2025 m. rugsėjo 4d. vyko darbo grupės tolygiai ir tvariai plėtrai Vilniaus regione planuoti nuotolinis posėdis, kuriame dalyvavo LPS ,,Solidarumas” pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch.
Posėdyje aptarti pasiūlymai dėl Vilniaus regiono plėtros prioritetų po 2027 metų, pasidalinta idėjomis ir sutarta dar papildyti. Sutarta užduotis: iki 2025 m. rugsėjo 30 d. papildyti dokumento tekstą, įrašant konkrečius pasiūlymus.
Pridedama. Vilniaus regiono plėtros prioritetų po 2027 metų projektas (papildymui).
DARBO GRUPĖ tolygiai ir tvariai plėtrai Vilniaus regione PLANUOTI
Pasiūlymai dėl tikslingų investavimo į Vilniaus regiono plėtrą krypčių po 2027 metų
2025-09-Vilnius
Darbo grupė tolygiai ir tvariai plėtrai Vilniaus regione planuoti sudaryta[1] siekiant pasirengti sanglaudos politikos programavimo laikotarpiui po 2027 metų. Į darbo grupės sudėtį įtraukti socialiniai ir ekonominiai partneriai, Vilniaus regiono savivaldybių ir Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos atstovai. Darbo grupė 2025 m. kovo–rugpjūčio mėnesiais vykusių posėdžių ir diskusijų metu aptarė pagrindines problemas ir poreikius, siekiant tolygios ir tvarios plėtros regione, įvertino galimus regiono plėtros prioritetus po 2027 metų. Darbo grupė parengė ir teikia pasiūlymus, atsižvelgdama į 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plane[2], 2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategijoje[3] ir 2024–2029 m. Vilniaus miesto tvarios plėtros strategijoje[4] atliktą esamos situacijos analizę bei suplanuotas investicijų kryptis iki 2029 metų, socialinių ir ekonominių partnerių bei regiono savivaldybių pateiktą informaciją, taip pat iššūkius ir apribojimus, su kuriais susiduriama investuojant pagal regionines pažangos priemones[5].
Siūlomi Vilniaus regiono plėtros prioritetai po 2027 m.
Prioritetas. Konkurencingumo stiprinimas ir ekonominė plėtra.
Problema. Nemažėjantys ekonominiai netolygumai.
Ekonominiai netolygumai tarp Vilniaus regiono savivaldybių nemažėja. Užimtumo lygis[6] 2020–2024 m. regione išliko stabilus, 2024 m. siekė 77,1 proc. (šalies vidurkis 73,6 proc., 2024 m.), tačiau tarp savivaldybių ryškūs skirtumai: 2024 m. duomenimis, užimtumo lygis Vilniaus m. – 80,3 proc. (viršija šalies rodiklį), tuo tarpu kitų savivaldybių rodikliai gerokai žemesni, nesiekia nei regiono, nei šalies vidurkio: Šalčininkų r. – 58,3 proc., Ukmergės r. – 65,1 proc., nemažėja atotrūkis tarp Vilniaus m. ir Vilniaus r. (žiedinės savivaldybės): minėtu laikotarpiu skirtumas nuo 7 proc. punktų išaugo iki 10 proc. punktų (Vilniaus m. rodiklis – 81,4 proc. (2020 m.) ir 80,3 proc. (2024 m.), o Vilniaus r. atitinkamai 74,1 proc. ir 70,3 proc.). 2024 m. verslumo lygis (verslo įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų) skiriasi kelis kartus – didžiausias Vilniaus m. (75) savivaldybėje, mažiausias – Šalčininkų r. (18) ir Švenčionių r. (20) savivaldybėse. Mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius (neto), regione siekia 1 501 Eur (2024 m., šalies – 1 368 Eur), didžiausias Vilniaus m. savivaldybėje (1 546 Eur), tačiau kitose regiono savivaldybėse nesiekia nei regiono, nei šalies rodiklio (mažiausias – 1 091 Eur Švenčionių r. savivaldybėje). Darbo užmokestis tarp regiono savivaldybių skiriasi beveik 1,5 karto.
Be to, regionas susiduria su išskirtiniais iššūkiais dėl geopolitinės įtampos: tampa mažiau populiarus investicijų pritraukimui, verslo plėtrai, logistikai, turizmo vystymui. Atsižvelgiant į tai būtina investuoti į regiono įvaizdžio stiprinimą, ekonominį stabilumą, mažinant teritorinius ekonomikos skirtumus regiono viduje, didinti tiekimo grandinės saugumą.
2021–2027 m. laikotarpiu nėra numatyta regioninių pažangos priemonių tiesiogiai konkurencingumui ir investicijų pritraukimui skatinti, investicijos į turizmo ir verslumo vystymą numatytos įgyvendinant teritorines strategijas[7], tačiau nustatyti ribojimai dėl finansuojamų veiklų mažina galimybes investuoti. Sudarant funkcinę zoną regionas susidūrė su iššūkiu dėl teritorinio vientisumo reikalavimo, kadangi savivaldybės geografiškai yra atskirtos ir nutolusios, todėl dalis bendradarbiavimo iniciatyvų tapo neįmanomos realizuoti.
