Darbo inspekcija atsakė dėl valytojų išnaudojimo

autorius Ričardas

2021 m. gegužės 11 d. Lietuvos valstybinė darbo inspekcija (VDI) atsakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Kristinai Krupavičienei į jos paklausimą dėl valymo įstaigų darbuotojų darbo krūvių. Savo rašte K.Krupavičienė atskleidė pasibaisėtinas darbo sąlygas Lietuvos valymo įstaigose, kuriose vienas darbuotojas privalo per 40 min. išvalyti 2000 kv. metrų patalpas. Kadangi tai padaryti per tokį trumpą laiką neįmanoma, darbuotojai dirba viršvalandžius už kuriuos nemokama. Be to, dažnai darbuotojai yra įdarbinami nepilnu etatu, p jų atlyginimas tėra 390 eurų „į rankas“ t.y. mažiau nei privaloma mokėti minimali alga. Daugiau skaityti prisegtuke.

K.Krupavičienė priminė, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ dar 2020 m. vasario 8 d. savo Koordinacinės tarybos nutarimu „Dėl darbo krūvių mažinimo ir darbo kokybės didinimo“ kreipėsi į VDI išreikšdama susirūpinimą dėl darbuotojų nepasitenkinimo didinamu darbo krūviu.

„Nutarime pažymėjome, kad Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalis leidžia darbo funkciją papildomai apibrėžti kituose dokumentuose – pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, tačiau praktikoje dažnais atvejais minėti dokumentai nedetaliai apibrėžia darbuotojų darbą ir darbuotojams lieka neaiški jų įsipareigojimų kiekybinė išraiška, išdirbio norma.

Dėl šių priežasčių darbuotojui primetama vis daugiau naujų darbo funkcijų ir (arba) mažinant darbuotojų skaičių (optimizuojant darbą) didinamas darbų mastas tai pačiai darbo funkcijai.

Šiandien darbo teisėje galiojantis sutarties laisvės principas sudaro sąlygas darbdaviams vienašališkai keisti darbo sutarties sąlygas nepaisant darbuotojų, kaip silpnesniosios darbo sutarties šalies, interesų.

Galiojančiame teisiniame reguliavime darbo norma ar darbo krūvis nėra būtinoji darbo sutarties sąlyga ir tai leidžia ją keisti be darbuotojo raštiško sutikimo ir dėl to darbuotojams nuolat primetamas papildomas darbas didinat jų darbo krūvį, bet nedidinant darbo užmokesčio“, – savo rašte minėjo profesinės sąjungos pirmininkė ir siūlė keisti Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalį numatant, jog darbo sutartyje darbdavys ir darbuotojas privalo susitarti dėl darbo normos, t. y. minimalaus ir maksimalaus darbuotojo darbo krūvio per mėnesį, savaitę ar dieną taip, kad objektyviai tai būtų įmanoma patikrinti. Ji atkreipė dėmesį, kad valymo įstaigose paprastai nebūna net įstatymais privalomų darbo tarybų.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čaponas savo atsakyme rašė, kad VDI išnaudojamoms valytojoms padėti negali, nes šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi darbuotojų valymo plotai.

Valytojų darbo normos įstaigoje galėtų būti įtvirtintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar šalių susitarimu darbo sutartyse.

Darbuotojai tegali kreiptis į darbdavį ir reikalauti užtikrinti tokias darbo sąlygas bei nustatyti adekvačią darbo funkcijos apimtį, kuri darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) galėtų būti įvykdoma.

Jis priminė, kad valytojo (-os) darbo funkcija turi būti apibrėžta darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, todėl darbuotojas turi teisę reikalauti darbdavio supažindinti su šia informacija, o esant abejonei dėl susitartos darbo funkcijos turinio ir jos apimties (darbo normos) ar darbo funkcijai keliamų reikalavimų, jis turi teisę kreiptis į darbdavį su prašymu, į kurį šis turi pateikti darbuotojui atsakymą per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos.

Be to, darbdavio pareiga yra įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes.

Jis pabrėžė, kad, jeigu darbdavys nuspręstų keisti darbo organizavimą, nustatydamas darbuotojui kitokias, negu darbuotojo darbo sutartyje sulygtos, būtinąsias darbo sutarties sąlygas, toks pakeitimas turėtų būti įformintas darbuotojo darbo sutartyje.

Minėtas darbo sutarties pakeitimas įforminamas DK 45 straipsnyje („Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva“) nustatyta tvarka ir tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Dalius Čaponas atskleidė, kad gavus darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos turi nagrinėti Darbo ginčų komisijos, o darbdavys turi įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes (DK 143 straipsnio 2 dalis).

Žemiau pateikiame visą atsakymą.

DĖL KONSULTACIJOS PATEIKIMO

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Darbo teisės skyriaus specialistai susipažino su Jūsų paklausimu ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-595 redakcija), 8.3.5 papunkčiu, teikia konsultaciją darbo įstatymų vykdymo klausimais.

