45 381 eurų – tiek viena sveikatos priežiūros įstaiga turės sumokėti profesinės sąjungos „Solidarumas“ narei už bandymą su ja susidoroti, neteisėtai atleisti iš darbo ir pažeisti kolektyvinę sutartį.
2025 m. lapkričio 7 d. Vilniaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Všį XXX profesinės sąjungos „Solidarumas“ narės G. M. atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu (duomenys nuasmeninti).
Darbdavys nutraukė darbo sutartį, apkaltinęs darbuotoją tariamu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Tačiau darbo ginčų komisija nustatė, kad darbdavio veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo atlikti pažeidžiant darbuotojos teises bei profesinės sąjungos garantijas.
Darbo ginčų komisija konstatavo, kad:
- darbuotojai pateikti kaltinimai buvo nekonkretūs ir klaidinantys,
- nebuvo laikytasi Darbo kodekso nustatytų terminų drausminei atsakomybei taikyti,
- tyrimas atliktas formaliai ir nevisapusiškai,
- o esminis pažeidimas – nebuvo laikytasi profesinės sąjungos nariams taikomų papildomų apsaugos garantijų, numatytų kolektyvinėje sutartyje.
Byloje darbuotojos interesams atstovavo advokatas Justas Vilys ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai Oksana Strazdė bei Stanislavas Fedaravičius. Darbo ginčų komisija aiškiai pažymėjo, kad darbdavys negali ignoruoti darbuotojo statuso profesinėje sąjungoje, o bet kokios abejonės dėl šio statuso tenka pačiam darbdaviui.
Darbo ginčų komisija pripažino profesinės sąjungos narės atleidimą iš darbo neteisėtu, o darbdaviui priteisė sumokėti nukentėįusiąjai:
- 20 558,76 eurų dydžio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką,
- 24 323,04 eurų dydžio kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo,
- 500 eurų už patirtą neturtinę žalą dėl profesinės sąjungos nario garantijų pažeidimo.
Dabar abi pusės teismui pateikė skundus dėl šio Darbo ginčų komisijos sprendimo, todėl kompensacija profesinės sąjungos narei gali dar padidėti.
„Šis sprendimas patvirtina, kad profesinės sąjungos narių apsauga nėra teorinė – jos pažeidimas lemia konkrečias teisines ir finansines pasekmes darbdaviui,“- komentuodamas bylą sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Darbo inspekcijos vadovas Stanislavas Fedaravičius.
„Ši byla dar kartą parodo, kad profesinės sąjungos narystė yra reali teisinė apsauga. Darbdaviai privalo laikytis Darbo kodekso ir kolektyvinių sutarčių, o bandymai apeiti profesinių sąjungų nariams taikomas garantijas neišvengiamai sukelia atsakomybę. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir toliau nuosekliai gins savo narius, kai darbo teisės normos ignoruojamos ar taikomos selektyviai,“- pabrėžė teisininkė Oksana Strazdė.
Pakoreguotą Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimą skaityti žemiau.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS VILNIAUS DARBO GINČŲ KOMISIJA SPRENDIMAS
2025 m. lapkričio 7 d. Nr. DGKS Vilnius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija, susidedanti iš komisijos pirmininko Alberto Oleškevičiaus (Albert Oleškevič), komisijos narių Henryko (Henryk) Jadello ir Eglės Staniulionės, dalyvaujant ieškovei, ieškovės atstovui advokatui Justui Viliui, profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovams Oksanai Strazdei ir Stanislavui Fedaravičiui (pagal įgaliojimus), atsakovės atstovui nedalyvaujant, išnagrinėjusi nuotoliniu būdu (per „Microsoft Teams“ platformą) darbo bylą pagal ieškovės G.M. prašymą atsakovei VšĮ XXX dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei neturtinės žalos išieškojimo, nustatė: ieškovė G.M. 2025 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. dirbo pas atsakovę, užimdama viešųjų pirkimų vyr. specialistės pareigas bei papildomai vykdydama projektų vadovės (0,50 etato) funkcijas.
2025 m. rugpjūčio 19 d. gavo atsakovės pranešimą, kuriame buvo teigiama, jog laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki pranešimo gavimo dienos galimai neteisėtai prisijungė prie darbdavio, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, informacinės sistemos ESIS ir ne mažiau kaip 17 kartų peržiūrėjo pacientų sveikatos duomenis.