Regiono savivaldybės nurodė, kad pramoninių teritorijų vystymas ir turizmo potencialo išnaudojimas galėtų reikšmingai padidinti rajono patrauklumą, paskatinti naujų darbo vietų kūrimą ir prisidėti prie ekonominio augimo; susiduriama su žemu turistų įsitraukimu, ribotu informacijos prieinamumu užsieniečiams, neefektyvia statistikos analize; silpnas investicinis patrauklumas; specializuotos infrastruktūros, tokios kaip LEZ, trūkumas, kuris riboja galimybes pritraukti stambius investuotojus ir kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas; būtina tobulinti turizmo, viešojo transporto ir inovacijų ekosistemas; nėra tinkamos infrastruktūros inovatyviai, kūrybinei ekonomikai plėtoti; nepakankamais konkurencingi žemės ūkio produkcijos gamintojai, silpnai plėtojami verslai kaimo vietovėse ir kt.
- verslo, pramonės teritorijų ir reikiamos infrastruktūros vystymas;
- verslo ir investicijų pritraukimo skatinimas;
- pramonės parko ir (ar) laisvosios ekonominės zonos steigimas;
- turizmo objektų vystymas ir turizmo paslaugų plėtra (įskaitant rinkodaros, viešinimo, analitines ir IT priemones ir kt.);
- viešųjų erdvių pritaikymas gyventojų ir verslo poreikiams, bendradarbystės erdvių vystymas.
Prioritetas. Visuomenės parengties ir saugumo stiprinimas.
Problema. Nepakankamai saugi gyvenamoji aplinka.
Vilniaus regionas dėl savo geografinės padėties (pasienio regionas) susiduria su išskirtiniais iššūkiais, kurie kyla dėl geopolitinio nestabilumo (siena su šalimi agresore Baltarusija, taip pat plataus masto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniai). Teritorijos saugumas ir atsparumas grėsmėms, pasirengimas valdyti krizes ir ekstremalias situacijas, ekonominis stabilumas ir socialinė sanglauda, pagalba karo pabėgėliams yra svarbūs aspektai siekiant sumažinti regiono pažeidžiamumą. Regiono savivaldybių turimais duomenimis, priedangų infrastruktūra yra nepakankama ir nepritaikyta jomis naudotis; trūksta slėptuvių; yra tinkamai nepritaikytų viešųjų ir administracinių pastatų, kurie galėtų veikti ekstremalių situacijų metu, tačiau trūksta didelės galios elektros generatorių, reikalingų priemonių ir atsargų; neįrengti priešgaisriniai hidrantai; neišvystyti evakuacijos keliai; gyventojai nežino, kaip elgtis grėsmės atveju; trūksta sprendimų dėl kibernetinių grėsmių valdymo bei informacinio saugumo užtikrinimo ir kt.
2021–2027 m. laikotarpiu nenumatyta regioninių pažangos priemonių geopolitinio nestabilumo ir civilinės saugos klausimams spręsti, todėl investicijos stiprinti saugumą, atsparumą, energetinių ir kitų išteklių valdymą, gebėjimą veiksmingai reaguoti yra itin reikšmingos. Vilniaus miestui – Lietuvos sostinei, kyla papildomų grėsmių gynybai ir saugumui užtikrinti, todėl svarbu stiprinti pasirengimą veiksmingai reaguoti į ekstremalias situacijas. Dėl Vilniaus miesto įtakos galimos grėsmės kyla ir kaimyninėms savivaldybėms, todėl būtin į tai atsižvelgti siekiant saugumo ir atsparumo didinimo ir numatyti priemones, aktualias ne tik Vilniaus miestui, bet ir regiono savivaldybėms.
- pasienio teritorijų socialinių ir ekonominių netolygumų mažinimas, iššūkių, susijusių su imigracija, valdymas;
- evakuacijos kelių įrengimas ir plėtra, apjungiant visų regiono kelių tinklą bei pritaikant kariniam mobilumui;
- priedangų, slėptuvių ir kolektyvinės saugos statinių tinklo plėtra ir dvigubos paskirties objektų vystymas;
- civilinės saugos paslaugų plėtra;
- kibernetinio saugumo priemonių vystymas;
- priešgaisrinių vandens rezervuarų rekonstrukcija ir (ar) plėtra.
Prioritetas. Susisiekimo paslaugų plėtra.
Problema. Neužtikrinamas tvarus, daugiarūšis judumas.
Regiono keliuose ir gatvėse žūsta ar sužeidžiama daugiausiai žmonių šalyje – 20 proc. visų žuvusių ir 28 proc. visų sužeistųjų (2020–2024 m. regione sužeistųjų kelių eismo įvykiuose skaičius nemažėjo, išliko virš 800 asmenų, nuo 2020 m. padidėjo 8 proc.). Viena iš žūčių regiono keliuose priežasčių, yra prasta kelių būklė, taip pat modernių eismo saugos ir eismo reguliavimo priemonių trūkumas. Svarbu užtikrinti, kad susisiekimo paslaugos regione prisitaikytų prie besikeičiančių sąlygų ir mobilumo poreikių, būtų prieinamos visoms socialinėms grupėms ir atitiktų jų poreikius, kartu užtikrinant bazinių viešųjų paslaugų prieinamumą.
Regiono savivaldybėse nepakankamai išvystyta pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra; viešasis transportas nepatrauklus dėl jo eksploatacinių parametrų: greičio, nepakankamai efektyvių miesto eismo valdymo priemonių, autobusų juostų, intelektinių transporto (eismo valdymo) sistemų, kurias būtina modernizuoti siekiant didinti viešojo transporto konkurencingumą; trūksta patogių viešojo transporto sprendimų ir saugių evakuacijos kelių; dalis gatvių ir šaligatvių yra nusidėvėję; prasta vietinių kelių būklė, mažai kelių su patobulinta danga; stokojama jungčių tarp miesto centro ir priemiesčių, o „žaliosios jungtys“ dar nėra nuosekliai išvystytos; autobusų stotys neatitinka gyventojų poreikių ir kt.
