2026 m. birželio 25 d. Seimas nubalsavo už darbuotojams svarbias Darbo kodekso pataisas.
Daugiausiai diskusijų sukėlė pasiūlymas įtraukti darbuotojų atstovus į valstybės, savivaldybių valdomų bendrovių valdybas, kad ne mažiau negu 1/5 valdybos narių sudarytų darbuotojų atstovai, bet ne mažiau kaip vienas narys.
Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) frakcijos narės Daiva Ulbinaitė ir Giedrė Balčytytė ragino atmesti šį pasiūlymą, nes remdamosi neįvardintų ekspertų nuomone, teigė, kad neva tam nepritaria Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tik keliose Europos šalyse tokia praktika yra taikoma, neprofesionalus darbuotojų atstovų darbas valdyboje ir tai, kad jie neva nesilaikytų konfidencialumo reikalavimų, paralyžiuotų įmonių veiklą, būtų panaikintas valdybų nepriklausomumas, kiltų interesų konfliktas, nes darbuotojų atstovas rūpintųsi ne įmonės pelno, o darbuotojų atlyginimo didinimu.
Socialdemokratas Algirdas Sysas ir Lietuvos valstiečių – Žaliųjų sąjungos atstovas Eimantas Kirkutis atsakė, kad šie teiginiai nėra teisingi, nei daugelyje išsivysčiusių Europos šalių darbuotojai seniai dirba tokių įmonių valdybose, vienas valdybos narys negali pakeisti visos valdybos sprendimų, o darbuotojų atstovų dalyvavimas valdybų darbe padarys tai ką Europos komisija seniai rekomenduoja Lietuvai t. y. padidins šių įmonių skaidrumą ir pagerins darbuotojų konsultavimą ir informavimą jose.
Šioms ir kitoms Darbo kodekso pataisoms (projektas Nr. XVP-1231(2) iš 95 dalyvavusių Seimo narių pritarė 62, prieš balsavo 3, susilaikė 30 Seimo narių. Pataisoms nepritarė TS-LKD ir Liberalų frakcijų atstovai.
Komentuodamas Seimo sprendimą vienas iš šių pataisų iniciatorių UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis sakė: „Mūsų profesinė sąjunga jau daug metų visais lygiais kėlė šį klausimą. Kai darbuotojai klausdavo kada bus didinimas atlyginimai, darbdavys profesinei sąjungai dažniausiai atsakydavo, kad pinigų tam nėra. Mes negalėdavome sužinoti ar tai yra tiesa, nes darbdaviai neturėjo prievolės atskleisti visą informaciją apie bendrovės finansinę padėtį.
Darbuotojų atstovui tapus valdybos nariu nuslėpti tikros įmonės finansinės padėties nebepavyks. Teiginiai, kad darbuotojų atstovai „išplepės“ įmonės komercines paslaptis neturi pagrindo, nes visi valdybos nariai pasirašo konfidencialumo sutartis ir už jų vykdymą atsako savo turtu.
Tų, kurie sako, kad darbuotojų atstovai valdybose paralyžiuos įmonių veiklą, norėčiau paklausti: „O kas įmonei sukuria pridėtinę vertę? Ar ne darbuotojai?“
Noriu padėkoti dabartinei koalicinei Vyriausybei, kuri vykdo savo rinkiminius pažadus, Seimo nariams buvusiems profsąjungiečiams Juozui Olekui, A. Sysui, ministrei Jūratei Zailskienei, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojui Linui Kukuraičiui, šio komiteto nariui E. Kurkučiui, kurie rengė, ir visiems Seimo nariams, kurie balsavo už šias svarbias darbuotojams pataisas, nepaisant to, kad tam prieštaravo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, Lietuvos keleivinio transporto asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, Lietuvos pramonininkų ir verslo konfederacija prezidentas Vidmantas Janulevičius ir kitos privataus verslo asociacijos.
2026 m. lapkričio 1 d. šio įstatymo pataisos įsigalios visose valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, o iki to laiko Vyriausybė paruoš poįstatyminius aktus, kurie tiksliau apibrėš įsigaliosiančią tvarką.“
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ne kartą ragino Seimą ir Vyriausybę priimti šį įstatymą. Žiūrėti čia čia
2026 m. birželio 25 d. Seimas taip pat įtvirtino daugiau galimybių susitarti kolektyvinėse sutartyse, efektyviau reguliuoti kolektyvinius darbo ginčus ir streikus. Priimtais pakeitimais užtikrinamas aiškesnis ir teisingesnis darbo santykių reglamentavimas.
Darbo kodekso pakeitimais suteikiama daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip, nei numato teisės aktai – aukštesnio nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse galės būti nustatytas trumpesnis – iki dvejų metų, o ne trejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir galimybe gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viršijančias dvejus metus. Kolektyvinėse sutartyse bus galima susitarti kitaip dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu, taip pat dėl darbo apmokėjimo nušalinus darbuotoją nuo darbo.
Tikslinamas kolektyvinių sutarčių taikymas, tai yra kolektyvinės sutarties nuostatos: jeigu šalys dėl to susitars, jas bus galima taikyti visiems darbuotojams aukštesnio nei darbdavio lygmens, taip pat darbo apmokėjimo sistema, sutarta kolekcinėse sutartyse, taikoma visiems darbuotojams, ne tik profesinių sąjungų nariams, aiškiau yra reglamentuojama dėl to.
Nustatytos lankstesnės sąlygos susitarti aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir darbdaviams, (darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei du VDU). Galės būti taikomas ilgesnis išbandymo terminas, tai net ne 3 mėnesiai, bet iki 6 mėnesių, taip pat leidžiama nukrypti nuo darbo sutarties pasibaigimo, galės susitarti, pavyzdžiui, dėl kitokių išeitinių ar įspėjimo terminų.
Didinamas socialinių partnerių vaidmuo ir apsauga – nustatomas. Taip pat nustatyta, kad darbuotojų atstovai turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus ir kitas kompetentingas institucijas dėl smurto ir priekabiavimo, didinama bauda už kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės pažeidimus.
Priimtomis Darbo kodekso pataisomis keičiamas streikų reguliavimas, gerinamos streikuojančių darbuotojų garantijos, ilginama įspėjamojo streiko trukmė – vietoj 2 valandų iki 4 valandų, minimalių paslaugų teikimo užtikrinimas, sustiprinimas, taip pat prieš skelbiant streiką nebereikės pateikti balsavimo dokumentų, didesnė darbuotojų apsauga, tai yra 3 mėnesius po streiko negalės būti pablogintos darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos. Darbdaviui bus draudžiama bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti.
Į darbo santykių nutraukimą, nesant darbo sutarties šalių valios pagrindu, įtrauktas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Kodekse įtvirtinta, kad darbo tarybos veikla ir jos narių kvalifikacijos kėlimas finansuojamas darbdavio lėšomis.
Priimtomis pataisomis aiškiau reglamentuota, koks yra apmokėjimas prieš šventines dienas, apmokėjimas už pasyvųjį budėjimą, aiškesnis atsiskaitymas, pasibaigus darbo santykiams.
Įstatymų pataisas skaityti čia