Tačiau pranešime nebuvo nurodyta, prie kokių konkrečiai duomenų buvo prisijungta, kokių pacientų duomenys esą buvo peržiūrėti, taip pat – nebuvo pateikta prisijungimų tiksli data, laikas ir kiti esminiai duomenys, leidžiantys pagrįsti darbdavio pateiktus kaltinimus.
2025 m. rugpjūčio 22 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, nurodydama, kad prieiga prie ESIS sistemos jai buvo suteikta vykdyti Bendrojo skyriaus vedėjos funkcijas bei kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą.
Dalis darbuotojų dirba su šia sistema, todėl prieiga būtina efektyviam skyriaus vadovavimui.
2025 m. rugpjūčio 22 d. gavo antrą paklausimą, kuriame buvo prašoma pateikti papildomus paaiškinimus: kokiu teisėtu pagrindu, nurodant konkrečius teisės aktus, buvo prisijungta prie ne mažiau kaip 17 pacientų jautrių asmens duomenų apie sveikatą; koks buvo duomenų tvarkymo tikslas bei kur ir kaip buvo panaudoti šie duomenys.
2025 m. rugpjūčio 25 d. atsakė, kad prie ESIS duomenų jungėsi tik siekdama kontroliuoti darbuotojų darbo funkcijų vykdymą arba tam, kad galėtų laikinai perimti jų funkcijas darbuotojų atostogų, komandiruočių ar ligos metu.
Vis dėlto 2025 m. rugpjūčio 29 d. gavo atsakovės direktoriaus įsakymą Nr. K-835 dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 1 d.
Šiuo atveju jos atleidimas iš darbo buvo grindžiamas nekonkrečiai apibrėžta ir neįrodyta veika, nebuvo tinkamai įvertinta nei kaltė, nei padariniai, o pats sprendimas pažeidė proporcingumo principą.
Be to, yra VšĮ XXX darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ komiteto narė, tačiau nepaisant to, atsakovė 2025 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą ją atleisti iš darbo, nesilaikydama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 str. 3 d. įtvirtintų reikalavimų.
Šiuo atveju atsakovė neprašė ir negavo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo, todėl jos atleidimas iš darbo buvo atliktas šiurkščiai pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
Be to, buvo pažeista ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 p. nustatyta tvarka – nebuvo informuota darbdavio lygmens profesinė sąjunga ir neužtikrintas jos teisėtas dalyvavimas atliekant tyrimą.
Taigi akivaizdu, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Buvo nepagrįstai apkaltinta itin rimtu pažeidimu, dėl kurio buvo menkinama jos profesinė reputacija, ilgai kauptas pasitikėjimas kolegų, partnerių ir išorės institucijų akyse.
Atsakovės spaudimas išeiti iš darbo buvo nuoseklus ir sistemingas. Dar 2025 m. vasario 14 d. atsakovė jai pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2025 m. vasario 28 d., nurodydama, esą jos darbo ir etikos principai nesutampa su įstaigos vertybėmis.
Šis pareiškimas buvo ypač žeidžiantis, turint omenyje, kad įstaigoje dirbo dešimt metų ir niekada nebuvo gavusi jokių nuobaudų ar vertinimų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl jos lojalumo ar profesinės kompetencijos.
Netrukus po to buvo pradėta kryptinga jos veiklos diskreditacija – buvo keliami kaltinimai dėl jos kuruojamų projektų, ypač tų, kurie susiję su Higienos institutu.
Nors buvo inicijuotas auditas, jo išvados nebuvo pateiktos, o pats procesas buvo naudojamas kaip psichologinio spaudimo priemonė.
2025 m. gegužės 20 d. jai buvo įteiktas nepasirašytas ir formaliai netvarkingas darbo sutarties priedas dėl „laikinai einančios vedėjos pareigų“ nuo 2024 m. spalio 1 d. Tokia netvarkinga dokumentacija sukėlė teisinį neapibrėžtumą ir tik didino įtampą darbe.
Vėliau, 2025 m. liepos 25 d., atsakovė pateikė reikalavimą atsisakyti bendrojo skyriaus vedėjos funkcijų ir sutikti likti tik specialistės pareigose, nurodydama, kad nesutikus, darbo sutartis bus nutraukta. Nors 2025 m. liepos 31 d. ji formaliai sutiko su pareigų keitimu, pats tokio reikalavimo pateikimo mechanizmas buvo akivaizdžiai nelygiaverčio derybinio spaudimo pobūdžio.
Dar vienas psichologinio spaudimo epizodas įvyko 2025 m. rugpjūčio 19 d., kai gavo pranešimą, kad jos iki tol 10 metų naudotas kabinetas bus perduotas naujai paskirtam Bendrojo skyriaus vedėjui.