2021–2027 m. laikotarpiu pagal regioninę pažangos priemonę[8] galimybę investuoti turi tik Vilniaus miesto savivaldybė dėl išankstinės sąlygos reikalavimų, tačiau veiklų finansavimo apribojimai mažina galimybes investuoti, be to, Vilniaus regionui nesudaryta galimybė investuoti pagal regioninę pažangos priemonę[9] eismo saugumo priemonių diegimui.
Remiantis regiono poreikiu, aktualios šios investavimo kryptys po 2027 metų į susisiekimo paslaugų plėtrą:
- su evakuacija susijusios susisiekimo infrastruktūros rekonstrukcija ir statyba;
- kelių, gatvių, takų infrastruktūros rekonstrukcija ir plėtra;
- tiltų atnaujinimas ir statyba;
- dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros vystymas;
- žvyrkelių asfaltavimas;
- eismo saugos priemonių diegimas;
- vieningos transporto sistemos sukūrimas;
- autobusų stočių atnaujinimas ir statyba, viešųjų transporto stotelių atnaujinimas ir įrengimas (eismo saugumo užtikrinimas);
- vandens transporto kelio sukūrimas Neries upėje, atkarpoje Vilnius–Kaunas, sudarant sąlygas privataus keleivių ir krovininio upės transporto vystymui;
- „Žaliųjų jungčių“ tinklo formavimas, apjungiant Vilniaus m. ir kaimyninių savivaldybių žaliųjų ir viešųjų erdvių resursus į vieną sisteminį tinklą, kuriuo visų Vilniaus metropolijos savivaldybių gyventojai galėtų pasinaudoti rekreaciniais tikslais.
Prioritetas. Socialinių paslaugų plėtra.
Problema. Gyventojų poreikių neatitinkančio socialinės paslaugos.
Visuomenės senėjimo tendencija skatina pritaikyti socialines paslaugas bei infrastruktūrą visų gyventojų poreikiams. Regione pakankamai ryškūs vidiniai gyventojų amžiaus netolygumai (2016–2025 m.): vyresnio amžiaus žmonių daugėja Širvintų r., Švenčionių r. ir Ukmergės r. savivaldybėse (medianinis gyventojų amžius siekia 47–49 metus, regiono vidurkis – 41 metai, šalies – 44 metai, 2025 m.), minėtose savivaldybėse daugiau kaip 22–25 proc. gyventojų yra vyresni nei 65 metų amžiaus (regiono vidurkis – 18 proc., šalies – 21 proc., 2025 m.). Išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficientas (65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių skaičius, tenkantis šimtui 15–64 metų amžiaus gyventojų) – didžiausias Švenčionių r. (38 asmenys) ir Ukmergės r. (36 asmenys) savivaldybėse, viršija regiono bei šalies rodiklį (regiono – 27, šalies – 32, 2025 m.), mažiausias – Vilniaus r. (23 asmenys), Trakų r. ir Šalčininkų r. (26 asmenys) savivaldybėse. Vertinant tendencijas, būtinos paslaugų infrastruktūros inovacijos, leidžiančios pagerinti gyvenimo kokybę.
Skurdo rizikos lygis regione išlieka nepakitęs (16 proc., 2021–2025 m.), tačiau ryškūs teritoriniai netolygumai (2025 m.): mažiausias rodiklis Vilniaus m. (11 proc.) ir Vilniaus r. (14 proc.) savivaldybėse, aukščiausias – Ukmergės r. (25 proc.) ir Šalčininkų r. (26 proc.) savivaldybėse (viršija regiono ir šalies (21,5 proc.) vidurkį). Socialinės pašalpos gavėjų skaičius regione nemažėja: socialinės pašalpos gavėjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, vidutiniškai siekia 15 asmenų (2020–2024 m.) ir yra mažesnis už šalies vidurkį (22 asmenys, 2024 m.), tačiau skirtumai tarp savivaldybių išlieka ryškūs (skiriasi dvigubai): mažiausias Vilniaus m. (12 asmenų) ir Elektrėnų (15 asmenų) savivaldybėse, didžiausias – Ukmergės r. (27 asmenys) ir Šalčininkų r. (39 asmenys) savivaldybėse. Vilniaus regionas, lyginant su kitais šalies regionais, pasižymi mažiausiu patenkintu socialinio būsto poreikiu – 47 proc. (šalies vidurkis 54 proc., 2023 m.), labiausiai prieinamas socialinis būstas Ukmergės r. (83 proc.) ir Švenčionių r. (71 proc.) savivaldybėse, mažiausiai – Vilniaus r. (28 proc.) ir Vilniaus m. (42 proc.) savivaldybėse. Socialinio būsto fondas nėra pakankamas ir tolygiai prieinamas nepalankiomis sąlygomis gyvenančių asmenų integracijai užtikrinti. Socialinių rodiklių skirtumai rodo, kad svarbios investicijos, skirtos mažinti socialinę atskirtį ir teritorinius netolygumus regiono viduje.
