir sveikos darbo vietos įrengimo aspektas;
5. parodyti įmonėms kaip jos gali gauti kuo daugiau naudos iš privalomo rizikos vertinimo, prevencinės ir apsaugos priemonių bei mokymų;
6. įmonių veiklų optimizavimas negali vykti padvigubėjusiais ar patrigubėjusiais darbo krūviais išlikusiems darbuotojams, nes pervargęs darbuotojas daro gerokai daugiau klaidų;
7. būtina atkreipti dėmesį į fiksuojamų viršvalandžių apskaitos ydas Lietuvoje, nes darbuotojai dirba daug, o užsidirbti niekaip negali;
8. pagaliau, viešuosiuose pirkimuose turime sudėti tokius saugiklius, jog perkant darbų saugos priemones darbuotojams prioritetas būtų jų kokybė, o tik po to kaina.

Pasisakydamas S. Fedaravičius nurodė kaip reikėtų gerinti už darbo saugą atsakingos VDI darbą.

Ministrė M. Navickienė apdovanojo R. Ramanauską padėkos raštu už „nepriekaištingą pirmininkavimą Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai 2021 m. II pusmetyje“.

P.S. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) iniciatyva, balandžio 28 d. paskelbta Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Minėtinos dienos tikslas – visame pasaulyje skatinti kurti saugias, sveikas ir tinkamas darbo sąlygas. Tarptautinė darbo organizacija pirmąkart šią dieną minėjo 2001 metais.

Visą R. Ramanausko kalbą skaityti žemiau.

KALBA SADM posėdžiui

2022 m. balandžio 28 d.

Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena

Profesinės sąjungos dažnai linksniuojamos, jog kalba emocijomis, o ne faktais. Ponai ir ponios, štai faktai: Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis Lietuvoje per nelaimingus atsitikimus darbe 2021 m. žuvo 46 darbuotojai ir 120 sunkiai sužaloti. Daugiausiai mirtinų atvejų įvyko statybos (9 mirtini ir 26 sunkūs) ir apdirbamosios pramonės (9 mirtini ir 23 sunkūs) sektoriuose. Klausimas, ar VISKĄ padarėme, kad Lietuvoje taikos metu vis dar žūva arba sunkiai susižaloja/sužalojami žmonės?

Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena įtvirtinama nuostata, kad negalima darbo laikyti visaverčiu, jei jis nesaugus, jei dirbant rizikuojama savo ar kitų sveikata ir gerove. Jokios kompensacijos už blogas darbo sąlygas nėra saugaus darbo kultūros dalis. Darbuotojo sveikata nėra prekė ir negali būti perkama ar parduodama.

Mažiausia mokamų viršvalandžių suma Europoje. Darbų saugos priemonių pirkimai taikant mažiausios kainos kriterijų, bet aukojant reikalavimus jų kokybei. Tai vieni didžiausių skaudulių, kodėl pervargę mūsų šalies žmonės jaučiasi darbdavių nevertinami, nesaugomi, aukojami vardan didesnio pelno.

Darbuotojų sauga ir sveikata – kiekvieno rūpestis. Geros sveikatos ir saugos priemonės visada turi prasmę. Nepriklausomai nuo to, ar tai tarptautinė bendrovė, ar maža įmonė, mažesnis nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų atvejų skaičius tiesiogiai lemia geresnius bendrovės rezultatus. Sveikos ir saugios darbo vietos didina darbuotojų motyvaciją ir įsipareigojimus. Gera darbuotojų sauga ir sveikata yra ir bendrovės vizitinė kortelė, kuri gali padėti pritraukti naujus talentus, klientus ir investuotojus. Taigi, saugumas akivaizdžiai apsimoka.

Ir nors ES pirmauja pasaulyje nustatydama savo teritorijoje aukšto lygio darbuotojų apsaugos nuo rizikos saugai ir sveikatai darbe standartus. Atlikti teisės aktų vertinimai rodo, kad teisės aktai, deja, ne visada įgyvendinami. Bendrovės galėjo išvengti gerokai didesnio skaičiaus nelaimingų atsitikimų ir susirgimų atvejų. Taip yra dėl to, kad trūksta geros valios.

Ką turime/privalome nuveikti šiandien? Mūsų visų čia susirinkusių pagrindinė užduotis – padėti veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisines prievoles arba tiesiog žmoniškumą:

• kadangi sveikata ir sauga yra neatsiejamas verslo valdymo aspektas, padėti darbuotojų sveikatos ir saugos principus visapusiškai įtraukti į bendro įmonių veikimo procesus;
• reikia geresnės informacijos ir priemonių, kurios padėtų veiksmingai įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles visose bendrovėse tiek didelėse, tiek mažose;
• itin svarbu užtikrinti, kad darbuotojai gautų atitinkamą informaciją apie darbuotojų sveikatos ir saugos principus, kai: jie priimami į darbą; yra perkeliami arba keičia darbą; diegiamos naujos technologijos ar pradedama naudoti naują įrangą; pasikeičia darbo vietoje kylančios rizikos pobūdis;
• skatinti įmonių sąmoningumą nustatyti galimas rizikas ir nuspręsti kaip su jomis tvarkytis. Rizikos vertinimas NĖRA vien tik prievolė; tai – bet kokio požiūrio į saugos ir sveikatos valdymą realus pagrindas ir labai svarbus saugios ir sveikos darbo vietos įrengimo aspektas;
• parodyti įmonėms kaip jos gali gauti kuo daugiau naudos iš privalomo rizikos vertinimo, prevencinės ir apsaugos priemonių bei mokymų;
• įmonių veiklų optimizavimas negali vykti padvigubėjusiais ar patrigubėjusiais darbo krūviais išlikusiems darbuotojams, nes pervargęs darbuotojas daro gerokai daugiau klaidų;
• būtina atkreipti dėmesį į fiksuojamų viršvalandžių apskaitos ydas Lietuvoje, nes darbuotojai dirba daug, o užsidirbti niekaip negali;
• pagaliau, viešuosiuose pirkimuose turime sudėti tokius saugiklius, jog perkant darbų saugos priemones darbuotojams prioritetas būtų jų kokybė, o tik po to kaina.

Kitaip tariant, skatinti sveikatos ir saugos kultūrą įmonėse, organizacijose, kad saugos ir sveikatos principai ir tikslai taptų pagrindinėmis įmonės vertybėmis ir būtų įtraukti į kasdienius veiksmus ir sprendimus.