Jai buvo nurodyta persikelti į kitą kabinetą, kuris objektyviai neatitiko jos darbo funkcijų specifikos – tai buvo nedidelė patalpa, nepritaikyta susitikimams, interesantų priėmimui ar dokumentų tvarkymui, be to, fiziškai apribojanti galimybę tinkamai vykdyti pavestas funkcijas. Kabineto aplinka yra visiškai nesuderinama su nuolatiniu darbu, reikalaujančiu koncentracijos, konfidencialumo, bendravimo su išorės partneriais ir dokumentų valdymo.
Akivaizdu, kad šis veiksmas buvo kryptingas – siekta bloginti darbo sąlygas ir sudaryti tokias aplinkybes, kurios skatintų ją palikti darbovietę savo noru.
Dėl nuolatinio spaudimo, neteisėtų atsakovės veiksmų ir patiriamos psichologinės įtampos ėmė jausti rimtus sveikatos sutrikimus. Tapo itin jautri, sutriko miego režimas, išsivystė nemiga ir padidėjo nuolatinis nerimo lygis.
Dėl šių priežasčių buvo priversta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus – tiek psichologus, tiek psichiatrus, ne kartą buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, o gydymas tęsiasi iki šiol.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jai padaryta reikšminga neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.
Atsakovės elgesys ne tik pažeidė pagrindines darbo teisės normas, bet ir sukėlė ilgalaikį poveikį jos emocinei ir fizinei sveikatai, gyvenimo kokybei bei profesinei reputacijai.
Ieškovė prašė darbo ginčų komisijos:
pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu;
laikyti, kad darbo sutartis nutraukta nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos;
priteisti jos naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį;
išieškoti jos naudai iš atsakovės šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo;
išieškoti jos naudai iš atsakovės trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos atlyginimą už patirtą psichologinį spaudimą, dalykinės reputacijos pažeidimą, sveikatos sutrikimus bei kitas su neteisėtu atleidimu iš darbo susijusias neigiamas pasekmes.
Atsakovė XXX pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovės reikalavimų kategoriškai nepripažįsta, nes jie yra nepagrįsti.
XXX įstaigoje, iš tiesų, buvo pradėtas tyrimas dėl ieškovės galimai įvykdyto duomenų apsaugos pažeidimo.
Tuo pagrindu, 2025 m. liepos 24 d. buvo gautas UAB „YYY“, t. y., duomenų tvarkytojo, administruojančio XXX naudojamą pacientų informacinę sistemą ESIS, pranešimas, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. ne mažiau kaip 17 kartų prisijungė prie XXX, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, informacinės sistemos ESIS, pacientų sveikatos duomenų.
Atitinkamai XXX direktoriaus 2025 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. AD-98 buvo sudaryta komisija galimai įvykdyto duomenų apsaugos pažeidimo tyrimui išnagrinėti. Komisiją sudarė penki nariai. Komisija tyrimą grindė ir vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str. 1 p. nustatyta, kad draudžiama tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
Dar daugiau, minėtame tiesioginio taikymo teisės akte (BDAR) 5 str. 1 d. c) punkte įtvirtintas vienas kertinių – duomenų kiekio mažinimo principo – taikymas, kas reiškia, jog asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi.
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, komisija, pradėjusi duomenų apsaugos pažeidimo tyrimą dėl galimai ieškovės įvykdyto duomenų apsaugos pažeidimo, neturėjo teisinio pagrindo atskleisti su trečiaisiais asmenimis (XXX pacientais) susijusią informaciją ieškovei pradinėje tyrimo stadijoje prašant pateikti paaiškinimus.
Priešingu atveju, vadovaujantis ieškovės pateikta argumentavimo logine seka, ieškovė norėjo gauti specialių kategorijų informaciją apie pacientus, tačiau tokiu būdu būtų šiurkščiai pažeista pacientų teisė į privatumą bei XXX būtų pažeidęs konfidencialumo pareigą.
Siekiant vykdyti teisės aktuose aukščiau išdėstytas pareigas bei užtikrinti XXX pacientams privatumą, XXX nuasmenino pažeidimo tyrimo aplinkybes bei pateikė glaustą informaciją laiko perspektyvoje, kuri buvo pakankama įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pateikti motyvuotus paaiškinimus.
Ieškovei prieiga prie ESIS pacientų duomenų informacinės sistemos nebuvo suteikta teisėtu ir sąžiningai skaidriu būdu.