Regiono savivaldybėse nepakanka socialinių paslaugų asmenims su negalia, senjorams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms; dalis gyventojų neturi galimybių gauti reikiamos pagalbos ar būsto, o paslaugų infrastruktūra ne visada pritaikyta jų poreikiams; trūksta socialinių darbuotojų bei kvalifikuotų specialistų, todėl eilės paslaugoms ilgėja; auga apgyvendinimo nakvynės namuose bei laikino apnakvindinimo paslaugų poreikis; reikalinga socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugų darbo rinkai besirengiantiems asmenims plėtra; būtinas paslaugas teikiančių įstaigų aplinkos ir vidaus patalpų pritaikymas asmenims su negalia, naujų transporto priemonių, pritaikytų asmenims su negalia, įsigijimas transporto organizavimo paslaugai užtikrinti; trūksta kokybiškų, prieinamų slaugos ir priežiūros (pagalbos) paslaugų, teikiamų ne tik įstaigose, bet ir namuose; nepakankamai plėtojamas socialinis verslas, nevyriausybinių organizacijų veikla socialinių paslaugų srityje; trūksta gyventojams suprantamos ir prieinamos informacijos apie teikiamas socialines paslaugas ir kt.
2021–2027 m. laikotarpiu investicijoms į socialinių paslaugų plėtrą nustatyti regioninės pažangos priemonės[10] finansuojamų veiklų apribojimai neatliepia savivaldybių poreikio, susijusio su netolygiai išvystytomis socialinėmis paslaugomis bei infrastruktūros trūkumu.
- socialinių paslaugų kokybės ir pereinamumo didinimas (pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir senyvo amžiaus asmenims, vaikams su specialiaisiais poreikiais, vaikams su negalia, šeimoms ir kt.);
- slaugos ir socialinės globos paslaugų plėtra: infrastruktūros kūrimas ir darbuotojų (per)kvalifikavimas;
- grupinio gyvenimo namų steigimas;
- atokvėpio paslaugų plėtra;
- nakvynės namų kūrimas ir plėtra;
- socialinio būsto plėtra;
- skaitmeninių socialinių paslaugų plėtra.
Prioritetas. Sveikatos paslaugų plėtra.
Problema. Nepakankamas sveikatos paslaugų prieinamumas.
Vilniaus regione netolygiai išvystytos ir prieinamos savalaikės ir efektyvios sveikatos prevencijos, diagnostikos bei gydymo paslaugos. Duomenys apie išvengiamą mirtingumą (mirtingumas nuo ligų, kurias sąlygoja nesamos ar neveiksmingos prevencinės priemonės ir (ar) ne laiku atlikta diagnostika, ir (ar) neefektyvus gydymas) leidžia įvertinti asmens sveikatos priežiūros veiksmingumą. Standartizuotas prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas[11] Vilniaus regione siekia 245 atvejus 100 tūkst. gyventojų (2023 m.) ir yra mažesnis už šalies vidurkį (261), tačiau žymūs vidiniai netolygumai tarp savivaldybių: mažiausias rodiklis Vilniaus m. savivaldybėje (210), aukščiausias Širvintų r. (400) ir Šalčininkų r. (397) savivaldybėse (gerokai viršija šalies vidurkį), daugiau kaip pusės regiono savivaldybių rodiklis aukštesnis nei 300. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas regione siekia 151atvejį 100 tūkst. gyventojų (mažiausias šalyje, šalies vidurkis 164, 2023 m.), tačiau rodiklis tarp savivaldybių skiriasi 1,7 karto: Vilniaus m. savivaldybėje – 131, o Švenčionių r. savivaldybėje – 226. Sveikatos rodiklių netolygumai atskleidžia, kad atokesnėse nuo miestų vietovėse mirtingumas dėl išvengiamų priežasčių yra didesnis.
Regiono savivaldybėse trūksta gydytojų ir slaugytojų, ypač atokesnėse vietovėse; sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūra dažnai yra pasenusi ir nepritaikyta ekstremalioms situacijoms, dėl to gyventojai ne visada gali greitai ir patogiai gauti reikiamas sveikatos paslaugas, o mobilios pagalbos galimybės – ribotos; trūksta skaitmeninių sprendimų (e-registracijos sistemos ir kt.), kurie leistų automatizuoti dalį medicininių ir administracinių procesų; nepakanka mobilių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios sudarytų galimybę teikti sveikatos paslaugas gyventojams jų gyvenamojoje aplinkoje; sveikatos įstaigų infrastruktūra nepritaikyta asmenims su negalia (pvz., odontologijos paslaugos); nepakanka šiuolaikinių diagnostikos bei gydymo priemonių; neatnaujinta intensyvios priežiūros bei aktyvaus gydymo, klinikinės laboratorijos infrastruktūra, įranga; seniūnijose nėra viešai prieinamų defibriliatorių (AED), todėl ekstremalios situacijos atveju lieka labai ribotos galimybės suteikti pirmąją pagalbą ir kt.
2021–2027 m. laikotarpiu investicijoms į sveikatos paslaugų plėtrą nustatyti regioninių pažangos priemonių[12] finansuojamų veiklų apribojimai atliepia tik dalį savivaldybių poreikio dėl sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimo.
Remiantis regiono poreikiu, aktualios šios investavimo kryptys po 2027 metų į sveikatos paslaugų plėtrą:
- savivaldybei pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų plėtra, sveikatos paslaugoms gerinti skirtos infrastruktūros rekonstravimas bei modernizavimas;
- sveikatos priežiūros specialistų poreikio užtikrinimas, trūkstamų sveikatos specialistų pritraukimas;
- slaugos ir mobilių paslaugų plėtra;
- ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų plėtra;
- visuomenės sveikatos paslaugų plėtra, psichikos sveikatos stiprinimas;
- skaitmeninių sveikatos paslaugų plėtra.
Prioritetas. Aplinkos apsauga ir gamtos išteklių išsaugojimas.