Pirmiausia pažymime, kad VDI teikia konsultacijas darbo įstatymų vykdymo klausimais, bet nepasisako fakto klausimu ir nevertina konkrečių faktinių aplinkybių. Toliau Jums teikiama konsultacija susijusi tik su teisės normų reguliavimu paklausimo dalyko atžvilgiu ir jų aiškinimu.

Atsakydami į Jūsų klausimą dėl valymo plotų normų nustatymo teikiame konsultaciją, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 33 straipsnyje pateikiamos būtinųjų ir papildomų darbo sutarties sąlygų sąvokos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis DK 34 straipsnio 2 dalimi, darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše.

Taigi, darbo sutarties šalys susitaria darbo sutartyje dėl darbo funkcijos (kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos), o pareiginiuose nuostatuose ši funkcija gali būti konkretinama, nustatant darbo funkcijos turinį ir jos apimtį. Be to, jeigu darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) nustatoma darbo funkcijos apimtis (darbo normos), darbdavys

turi užtikrinti tokias darbo sąlygas, kad darbuotojas (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupė) galėtų įvykdyti darbo normas (DK 143 straipsnio 1 dalis).

Informuojame, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi darbuotojų valymo plotai. Valytojų darbo normos įstaigoje galėtų būti įtvirtintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar šalių susitarimu darbo sutartyse.

Darbuotojui siūlytina kreiptis į darbdavį ir reikalauti užtikrinti tokias darbo sąlygas bei nustatyti adekvačią darbo funkcijos apimtį, kuri darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) galėtų būti įvykdoma.

Paminėtina, kad valytojo (-os) darbo funkcija turi būti apibrėžta darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, todėl darbuotojas turi teisę reikalauti darbdavio supažindinti su šia informacija, o esant abejonei dėl susitartos darbo funkcijos turinio ir jos apimties (darbo normos) ar darbo funkcijai keliamų reikalavimų, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbdavį su prašymu, į kurį jis turi pateikti darbuotojui atsakymą per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos.

Be to, darbdavio pareiga yra įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes.

Pabrėžtina, kad tuo atveju, jeigu darbdavys nuspręstų keisti darbo organizavimą, nustatydamas darbuotojui kitokias, negu darbuotojo darbo sutartyje sulygtos, būtinąsias darbo sutarties sąlygas, toks pakeitimas turėtų būti įformintas darbuotojo darbo sutartyje. Minėtas darbo sutarties pakeitimas įforminamas DK 45 straipsnyje („Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva“) nustatyta tvarka ir tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Pažymėtina, kad ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo ar žalos atlyginimo, nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti DK nustatyta tvarka (DK 33 straipsnio 6 dalis), o darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinėja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai. Darbdavys turi įrodyti, kad darbo norma nustatyta pagal profesinę riziką, darbo laiko sąnaudas ir darbo funkcijos atlikimo aplinkybes (DK 143 straipsnio 2 dalis).

Atsakant į klausimą dėl valymo paslaugas teikiančių ūkio subjektų patikrinimų dėl DK ir kitų darbo teisės normų vykdymo bei atsižvelgiant į tai, kad nei DK nei kiti teisės aktai nenumato kriterijų pagal kuriuos būtų darbuotojams nustatomos valymo plotų normos, informuojame, jog VDI įmonių patikrinimų minimu klausimu nevykdo.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors VDI veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas profesinių sąjungų ir (ar) kitų darbuotojų atstovų dalyvavimas VDI organizuojamuose įmonės, įstaigos ar organizacijos patikrinimuose, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta VDI pareiga informuoti darbuotojų (profesinės sąjungos) atstovus apie patikrinimo laiką, jeigu inspektavimas atliekamas darbuotojų atstovų (profesinės sąjungos) prašymu.

Minėto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta VDI pareiga darbuotojų atstovų prašymu supažindinti darbuotojų atstovus (profesinę sąjungą) su patikrinimo rezultatais ir surašytais dokumentais.

Paminėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių priede nustatytą pranešimo darbdaviui apie planinį patikrinimą formą (išskyrus statybose ir vykdant ND ir/ar trečiųjų šalių piliečių kontrolę), VDI gali rekomenduoti darbdaviui pakviesti patikrinime dalyvauti ir darbuotojų atstovus.

Taigi, darbuotojų atstovai (profesinės sąjungos ar darbo tarybos), siekiant tinkamo darbuotojų atstovavimo principų įgyvendinimo, galėtų dalyvauti VDI organizuojamuose planiniuose patikrinimuose, jei pranešime apie planuojamą planinį patikrinimą VDI teiktų tokią rekomendaciją darbdaviui ir jeigu tokiam darbuotojų atstovų dalyvavimui neprieštarautų darbdavys ir/ar darbdavio atstovai.

Tačiau atliekant neplaninius ūkio subjektų patikrinimus, teisės aktai nenumato galimybės darbuotojų atstovams juose dalyvauti, o VDI pareigūnams rekomenduoti darbdaviams dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo.

VDI Darbo teisės skyriaus specialistų nuomonė ir konsultacijos darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms neprivalomos.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?