Priešingai, ieškovė savo iniciatyva, nesuderinusi su XXX direktoriumi ir be darbdavio žinios, suformavo užduotį žodžiu pavaldžiai darbuotojai L. D. suteikti prieigą prie ESIS pacientų informacinės sistemos.
Toks elgesys vertintinas, kaip siekis piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais ir pasinaudojus tarnybine padėtimi neteisėtai įgyti įgaliojimus veikti.
Ieškovė neginčija pačio fakto, jog turėjo prieigą prie ESIS sistemos, poreikį grįsdama būtinybe kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbą. Tačiau dokumentuoti įrodymai liudija visiškai priešingai susiklosčiusią realią situaciją.
Kaip matyti, analizuojant pacientų informacinės sistemos duomenų tvarkytojo pažymoje pateiktą ir nenuginčytą išvadą, ieškovė jungėsi ne prie sau pavaldžių darbuotojų paskyrų, bet būtent prie pacientų sveikatos duomenų, nors ieškovė nėra gydytoja ar tiesiogiai su sveikatos priežiūra ir gydymu susijusi darbuotoja.
Ieškovė dirbo Bendrajame skyriuje ir užėmė pareigas, kurios priskirtinos administracinėms pareigoms, kaip nemedicininiam skyriui, todėl teisėto pagrindo gauti prieigą prie ginčo duomenų neturėjo.
2025 m. rugpjūčio 19 d. XXX duomenų apsaugos pareigūnas pateikė pranešimą dėl galimo duomenų apsaugos pažeidimo, kurio pagrindu ieškovės buvo prašoma pateikti paaiškinimus dėl pranešime nurodytų aplinkybių.
2025 m. rugpjūčio 22 d. duomenų apsaugos pažeidimo komisijos narė L. R. pažymėjo, jog iš pateiktų ieškovės paaiškinimų nėra visiškai aišku, kokiu pagrindu ir tikslais darbuotoja prisijungė prie pacientų duomenų.
Darbuotojos (ieškovės) paaiškinimai kelia abejonių, todėl reikalinga jos pačios dar kartą paklausti apie prisijungimo motyvus.
Todėl komisija nutarė perkelti posėdį į 2025 m. rugpjūčio 26 d., o iki to laiko paprašyti ieškovės pateikti papildomus paaiškinimus – kokiu teisiniu pagrindu ir tikslais ji prisijungė prie pacientų asmens kortelių ir kam tuos duomenis naudojo.
2025 m. rugpjūčio 22 d. XXX duomenų apsaugos pareigūnas, vykdydamas komisijos pavedimą, el. laišku kreipėsi į ieškovę dėl aplinkybių patikslinimo ir papildomų paaiškinimų pateikimo.
Kaip matyti iš dokumentuotai grindžiamos įvykių sekos, duomenų apsaugos pažeidimo komisija kreipėsi į ieškovę antrą kartą, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus, nors pagal teisės aktų reikalavimus tokios pareigos neturėjo.
Vadinasi, darbdavys savo aktyviais veiksmais siekė visapusiškai išnagrinėti situaciją bei priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, tenkinantį proporcingai tiek pacientų teisę į privatumą, tiek darbuotojo teisę į saugią darbo aplinką.
Todėl teiginys dėl skubos ir įrodymų stokos nepagrįstas faktiškai susiklosčiusių ir XXX atliktų veiksmų atžvilgiu.
XXX veikia trys profesinės sąjungos, viena iš profesinių sąjungų yra „viešoji įstaiga XXX darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Šios profesinės sąjungos pirmininkė yra S.E.. Pabrėžtina, jog XXX, kaip darbdavys, nėra tinkamai informuotas apie viešosios įstaigos XXX darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ struktūrą, veikimo principus, įstatus, įskaitant valdymo organo narius.
XXX iš šios profesinės sąjungos nėra gavęs tiesiogiai išreikštos informacijos apie išrinktus valdymo organo narius bei laikotarpį nuo kurio momento valdymo organų nariams suteikti įgaliojimai.
XXX nėra tinkamai informuotas apie XXX darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ struktūrą, veiklos dokumentus, įskaitant valdymo organo narius, todėl XXX vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 2 d., neišskirdamas ieškovei specialios apsaugos garantijų, kaip profesinės sąjungos valdymo organo narei.
XXX dalyvauja įvairiuose projektuose, kuriuos kuruoja Higienos institutas. 2025 m. kovo 4 d. į bendrąjį XXX el. paštą buvo gautas el. laiškas iš Higienos instituto dėl XXX atstovų nedalyvavimo projekto susitikime, kuriame įstaigos pristatė pasiektus projekto rezultatus 2024 metais.