Problema. Nemažėjantis neigiamas poveikis aplinkai.
Teritoriniai Vilniaus regiono netolygumai, sparti urbanizacija lemia ne tik socialinę atskirtį, bet ir tvarios aplinkos problemas. Vilniaus regione perdirbtų ir panaudotų pakartotinai komunalinių atliekų dalis[13] – vienas iš prasčiausių rodiklis šalyje, siekia 44 proc. (šalies vidurkis 50 proc., 2023 m.), o pašalintų komunalinių atliekų rodiklis (11 proc.), lyginant su kitais regionais, priskirtinas prie vidutinių (šalies vidurkis 8 proc., 2023 m.). Teritoriniai netolygumai tarp regiono savivaldybių pakankamai ryškūs, rodikliai skiriasi iki kelių kartų: daugiausia perdirbama ir panaudojama pakartotinai atliekų Širvintų r. (49 proc.), mažiausiai – Šalčininkų r. ir Ukmergės r. (31 proc.) savivaldybėse, didžiausia dalis pašalintų komunalinių atliekų sąvartynuose – Trakų r. (31 proc.), mažiausia – Širvintų r. (7 proc.) savivaldybėse. Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, dalis, palyginti su visais gyventojais, regione siekia 82 proc. (šalies vidurkis 78 proc., 2023 m.), tačiau rodiklis tarp savivaldybių skiriasi kelis kartus: geriausia situacija Vilniaus m. (98 proc.), prasčiausia – Vilniaus r. (35 proc.) ir Šalčininkų r. (32 proc.) savivaldybėse. Nors gyventojų, kurie naudojasi geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, dalis regione siekia 86 proc. (šalies vidurkis 83 proc., 2023 m.), bet skirtumai tarp savivaldybių dideli: Vilniaus m. savivaldybėje paslauga prieinama 99 proc. gyventojų, o Vilniaus r. savivaldybėje – 41 proc., Šalčininkų r. savivaldybėje – 43 proc. gyventojų. Dėl netolygiai išvystytos infrastruktūros neužtikrinamos gyventojų poreikius atitinkančios komunalinės paslaugos.
Remiantis regiono savivaldybių pateikta informacija, atliekų, vandentiekio, nuotekų, lietaus nuotekų surinkimo, šildymo sistemos veikia teršdamos aplinką; dalis gyventojų vis dar neturi prieigos prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, o esama infrastruktūra yra fiziškai pasenusi; miestuose trūksta parkų, žaliųjų erdvių; nepakankamai išnaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai; nepakankama želdynų priežiūra – nėra tikslių duomenų apie jų būklę; trūksta atsinaujinančios energijos sprendimų, šiluma gaminama pasenusiais, neefektyviais būdais; neužtikrinamas efektyvus ekstremalių situacijų valdymas; visuomenei trūksta sąmoningumo ir kt.
Regiono savivaldybių galimybes investuoti sprendžiant su aplinkos apsauga susijusias problemas 2021–2027 m. laikotarpiu riboja išankstinių sąlygų reikalavimai regioninėse pažangos priemonėse[14] (pvz., nepakankamas gyventojų tankumas teritorijoje, siekiant investuoti į žaliąją infrastruktūrą arba tvarkyti užterštas teritorijas ir kt.), finansavimo intensyvumas (pvz., vandentvarkos projektų finansavimo intensyvumas 50 proc. yra per didelė finansinė našta prisidedant nuosavo indėliu) bei nepakankamas finansuojamų veiklų pasirinkimas (neatliepiama problemų specifika), be to, nėra numatyta regioninių pažangos priemonių paviršinių nuotekų tvarkymui, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai, teritorijų planavimui, biologinės įvairovės išsaugojimui ir kt., o tai lemia, jog savivaldybėms aktualios problemos nebus išspręstos iki 2027 metų.
Siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių, padidinti gyvenamosios aplinkos atsparumą krizėms, svarbu investuoti į veiklas, kurios prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Atsižvelgiant į Vilniaus regiono geopolitinę situaciją (Rusijos agresijos grėsmė ir karo Ukrainoje padariniai), būtina pasirengti ekstremalų situacijų valdymui, investuoti į gamtos procesais parengtus sprendimus, kurie padidintų atsparumą įvairioms grėsmėms (pvz., potvyniai, tarša ir pan.).
