2026 m. kovo 25 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis, generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė, Koordinacinės tarybos narys Bronius Bučelis, šios profesinės sąjungos darbo inspekcijos vadovas Stanislavas Fedaravičius, teisininkas Lukas Čapas nuotoliu dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kuriame Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Aušra Putk pristatė Darbo kodekso 33, 36, 40, 41, 49, 52, 58, 59, 60, 112, 113, 118, 119, 127, 133, 134, 140, 146, 147, 156, 166, 175, 181, 192, 193, 194, 197, 210, 211, 217, 236, 237, 244, 245, 247, 250, 251, 252 ir 253 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Šie Darbo kodekso pakeitimai jau buvo svarstyti Trišalėje taryboje ir dėl jų socialiniai partneriai sutarė.
Pakeitimų tikslas – didinti kolektyvinių sutarčių aprėptį. ES Direktyva dėl adekvataus minimalaus darbo užmokesčio numato, jog šalys turi siekti, kad kolektyvinių sutarčių aprėptis siektų bent 80 proc. dirbančiųjų, o Lietuvoje, pasak viceministrės, jau kuris laikas šis skaičius neviršija 27 proc..
Be to, pakeitimais siekiama įtraukti daugiau darbuotojų į įmonių valdybas. Dėl to įvyko nedidelė diskusija. Posėdyje dalyvavęs asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance” vadovas Rytis Ambrazevičius nepritarė darbuotojų įtraukimo į įmonių valdybas iniciatyvai, motyvuodamas tuo, kad Akcinių bendrovių įstatymas to nenumato, o įmonių valdybose turi dirbti itin aukštos kvalifikacijos asmenys, todėl tokių kompetentingų atstovų tenka ieškoti net užsienyje. Remdamasis tuo, kad Akcinių bendrovių įstatymas nurodo, kad valdybos turi siekti tik akcininkų pelno ir efektyvaus darbo, jis bandė netiesiogai sudaryti nuomonę, kad darbuotojų atstovai neturi pakankamų kompetencijų ir nėra suinteresuoti, kad jų įmonė efektyviai dirbtų.
Be to, pasak jo, darbuotojų atstovai ir beveik negalėtų dalyvauti įmonės valdyme, nes turėtų nusišalinti dėl interesų konfliktų, sprendžiant daugumą klausimų.
Jis tvirtino, kad šiuo metu valstybės ir savivaldybių valdomos akcinės bendrovės puikiai dirba, ir gąsdino, kad darbuotojų atstovų įtraukimas į valdybas pakenks šiam geram jų darbui.
Jis net bandė klaidinti Seimo narius, sakydamas, kad Europoje beveik niekur darbuotojų atstovai į tokių įmonių valdybas nėra įtraukiami, o ten kur jie buvo įtraukti, tų įmonių veikla pablogėjo, todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) net rekomenduoja Lietuvai darbuotojų atstovų į įmonių valdymą neįtraukti.
Viceministrė A. Putk paneigė šiuos jo teiginius, atskleisdama, kad darbuotojų atstovai yra įtraukti į valdybas daugumoje Europos valstybių, o EBPO teigia, kad jų įtraukimas pagerino bendrovių darbą ir rekomenduoja Lietuvai daryti tą patį.
Be to, ji pažymėjo, kad Darbo kodekso pakeitimuose numatyta investuoti į darbuotojų kvalifikaciją bei gebėjimų didinimą.
S. Fedaravičius pareiškė pasipiktinimą tokiu asociacijos vadovo pasisakymu, kuris žemina profesines sąjungas ir klaidina bandant pavaizduoti, kad darbuotojams neužtenka išsilavinimo suprasti įmonės problemas ir jie nori joms pakenkti.
Komiteto pirmininkas informavo, jog iki 2026 m. balandžio 10 d. galima teikti pastabas, pasiūlymus minėtiems Darbo kodekso straipsniams, o balandžio 17 d. vyks papildomi klausymai, kai bus galima daugiau pagvildenti šias įstatymų pataisas.