Papildomai Higienos institutas elektroniniu paštu informavo, kad 2025 m. vasario 27 d. įvykusiame projekto „AAV“ pasitarime nei vienas XXX atstovas nedalyvavo, nors pagal Projekto sutartį ir nuostatus XXX buvo įsipareigojęs vykdyti numatytas veiklas bei bendradarbiauti su Higienos institutu.
Todėl laikotarpiu nuo 2025 m kovo 7 d. iki 2025 m. balandžio 4 d. XXX vyko Higienos projektų auditas ir iš darbuotojų buvo paprašyta pateikti ataskaitas apie vykdomus darbus projektuose.
Ieškovė buvo projektų vadovė, būtent ieškovės atsakomybė buvo koordinuoti projektus, todėl pagrįsta darbdavio pareiga reaguoti ir kontroliuoti projektų įgyvendinimo tinkamumą.
Papildomai pažymėtina, kad Higienos institutas užfiksavo reikšmingus trūkumus bandomojo diegimo projektuose, sustabdė išlaidų pripažinimą tinkamomis finansuoti iki trūkumų pašalinimo.
2025 m. birželio 10 d. vyko trišalė XXX ir dviejų profesinių sąjungų: Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir XXX darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovų susitikimas, skirtas aptarti susiklosčiusiai situacijai dėl ieškovės.
Susitikimo metu dalyvavo profesinių sąjungų pirmininkai, kiti atstovai, taip pat XXX direktorius bei teisininkai.
Susitikimo metu XXX informavo, jog su ieškove bus nutrauktas darbo sutarties pakeitimas dalyje dėl Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos, paaiškindamas priežastį.
Abi profesinės sąjungos dėl tolimesnių XXX, kaip darbdavio, veiksmų šioje klausimo dalyje prieštaravimų nepareiškė.
Atsakovė XXX prašė darbo ginčų komisijos atmesti ieškovės prašymą, kaip nepagrįstą.
Šalys teikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus.
Darbo byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 226 str. 2 d.).
Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai prašymą palaikė. Pažymėjo, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, pažeidė tiek šakos kolektyvinės sutarties, tiek nacionalinės kolektyvinės sutarties, tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 str. 3 d. reikalavimus.
Atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovas ankstesnio posėdžio metu pripažino, kad ieškovei prieiga (sukurtas slaptažodis) prie pacientų informacinės sistemos ESIS buvo suteikta teisėtai.
Prisijungus prie šios sistemos, „iššoka“ užsirašiusių pas gydytojus pacientų einamasis sąrašas.
Jeigu ieškovės pavaldiniai turėjo prieigą prie ESIS informacinės sistemos, akivaizdu, kad ir ieškovei tokiu pat laipsniu turėjo būti suteikta tokia prieiga, kadangi priešingu atveju ji negalėtų tinkamai kontroliuoti savo pavaldinių.
Prašymas tenkinamas iš dalies
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu, tenkinus šį reikalavimą negrąžinti į darbą ir išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, taip pat išieškoti jos trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos atlyginimą „už patirtą psichologinį spaudimą, dalykinės reputacijos pažeidimą, sveikatos sutrikimus bei kitas su neteisėtu atleidimu susijusias neigiamas pasekmes“.
Darbo bylose dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įrodinėjimo našta tenka darbdaviui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 214 str. 3 d.).
Atleidimas iš darbo laikomas teisėtu, kai egzistuoja teisėtas atleidimo iš darbo pagrindas (priežastis) bei buvo laikomasi norminių teisės aktų nustatytos atleidimo iš darbo tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 65 str. 3 d. nustatyta, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu.
Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.
Nagrinėjamoje byloje atsakovės sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškove įformintas 2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. K-835 „Dėl G. M. atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo“.
Nurodytame įsakyme atsakovės vadovas argumentavo ieškovės atleidimą iš darbo: „vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 1 d. ir 35 str. 5 d., atsižvelgdamas į VšĮ XXX Duomenų apsaugos pažeidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 26 d. išvadą (gauta 2025 m. rugpjūčio 28 d., Nr. AD.7 561), įvertinęs padaryto darbo pareigų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, nustatau, kad darbuotoja G.M., neturėdama teisėto pagrindo, pažeisdama konfidencialumo įsipareigojimus ir darbo pareigas, prisijungė prie VšĮ XXX valdomos informacinės sistemos ESIS ir peržiūrėjo ne mažiau kaip septyniolikos (17) pacientų (trečiųjų asmenų) sveikatos duomenis (specialių kategorijų asmens duomenis), kas laikytina šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu“.