Atliekų tvarkymas
- atliekų surinkimo ir perdirbimo, pakartotinio naudojimo infrastruktūros ir paslaugų plėtra, apskaitos skaitmenizavimas;
- grunto sąvartynų įrengimas;
- nelegalių sąvartynų prevencija (naudojant GIS ir mobilias komandas);
Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas
- geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstrukcija ir (ar) plėtra miesto bei kaimo vietovėse;
Paviršinių nuotekų tvarkymas
- paviršinių nuotekų tinklų ir kitos infrastruktūros, įskaitant infrastruktūrą, skirtą užtvindymo rizikos mažinimui, rekonstrukcija ir (ar) nauja statyba;
- mažųjų lietaus vandens valdymo priemonių diegimas gyventojų sklypuose, tvarios lietaus vandens tvarkymo infrastruktūros sukūrimas, įtraukiant bendruomenes;
Žaliosios infrastruktūros plėtra
- žalinimo priemonių diegimas (parkų įkūrimas ir (ar) atkūrimas miestuose, žaliųjų dengtų stogų ir vertikalių sodų vystymas ir kt.);
Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas
- biologinės įvairovės atkūrimas (natūralių buveinių išsaugojimas);
- invazinių rūšių valdymas ir paveikų teritorijų tvarkymas, invazinių rūšių stebėjimo ir šalinimo mobiliosios programėlės sukūrimas ir taikymas;
- vandens telkinių priežiūra ir tvarkymas;
Aplinkos stebėsena ir užterštų teritorijų tvarkymas
- aplinkos oro monitoringo vystymas;
- užtreštų teritorijų tvarkymas;
Efektyvus energijos naudojimas
- atsinaujinančios energijos šaltinių vystymas;
- viešųjų pastatų modernizavimas ir energijos efektyvumo didinimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių;
- biokuro katilinių statyba;
Inovacijų ir švietimo skatinimas
- skaitmeninių technologijų vystymas ir diegimas viešosioms paslaugoms teikti;
- skaitmeninės želdynų stebėsenos sistemos (Urban Green Asset Tracker) vystymas;
- aplinkosaugos inovacijų laboratorijos („Living Lab“) vystymas;
- gamtai artimos švietimo infrastruktūros („Forest school“, gamtos klasės) vystymas;
Teritorijų planavimas
- teritorijų planavimo dokumentų parengimas, žaliųjų koridorių tęstinumo užtikrinimas planuojant teritorijas;
- želdynų planų parengimas gyvenvietėms;
- kapinių infrastruktūros vystymas.
Prioritetas. Švietimo ir sporto paslaugų plėtra.
Problema. Neužtikrinamos vienodos galimybės naudotis švietimo ir sporto paslaugomis.
Vertinant demografines tendencijas regione (gyventojų skaičius išlieka pakankamai stabilus, vaikų iki 15 metų skaičius nemažėja), matyti, kad poreikis kokybiškoms švietimo ir sporto paslaugoms, dėmesį skiriant vienodų galimybių užtikrinimui ir prieinamos infrastruktūros plėtrai, itin aktualus. Gyventojų skaičius regione 2025 m. pradžioje siekė 876 727 asmenis, 2021–2025 m. išaugo 8 proc. (nuo 810 797), minėtu laikotarpiu gyventojų daugėjo pusėje savivaldybių (daugiausia – Vilniaus r. (13 proc.), Vilniaus m. (9 proc.) bei Trakų r. (9 proc.)), o sumažėjo Švenčionių r. (-7 proc.), Širvintų r. (-3 proc.) ir Šalčininkų r. (-1 proc.) savivaldybėse. Vaikų iki 15 metų skaičius bendrai regione nemažėja (2021–2025 m. išaugo 3 proc., siekia 147 893), bet išlieka ryškūs skirtumai tarp savivaldybių (2021–2025 m.): vaikų padaugėjo Vilniaus miesto (4 proc.), Vilniaus rajono (7 proc.) ir Trakų r. (3 proc.) savivaldybėse, tačiau mažėjimas stebimas likusiose regiono savivaldybėse, iš jų didžiausias Šalčininkų r. (-9 proc.) ir Švenčionių r. (-11 proc.). Gyventojų daugėja regiono ekonominiame centre, mažėja labiau nutolusiose savivaldybėse, pokytis atspindi vidinius regiono teritorinius socialinius ir ekonominius netolygumus.
Vilniaus regione padaugėjo neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių vaikų, tačiau skirtumai tarp savivaldybių nemažėja[15]. Vertinant neformaliojo švietimo galimybėmis pasinaudojusių mokinių dalies (proc.) pokytį regione (2022–2024 m.), atsiskleidžia paslaugos netolygumas: pusėje regiono savivaldybių rodiklis siekia 48–62 proc. (mažiausias regione Vilniaus miesto rodiklis – 48,5 proc., nors socialinis ir ekonominis kontekstas palankus aukštai ugdymo kokybei užtikrinti) ir patenka tarp šalies savivaldybių, kuriose būklė pagal šį rodiklį prasčiausia, o didžiausia dalis mokinių – Švenčionių r. (75 proc.) ir Šalčininkų r. (72 proc.) savivaldybėse. Netolygumai rodo, kad regione neformaliojo ugdymo programų pasiūla neatitinka poreikių bei yra netolygios galimybės pasinaudoti paslaugomis.
Socialiniai ir ekonominiai partneriai pažymi, kad neformaliajam suaugusiųjų švietimui skiriamas nepakankamas dėmesys ir finansavimas. Nors dalyvavimo suaugusiųjų švietime šalies rodiklis pagerėjo, jis tebėra žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį[16]. Eurostato duomenimis, 2022 m. švietime dalyvavo 27,4 proc. suaugusiųjų (2016 m. – 25 proc.), t. y. gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (39,5 proc.). Mokymosi procese dalyvauja ypač mažai žemo išsilavinimo žmonių, vyresnio amžiaus suaugusiųjų (55+), darbo rinkoje nedalyvaujančių asmenų ir kaimo vietovių gyventojų. Gyventojų pagrindinių arba aukštesnio skaitmeninių gebėjimų lygis (52,91 proc.) taip pat atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio (55,56 proc.), nors 2023 m. pagerėjo. Viena iš pagrindinių mažo dalyvavimo suaugusiųjų švietime priežasčių – trūksta mokymosi visa gyvenimą tradicijos ir įpročių. Suaugusiųjų raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiai šalyje prastėja, ypač tarp mažiausiai išsilavinusių asmenų[17]. Remiantis 2023 m. EBPO Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų (PIAAC) tyrimo rezultatais, Lietuvos suaugusiųjų (16–65 m.) raštingumo lygis yra žemiau EBPO vidurkio[18]. Lietuvos suaugusiųjų matematinis, teksto suvokimo ir problemų sprendimo įgūdžiai yra labai žemi, o pastaraisiais metais pastebimas įgūdžių mažėjimas. Įgūdžių lygmuo susijęs su amžiumi ir išsilavinimu. Tai rodo būtinybę stiprinti suaugusiųjų švietimo programas ir skatinti nuolatinį mokymąsi visą gyvenimą.
