2026 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” narė Ramunė Butkevičienė gavo Ikiteisminio tyrimo tyrėjos raštą, kuriame pranešama, kad vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nėra nustatyta jos veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Viskas prasidėjo, 2026 m. pavasarį, kai Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys gavo iš Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko informaciją, kad R. Butkevičienė, prieš dešimt metų dirbdama Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje Administracijos reikalų skyriuje galimai sunaikino ypatingojo archyvo dokumentus, kuriuos draudžiama naikinti. Pavyzdžiui, buvo sunaikintos nuteistųjų asmenų įskaitos kortelės, kurių chronologinės datos 1945-1990 m., nuteistųjų asmens įskaitos kortelės, kurių chronologinės datos 1954-1990 metai.
2026 m. kovo 27 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius pavedė atlikti tarnybinį tyrimą dėl galimo Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės R. Butkevičienės tarnybinio nusižengimo galimai padaryto prieš dešimtmetį.
Nėra žinoma, ar Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius pradėjo tyrimą dėl K. Pauliuko veiksmų, gaunant uždaro naudojimo informaciją, kurios gauti jis neturėjo teisės,. Taip pat nežinoma ar jis pradėjo tyrimą dėl pareigūnų veiksmų, kurie yra atsakingi, kad ši uždaro naudojimo informacija būtų tinkamai saugoma.
R. Butkevičienė jai inkriminuojamais kaltinimus kategoriškai atmetė, nurodydama, jog veikė vadovaudamasi galiojančiais aktais ir vykdydama savo vadovų įsakymus.
Pasak jos, 2016 m. kovo 14 d. įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Kalėjimų departamento Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė S. S., Bendrojo skyriaus viršininkė N.S., kiti atsakingi Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojai, atsakingi už dokumentų valdymą.
Pasitarime buvo pristatyta iš laisvės atėmimo vietų įstaigų gauta informacija apie įstaigose turimų suimtųjų (nuteistųjų) įskaitos kortelių kiekį ir sisteminimo ypatumus.
S.S. informavo, kad įvertinus ir išanalizavus gautą informaciją buvo įsitikinta, kad šioms kortelėms išliekamosios vertės požiūriu nėra tikslinga nustatyti saugojimą terminą kaip ilgai saugomiems dokumentams, o jų įtraukimas į apskaitą būtų per didelė administracinė našta darbuotojams, dalis dokumentų nėra įskaitoma ir pan.
Todėl susirinkimo metu buvo nutarta, pasiūlyti trumpinti suimtųjų (nuteistųjų) įstaigos kortelių minimalų saugojimo terminą iki 25 metų, paliekant įstaigai galimybę priimti sprendimą dėl ilgesnio jų saugojimo poreikio, o Kalėjimų departamento direktorius savo 2016 birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 sutrumpino nuteistųjų įskaitos kortelių saugojimo laiką iki 25 metų.
Jokių papildomų pastabų, jog nuteistųjų korteles privalo būti paliktos saugoti ilgesniam ar neterminuotam laikotarpiui, nebuvo.
Todėl vadovaudamasi minėtu įsakymu ir 2016 m. kovo 14 d. pasitarimo protokolu R. Butkevičienė 2017 metais parengė dokumentų naikinimo akto projektą, kuris po suderinimo su Kalėjimų departamento dokumentų ekspertų komisija buvo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus patvirtintas parašu.
Tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniosioms specialistės K.K. ir L. L., atlikusios tyrimą, 2026 m. gegužės mėnesį paskelbė išvadą, kad dėl sunaikintų dokumentų yra kalti ne vadovai, davę įsakymus juos sunaikinti, o jų pavaldinė R. Butkevičienė, vykdžiusi jų įsakymus, nes neva juos inicijavo!!!
Kadangi skirti tarnybinės nuobaudos jai nebuvo galima, nes tarnybinė nuobauda negali būti paskirta pasibaigus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tarnybinės nuobaudos skyrimo 6 mėnesių ir 3 metų terminams, Lietuvos kalėjimų tarnyba liepos pradžioje pradėjo ikiteismininį tyrimą, siekiant patraukti R. Butkevičienę baudžiamojon atsakomybės!
Nėra žinoma ar Lietuvos kalėjimo tarnybos direktorius pradėjo ikiteisminis tyrimas prieš tuomečius Lietuvos kalėjimų departamento vadovus, davusius nurodymus R. Butkevičienei.
Lietuvos įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Vita Subačiutė sakė: „Džiaugiamės, kad teisybė pagaliau nugalėjo, o mūsų narė dabar galės ramiai dirbti. Tačiau lieka neatsakyti klausimai. Kas atsakys už tai ką patyrė nekaltai apkaltinta R. Butkevičienė? Kas apmokės už brangias teisininko paslaugas, kurias ji turėjo rinktis, kad nebūtų suterštas jos geras vardas, o pati liktų laisvėje?! Kas atsakys už nemigo naktis praleistas dėl neteisingos kaltinimo?
Kyla didelių abejonių dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus specialisčių kompetencijos, kurios paskelbė išvadą, kad dėl sunaikintų dokumentų yra kalti ne vadovai, davę įsakymus juos sunaikinti, o jų pavaldinė R. Butkevičienė, vykdžiusi jų įsakymus.
Ar bus pradėti vertinimai dėl jų kompetencijos keliant R. Butkevičienei baudžiamąją bylą? Juk nereikia būti dideliu teisininku, kad suprastum, jog jai mesti kaltinimai nėra baudžiamosios teisės sritis.
Ar šis atvejis nėra psichologinio smurto prieš darbuotoją pavyzdys? Ar darbuotojai jausis darbe saugiai, jei žinos, kad gali bet kada būti apkaltinti už tai, kad prieš dešimtmetį vykdė vadovų įsakymus, kurie dabartinei vadovybei gali pasirodyti neteisingi, o po to „gadinti nervus“ ir mokėti didelius teisininkams, kad apsigintų?
Ir tai vyksta įstaigoje, kuri priklauso Lietuvos Teisingumo ministerijai, kuri atsako už teisinguno vykdymą visoje Lietuvoje! Manau, kad Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė turi rimtai pažiūrėti į šį atvejį ir užtikrinti, kad ateityje tokie atvejai daugiau nebepasikartotų”.