Darbo ginčų komisija atkreipia dėmesį, kad posėdžių metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovei teisėtai buvo sukurtas slaptažodis prisijungti prie informacinės sistemos ESIS, tačiau ieškovė pažeidė suteiktą duomenų apsaugos laipsnį, neteisėtai peržiūrėdama 17 pacientų asmens sveikatos duomenis, nes pagal jos pareigų turinį ji neturėjo jokios funkcijos, susijusios su pacientų sveikatos duomenų tvarkymu, taip pat jai nebuvo duota jokia atitinkama užduotis.
Darbo ginčų komisija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nurodytame įsakyme yra minima, jog ieškovė pažeidė konfidencialumo įsipareigojimus, tačiau atsakovė neįrodinėjo, jog ieškovė sužinotus pacientų sveikatos duomenis atskleidė tretiesiems asmenims.
Taigi, šios pastabos byloja apie atsakovės sprendimo nutraukti darbo sutartį su ieškove nekorektiškumą.
Darbo ginčų komisija pažymi, kad aptariamame atsakovės sprendime nenurodyta konstatuoto ieškovės darbo drausmės pažeidimo padarymo data.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 6 d. nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos.
Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą Darbo ginčų komisijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškove drausmine tvarka praleidusi tiek vieno mėnesio, tiek šešių mėnesių naikinamuosius terminus (atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovės padarytas asmens (sveikatos) duomenų apsaugos reikalavimo pažeidimas buvo nustatytas atliekant auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą;
atsakovė apskritai neatskleidė, kodėl kreipėsi į duomenų tvarkytoją UAB „YYY“ dėl ieškovės prisijungimo prie informacinės sistemos ESIS duomenų pateikimo). Iš bylos medžiagos (duomenų tvarkytojo UAB „YYY“ raštų ir priedų) matyti, kad ieškovė su pacientų duomenimis susipažino 2025 m. vasario 7 d.
Taigi šešių mėnesių naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo darbo drausmės pažeidimo padarymo dienos, sprendimui nutraukti darbo sutartį priimti suėjo 2025 m. rugpjūčio 7 d.
Atsakovė duomenų tvarkytojo UAB „YYY“ raštą apie ieškovės prisijungimo prie informacinės sistemos ESIS duomenis gavo 2025 m. liepos 25 d., taigi šiuo atveju vieno mėnesio naikinamasis terminas, skaičiuojamas nuo paaiškėjimo apie darbo drausmės pažeidimą dienos, suėjo 2025 m. rugpjūčio 25 d.
Atsakovė, gavusi 2025 m. liepos 25 d. duomenų tvarkytojo UAB „YYY“ informaciją apie ieškovės prisijungimus prie informacinės sistemos ESIS, 2025 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. AD-98 „Dėl galimo duomenų apsaugos pažeidimo ir komisijos sudarymo“ sudarė komisiją „nustatyti galimo duomenų apsaugos pažeidimo faktą, išsiaiškinti aplinkybes bei pateikti išvadas“, tačiau komisijai nenustatė termino, nepažeidžiančio naikinamųjų terminų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 6 d., išvadai pateikti, be to pati komisija, neatlikus jokio tyrimo (komisija nesikreipė į UAB „YYY“ papildomos informacijos, netyrė ESIS funkcionalumo, netikrino, ar teisėtai ieškovei buvo suteikta prieiga prie ESIS, koks buvo ieškovei nustatytas prieigos prie ESIS duomenų laipsnis, koks vietinis norminis teisės aktas (instrukcija, tvarka) tai reglamentuoja, koks buvo ieškovės, kaip Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos, funkcijų turinys), apsiribojus tik paaiškinimo iš ieškovės pareikalavimu, protokolinį sprendimą priėmė net 2025 m. rugpjūčio 26 d.
Atsakovė nepaaiškino, kokias svarbias ir esmines aplinkybes, kurios pagrįstų vieno mėnesio procedūrinio termino drausminei atsakomybei taikyti skaičiavimą ne nuo 2025 m. liepos 25 d., o nuo sudarytos komisijos protokolinio sprendimo priėmimo dienos, nustatė sudaryta komisija.