Regiono savivaldybėse yra poreikis kompleksiškai modernizuoti švietimo bei ugdymo įstaigų infrastruktūrą, užtikrinant technologinių išteklių prieinamumą, išmaniąsias mokymosi priemones, šiuolaikinę įrangą ir aplinką pritaikyti įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams; trūksta mokyklų ir darželių (itin aktualu Vilniaus mieste ir priemiestyje); nepakanka sporto ir sveikatinimo infrastruktūros, neužtikrinamas paslaugų prieinamumas visiems gyventojams; sporto erdvės nepritaikytos bendruomenių poreikiams; trūksta švietimo specialistų bei sąlygų tobulėti ir lavintis visą gyvenimą.
2021–2027 m. laikotarpiu investicijoms į švietimo paslaugų plėtrą regioninių pažangos priemonių finansavimo gairėse[19] nustatyti finansuojamų veiklų apribojimai, nepakanka paramos lėšų esamoms problemoms išspręsti, nėra numatyta regioninių pažangos priemonių sporto ir laisvalaikio paslaugų gerinimui.
Remiantis regiono poreikiu, aktualios šios investavimo kryptys po 2027 metų į švietimo ir sporto paslaugų plėtrą:
- švietimo įstaigų modernizavimas ir infrastruktūros atnaujinimas, aplinkos sutvarkymas;
- neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugų plėtra;
- mokymosi visą gyvenimą galimybių plėtra;
- savito ugdymo bendruomeninių mokyklų veiklos skatinimas;
- naujų švietimo įstaigų (mokyklų, darželių) statyba;
- švietimo specialistų pritraukimo skaitiniams;
- sportui skirtos infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra.
Prioritetas. Kultūros paslaugų plėtra.
Problema. Netolygus kultūros paslaugų prieinamumas.
Regiono savivaldybės pasižymi santykinai nedidele dalimi žmonių, kurie save galėtų pavadinti kūrybingais[20] – 17,7 proc., o Vilniaus m. – 15,44 proc. (2022 m. šalyje tikrai save kūrybiškais laikė nuo 10 iki 27 proc.), minėtas rodiklis atspindi gyventojų atvirumą naujovėms, gebėjimą spręsti kylančius iššūkius, kurti nestandartinius, inovatyvius sprendinius. Vertinant dalyvavimo kultūroje ir socialinio kapitalo indeksą 2022 m., rodiklis pasiskirsto netolygiai: aukščiausią poziciją užima Trakų r. savivaldybė – 10 vieta šalyje (47,03 balo, nukrito iš 6 pozicijos, užimtos 2021 m.), Vilniaus m. savivaldybė – 19 vieta (42,71 balo, pakilo iš 26 pozicijos, užimtos 2021 m.), Vilniau r. savivaldybė – 53 vieta (29,93 balo, tai žemiausia pozicija tarp regiono savivaldybių, nukrito iš 31 pozicijos, užimtos 2021 m.). Gyventojų pasitenkinimas kultūros paslaugų prieinamumu Vilniaus m. savivaldybėje siekia 79,37 proc., kitose regiono savivaldybėse – 56,29 proc. (šalies vidurkis – 59,25 proc., 2021–2022 m.), tai rodo, kad didelė dalis regiono gyventojų nėra patenkinti teikiamomis kultūros paslaugomis.
Regiono savivaldybės susiduria su būtinybe atnaujinti kultūros objektų infrastruktūrą, kuri yra stipriai nusidėvėjusi (neatitinka higienos, saugumo, technologinių, energetinių ir kt. reikalavimų); trūksta modernių ir universalių erdvių, pritaikytų kultūros renginiams ir bendruomenės poreikiams; nepatraukli kultūros infrastruktūra riboja galimybę rengti įvairius bei kokybiškus kultūrinius renginius, tai mažina vietos gyventojų įsitraukimą bei norą dalyvauti kultūros veiklose; kultūros paslaugos ir objektai gyventojams prieinami netolygiai – nepakanka atnaujintų erdvių, pritaikytų bendruomenės veikloms, kultūriniam ugdymui ar susitikimams; dalis kultūros paveldo objektų yra prastos būklės ir nepakankamai išnaudojami visuomenės poreikiams; trūksta renginių, kurie įtrauktų bendruomenes ir skatintų kultūrinį gyventojų aktyvumą.
- kultūros ir kultūros paveldo objektų atnaujinimas;
- kultūros paslaugų prieinamumo didinimas, bendruomenes sutelkiančių renginių skatinimas;
- bibliotekų infrastruktūros rekonstravimas ir modernizavimas, teikiamų paslaugų prieinamumo didinimas.
Plėtros prioritetai ir lėšų poreikis po 2027 metų
| Vilniaus regiono plėtros prioritetai po 2027 m. | Preliminarus lėšų poreikis investicijoms iš viso, mln. Eur |
| Konkurencingumo stiprinimas ir ekonominė plėtra | 200 |
| Visuomenės parengties ir saugumo stiprinimas | 500 |
| Socialinių paslaugų plėtra | 300 |
| Sveikatos paslaugų plėtra | 400 |
| Aplinkos apsauga ir gamtos išteklių išsaugojimas | 1 500 |
| Susisiekimo paslaugų plėtra | 1 000 |
| Švietimo ir sporto paslaugų plėtra | 660 |
| Kultūros paslaugų plėtra | 200 |
| Iš viso: | 4 760 |
_________________________
[1] Sudaryta Vilniaus regiono plėtros tarybos administracijos direktoriaus 2025 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-4 „Dėl darbo grupės Vilniaus regiono plėtrai planuoti sudarymo“.
