Didėjanti nelygybė sukelia socialinius neramumus ir grėsmes

autorius Solidarumas
IMG 2546

Vasario 10 dieną Seime vyko Lietuvos profesinių sąjungų organizuota konferencija apie socialines Europos vertybes, darbuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas, konferencijos metu bus diskutuojama apie galimas Lietuvos ateities vystymosi perspektyvas. Konferencijoje pasisakė aukščiausi Lietuvos politikai bei profesinių sąjungų atstovai – Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Socialinės apsaugos ir darbo reikalų ministrė Algimanta Pabendinskienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Peter Scherrer, Suomijos SAK profesinių sąjungų tarptautinių reikalų sekretorė Katja Lehto- Komulainen, Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė, konferenciją moderavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Garbė pradėti konferenciją patikėta LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei. Seimo vadovė atkreipė dėmesį į profesinių sąjungų svarbą valstybės gyvenime. „Demokratinėje valstybėje reikia skatinti profesinių sąjungų judėjimą ir kūrimąsi, jas stiprinti tam, kad darbuotojai gerai žinotų savo teises, galėtų ir svarbiausia – nebijotų apsiginti. Kuo stipresnės bus profesinės sąjungos, tuo demokratiškesnė ir aktyvesnė bus visuomenė“, – teigė Seimo Pirmininkė.

Pasak ministrės A. Pabedinskienės, socialinis dialogas – tai valdžiai būtina ir veiksminga priemonė, sprendžiant iškilusius socialinius nesutarimus, kurie pasitaiko valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas padeda sumažinti įtampą tarp atskirų visuomenės sluoksnių, o šalies valdžios institucijoms sudaromos sąlygos išklausyti suinteresuotų darbo rinkos dalyvių pozicijas ir rasti visiems priimtiniausią sprendimą su mažiausiomis neigiamų pasekmių atsiradimo galimybėmis.

„Paskutiniu metu gali susidaryti įspūdis, kad konfliktuojame su profesinėmis sąjungomis. Tai netiesa. Visada įsiklausome į profesinių sąjungų nuomonę, giname savo nuostatas ir tokia debatų forma leidžia rasti abiem pusėm priimtiniausius sprendimus,“ – pažymėjo ministrė A. Pabedinskienė.

Konferencijoje kalbėjęs profesorius Boguslavas Gruževskis teigė, jog darbo santykių lankstumas nėra problema, problema pajamų dydis.

„Galime toleruoti lankstumą, tik svarbu, kad nenukentėtų vartojimo kultūra. Nelygybė tarp profesijų, tarp šalių išaugusi iki 19 a. vidurio lygio, o tai veda prie socialinių neramumų, nes visi karai kyla pirmiausia dėl susipriešinimo šalių viduje“,- kalbėjo B.Gruževskis. Kaip pavyzdį paminėjo Ukrainą.

Jis atkreipė dėmesį į didėjantį pajamų atotrūkį tarp Lietuvos iš ES šalių vidurkio – atlyginimų skirtumas siekia 300 procentų, kai kainos tesiskiria 20 proc., Lietuva vis labiau pajamomis tolsta nuo ES lygio. Beto Lietuvos darbo rinka yra nepatraukli – lankstumas mažina patrauklumą, nes nėra didesnių pajamų, nėra socialinių garantijų.

„Kadangi ekonomikos atviros, prarandame žmones, jie išvyksta į didesnes pajamas garantuojančias šalis. Paskatinkim skurdesnius kurti bendrą gerį – tai turėtų būti socialinės paramos tikslas. Žemas vidutinis darbo užmokestis (60 proc. visų migrantų turėjo pastovias pajamas Lietuvoje), žemas minimalus mėnesinis atlyginimas, aukštas valstybės valdymo biurokratiškumas. Ar gali būti laisvas skurdžiai gyvenantis žmogus?”,- retoriniu klausimu savo prezentaciją užbaigė B.Gruževskis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė dėkojo profesinėms sąjungoms už aktyvumą svarstant naująjį socialinį modelį ir pakeitimų pasiūlymus, naudingus darbuotojams ir Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ už tokio aukšto lygio konferencijos organizavimą.

Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė kalbėjo apie profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimo problemas ir galimybes. Jos nuomone, keičiantis darbo rinkos poreikiams, darbo santykiams, turi keistis ir profesinės sąjungos. Investuotojų forumo direktorė paminėjo, kad Lietuva tampa vis patrauklesne investuotojams. Rūtai Skyrienei antrino ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, kalbėjusi apie būtinybę aktyvinti naujų narių organizavimą, naujų darbo su nariais formų paiešką.

Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Peter Scherrer teigė, jog panašios problemos yra visoje Europoje. Didėja nelygybė, gali kilti socialinių neramumų ir riaušių.

„Yra labai daug grėsmių jūsų šaliai, su jomis reikia tvarkytis. Jei dabar nesusitvarkysime su migracijos ir pabėgelių problema, yra ES gali suskilti. Yra tikimybė, kad Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, Lenkijos ir Vengrijos Vyriausybių pozicijos neaiškios. Kyla rimta grėsmė, kad po 10 metų ES neliks, bent tokios, kokia ji yra šiandien. Labai daug grėsmių, su kuriomis jūs negalite susitvarkyti, kai kurie žmonės apskritai nesuvokia kas dabar daroma. Spaudimas yra labai didelis, didžiosios ES šalys nėra labiau socialiai orientuotos Europos jėga ir jos neformuos politikos šia kryptimi“,- sakė Peter Scherrer

Suomijos SAK profesinių sąjungų tarptautinių reikalų sekretorė Katja Lehto- Komulainen atkreipė dėmesį, kad pavieniui nesame stiprūs, todėl mums reikia vieniems kitų, mes turime būti organizuoti.

„Darbininkai darbovietėse turi būti apginti per šakines kolektyvines sutartis. Suomijos šakos kolektyvinės sutartys yra labai plačios. Tačiau ir Suomijoje tradicijos, kurios paremtos darbuotojų gynimu, Tarptautinės darbo organizacijos principai kvestionuojami. Suomijoje Vyriausybė planuoja nustatyti šakos kolektyvinių sutarčių apribojimus, kurių negalima viršyti derybų metu. Vyriausybė sako, kad pagal Suomijos ekonomikos vystymosi tendencijas, reikia riboti kolektyvinį atstovavimą. Vyriausybė norėtų skatinti derybas įmonių lygyje, kadangi yra stiprių šakinių susitarimų, o mes sakome, kad taip negalima daryti. Galima daryti įmoniu lygyje susitarimus, tačiau viskas turi būti paremta šakiniu susitarimu. Politikai šiek tiek pakeitė savo planus po mitingų ir protesto akcijų,“- kalbėjo Suomijos profesinių sąjungų atstovė.

Nors Suomijos bendruomenę nėra lengva surinkti į masinius renginius, tačiau į profsąjungų organizuotą mitingą susirinko virš 10 tūkstančių žmonių. Ekspertė paminėjo, jog Suomijoje veikiančios trys profesinių sąjungų konfederacijos susitarė apsijungti į vieną profesinių sąjungų centrą.

{phocagallery view=category|categoryid=327}

0 komentaras
0

Palikti komentarą

Skirkite 0.6% GPM profesinei sąjungai "Solidarumui".
KAIP SKIRTI?