Darbo ginčų komisija atkreipia dėmesį, kad nurodyta komisija kreipėsi į ieškovę antrą kartą dėl paaiškinimo pateikimo dėl savo kaltės, nes pirmas reikalavimas pateikti paaiškinimą buvo itin nekorektiškas– ieškovei nebuvo nurodyta konkreti informacija, dėl kurios prašoma pateikti 10 paaiškinimą: iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2025 m. vasario 17 d. ESIS informacinėje sistemoje pamatė užsirašiusių vizitui pas gydytojus pacientų sąrašą (sąrašas iš 16 pavardžių, matomi duomenys: vizito laikas; tikslas/tiriamoji sritis; registracijos pastaba; paslauga; siunčianti įstaiga (jeigu tokia buvo); paciento draustumas) bei peržiūrėjo vieno paciento apsilankymo įrašą (šiuo atveju inter alia ieškovė matė/galėjo pamatyti paciento diagnozę), tačiau komisija nurodė galimą jos darbo pareigų pažeidimą tokiu būdu: „Iš gautos informacijos, tapo žinomos aplinkybės, jog G.M. laikotarpiu nuo 2024-10-23 iki šio pranešimo surašymo momento, ne mažiau kaip 17 kartų, prisijungė prie XXX, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, informacinės sistemos ESIS, pacientų sveikatos duomenų.
Tokiu būdu pažeisdama konfidencialumo ir duomenų apsaugos pareigas įtvirtintas: Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu“.
Taigi reikalavime pateikti paaiškinimą ieškovės galimas darbo drausmės pažeidimas buvo nurodytas abstrakčiai ir klaidinančiai – faktiškai ieškovė ESIS informacinėje sistemoje pacientų duomenis peržiūrėjo ne laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. prisijungus 17 kartų, o konkrečią dieną – 2025 m. vasario 7 d., peržiūrėjus bendrą užsirašiusių vizitui pacientų sąrašą ir prisijungus prie vieno paciento apsilankymo įrašo.
Atsakovė reikalavo iš ieškovės rašytinio paaiškinimo, nenurodydama konkretaus galimo darbo drausmės pažeidimo fakto, vadinasi neigiamų padarinių rizika už tai, kad komisija reikalavo iš ieškovės antro paaiškinimo, tenka atsakovei.
Darbo ginčų komisija pripažįsta, kad byloje nustatytų aplinkybių kontekste atsakovė neįrodė būtinumo sudaryti komisiją ir jos nustatytų aplinkybių ir išvados svarbos, kas yra būtina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 6 d. įtvirtinto vieno mėnesio naikinamojo termino pradžiai nustatyti. Darbo ginčų komisija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį su ieškove, pažeidė darbo sutarties nutraukimo tvarką – priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį esant pasibaigusiems naikinamiesiems terminams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 6 d. (tiek šešių mėnesių, tiek vieno mėnesio).
Atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pasibaigus naikinamajam terminui sprendimui priimti pripažintinas neteisėtu, t. y. aptariamo naikinamojo termino pažeidimas sudaro pakankamą pagrindą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.
Taigi, darbo ginčų komisija, vadovaudamasi išdėstytu, pripažįsta ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.
Darbo ginčų komisija, atsižvelgdama į ieškovės prašymą, negrąžina ieškovės į buvusį darbą.
Darbo ginčų komisija pripažįsta, kad šalių darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2025 m. gruodžio 8 d., pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 6 d.
Ieškovės naudai iš atsakovės išieškotinas 20 558,76 Eur ((24,13 Eur x 12 val.) x 71 d. d.), neatskaičius mokesčių, vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. už 2025 m. rugsėjo 1 d. – 2025 m. gruodžio 8 d. laikotarpį, – po 289,56 Eur (24,13 Eur x 12 val.) bruto už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, taikant penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiką (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 4 d.).
Ieškovės naudai iš atsakovės taip pat išieškotina 24 323,04 Eur (289,56 Eur x 21 vid. d. d. skaičius x 4 mėn.), neatskaičius mokesčių, kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 4 d.).
Darbo ginčų komisija mano, kad darbuotojo darbo stažas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 4 d. įtvirtintos kompensacijos dydžiui nustatyti nustatomas iki neteisėto atleidimo iš darbo dienos, o ne darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu nukeltos atleidimo iš darbo dienos, taikant identišką principą kaip ir vidutiniam darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką paskaičiuoti – jis skaičiuojamas iš trijų mėnesių iki neteisėto atleidimo iš darbo dienos, o ne iš trijų mėnesių iki nukeltos iki sprendimo įsiteisėjimo atleidimo iš darbo dienos.
Darbo ginčų komisija nurodo ieškovės vienos valandos vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą: ((6 046,62 Eur + 6 280,99 Eur + 3 406,94 Eur) : (240 val. + 288 val. + 124 val.)) = 24,13 Eur.