[2] Patvirtintas Vilniaus regiono plėtros tarybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. TS-9 „Dėl 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plano patvirtinimo“.
[3] Patvirtinta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. VII.TS-108 „Dėl 2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategijos patvirtinimo“, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-(1.3 E)-297 „Dėl 2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategijos patvirtinimo“, Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 1-80 „Dėl 2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategijos patvirtinimo“, Švenčioniųrajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-138 „Dėl 2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategijos patvirtinimo“, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. S1E-100 „Dėl 2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategijos patvirtinimo“, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 7-135 „Dėl 2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategijos patvirtinimo“ ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T3-181 „Dėl 2024–2029 m. Vilniaus regiono funkcinės zonos strategijos patvirtinimo“.
[4] Patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-502 „Dėl 2024–2029 m. Vilniaus miesto tvarios plėtros strategijos patvirtinimo ir pritarimo susitarimo projektui“; Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T3-180 „Dėl 2024–2029 m. Vilniaus miesto tvarios plėtros strategijos patvirtinimo ir pritarimo susitarimo projektui“; Trakų rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. S1E-99 „Dėl 2024 – 2029 m. Vilniaus miesto tvarios plėtros strategijos patvirtinimo ir pritarimo susitarimo projektui“.
[5] Patvirtintos 2022–2030 m. Regionų plėtros programoje (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022– 2030 metų regionų plėtros programos patvirtinimo“).
[6] Čia ir toliau pateikiami paskutiniai prieinami statistiniai duomenys, publikuojami Oficialiosios statistikos portale, jei nenurodyta kitaip.
[7] Regioninės pažangos priemonės Nr. 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-188 „Dėl Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių patvirtinimo“;
Regioninės pažangos priemonės Nr. 01-004-07-02-01 (RE) „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“ finansavimo gairės patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1V-199 „Dėl Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-02-01 (RE) „Pagerinti viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo vietų pasiekiamumą ir tam reikalingų išteklių naudojimo efektyvumą“ finansavimo gairių patvirtinimo“.
[8] Regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3-192 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-06-01-03 (RE) „Skatinti darnų judumą miestuose“ finansavimo gairių patvirtinimo“.
[9] Regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“ finansavimo gairės patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3-37 „Dėl
2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“ finansavimo gairių patvirtinimo“.
[10] Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-439 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių patvirtinimo“.
[11] Čia ir toliau pastraipoje Vidaus reikalų ministerijos stebėsenos duomenys.
[12] Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-1145 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-02 (RE) „Užtikrinti ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą“ finansavimo gairių patvirtinimo“;
Patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-627 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 11-001-02-10-03 (RE) „Gerinti kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose“ finansavimo gairių patvirtinimo“.
[13] Čia ir toliau pastraipoje Vidaus reikalų ministerijos stebėsenos duomenys.
[14] Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-361 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-02 (RE) „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“ finansavimo gairių patvirtinimo“;
Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. D1-323 „Dėl Regioninės pažangos priemonės 02-001-06-10-01(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gairių patvirtinimo“;
Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-07-02 (RE) „Didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-243 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-07-02 (RE) „Didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“ finansavimo gairių patvirtinimo“;
Regioninės pažangos priemonės NR. 02-001-06-11-02 (RE) „Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. D1-272 „Dėl Regioninės pažangos priemonės NR. 02-001-06-11-02 (RE) „Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“ finansavimo gairių patvirtinimo“;
Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-03 (RE) „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. D1-74 „Dėl regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-03 (RE) „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ finansavimo gairių patvirtinimo“.
[15] Čia ir toliau pastraipoje Vidaus reikalų ministerijos stebėsenos duomenys.
[16] Čia ir toliau pastraipoje European Commission: Directorate-General for Education, Youth, Sport and Culture, 2024 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis – Lietuva, Publications Office of the European Union, 2024, https://data.europa.eu/doi/10.2766/967959
Formos viršus
Formos apačia
[17] https://www.oecd.org/en/publications/do-adults-have-the-skills-they-need-to-thrive-in-a-changing-world_b263dc5d-en.html
[18] https://www.oecd.org/en/publications/do-adults-have-the-skills-they-need-to-thrive-in-a-changing-world_b263dc5d-en.html
[19] Regioninės pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-23 (RE) „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1542 „Dėl regioninės pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-23 (RE) „Padidinti ugdymo prieinamumą atskirtį patiriantiems vaikams“ finansavimo gairių patvirtinimo“;
Regioninės pažangos priemonės Nr. 12-003-03-02-17 (RE) „Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą“ finansavimo gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-1637 „Dėl regioninės pažangos priemonės Nr. 12-003-03-02-17 (RE) „Plėtoti įvairialypį švietimą vykdant visos dienos mokyklų veiklą“ finansavimo gairių patvirtinimo“.
[20] Čia ir toliau pastraipoje duomenys iš savivaldybių kultūros indekso tyrimo, 2022 m., nuoroda: https://www.ltkt.lt/tyrimai-ir-statistika/kulturos-tyrimai/savivaldybiu-kulturos-indeksas-2022-172