Darbo ginčų komisija atkreipia dėmesį, kad ieškovės darbo dienos trukmė skaičiuojamuoju laikotarpiu buvo skirtingos trukmės (2 etatai, o nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d. iki neteisėto atleidimo iš darbo dienos – 1,5 etato), todėl išmokos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 4 d. paskaičiuotos taikant ieškovės vienos valandos vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą (Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 nutarimu Nr. 496, 5.6 p.).
Darbo ginčų komisijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinio pravaikštos laiką nesumažinto dydžio išieškojimas iš esmės būtų pakankama satisfakcija ieškovės patirtai dėl neteisėto atleidimo iš darbo dvasinei skriaudai kompensuoti.
Tačiau darbo ginčų komisija atkreipia dėmesį į neleistiną atsakovės elgesį, jai ignoruojant ieškovės teisėtus lūkesčius, kuriuos ieškovei suteikė narystė profesinėje sąjungoje ir buvimas profesinės sąjungos valdymo organo nare.
Atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė yra VšĮ XXX darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ narė (atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2025 m. birželio 10 d. vyko trišalė atsakovės ir dviejų profesinių sąjungų: Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir XXX darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovų susitikimas, skirtas aptarti susiklosčiusiai situacijai dėl ieškovės ir susitikimo metu dalyvavo profesinių sąjungų pirmininkai, kiti atstovai, taip pat XXX direktorius bei teisininkai) ir yra komiteto (valdymo organo) narė (duomenys apie profesinės sąjungos valdymo organų narius yra registruojami Registrų centre).
Atsakovei trūkstant informacijos apie ieškovės narystę ir statusą profesinėje sąjungoje, ji turėtų paprašyti ją nurodyti, teikdama ieškovei reikalavimą dėl rašytinio paaiškinimo pateikimo, tačiau atsakovė to nepadarė, tuo prisiimdama neigiamų padarinių riziką.
Atsakovė tokiu būdu pažeidė Nacionalinės kolektyvinės sutarties 15 p., 2024 m. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties 2.5 p. bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 str. 3 d. reikalavimus.
Darbo ginčų komisijos vertinimu, šiurkštus ieškovės teisėtų lūkesčių į garantijas, kurias jai suteikė narystė profesinėje sąjungoje ir buvimas profesinės sąjungos renkamojo organo nare, pažeidimas suteikia pagrindą į realų neturtinės žalos atlyginimą.
Darbo ginčų komisija laiko, kad aptariamu atveju 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamo dydžio.
Darbo ginčų komisijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė jos teisę į darbo sąlygas, atitinkančias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 str. 1 d. – pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra įstatymo suteiktos teisės realizavimas, darbdavys turi prerogatyvą kontroliuoti darbuotojų darbą, ieškovė negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių į Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos neterminuotas pareigas, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą šios pareigos yra užimamos konkurso tvarka (Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 2.3 p.), darbuotojas negali įgyti teisėtų lūkesčių į darbo kabinetą, kolektyviniai darbiniai 13 susitikimai gali būti organizuojami kitoje patalpoje arba nuotolinio ryšio priemonėmis (tai yra darbo organizavimo klausimas).
Darbo ginčų komisija sutinka su ieškove, kad atsakovės pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu buvo nekorektiškos formos, tačiau ieškovė tuo metu ėjo padalinio vadovės pareigas, tokioms pareigoms keliamas aukštas lojalumo darbdaviui standartas, todėl darbdavio išsakyta kritiška nuomonė apie ieškovę vertinama taikant platesnes jos ribas.
Darbo ginčų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 216 str. 1 d. 1 p. , 228 str. 2 d.,
n u s p r e n d ž i a: tenkinti ieškovės prašymą iš dalies.
Pripažinti ieškovės G. M., 2025 m. rugpjūčio 29 d. atleidimą iš darbo VšĮ „XXX“, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu.
Pripažinti, kad ieškovės G. M., ir atsakovės VšĮ „XXX“, darbo sutartis nutraukta 2025 m. gruodžio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 6 d. Išieškoti ieškovės G. M., naudai iš atsakovės VšĮ „XXX“, 20 558,76 Eur (dvidešimt tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 76 ct), neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki 2025 m. gruodžio 8 d., 24 323,04 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus 04 ct), neatskaičius mokesčių, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinę žalą.
Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 str.).
Darbo ginčų komisijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Komisijos pirmininkas Albert Oleškevič