2025 m. spalio 21 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis kartu su kitų profesinių sąjungų ir verslo organizacijų atstovais dalyvavo susitikime su Ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikštu, viceministre atsakinga už socialinį dialogą ir turizmą Guoda Buroliene, ir viceministrais Pauliumi Petrausku, Waldemaru Urbanu ir Dariumi Zailsku.
Ekonomikos ir inovacijų ministras kartu su komanda pristatė naują Lietuvos ekonomikos transformacijos planą „3i“, kuris nustato aiškią kryptį, kaip Lietuva pereis prie subalansuoto, aukštą pridėtinę vertę kuriančio augimo. Planas jungia tris strategines kryptis – inovacijas, investicijas ir modernias institucijas. Šio plano tikslas – kad iki 2030 metų kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę.
Inovacijų srityje bus stiprinamas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, diegiamos mokestinės paskatos inovacijoms, plečiama startuolių ir dirbtinio intelekto ekosistema. Iki 2030 m. planuojama, kad išlaidos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (MTEPI) padvigubės iki 2 proc. BVP, o darbo našumas pasieks 90 proc. Europos Sąjungos vidurkio.
Vienas iš kertinių žingsnių – pirmojo nacionalinio dirbtinio intelekto centro „LitAI“ steigimas. Šis centras taps pagrindu dirbtinio intelekto technologijų vystymui ir taikymui tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose. Kartu bus stiprinama inovacijų diplomatija – siekiant, kad Lietuvos technologijų įmonės ir startuoliai turėtų prieigą prie pasaulinių rinkų, partnerių ir investicijų.
Taip pat bus vystomi proveržio sektoriai – informacinės technologijos, biotechnologijos, mikroelektronika, švarioji energetika ir gynybos pramonė. Siekiama, kad gyvybės mokslų sektorius iki 2030 m. išaugtų nuo 2,2 proc. iki 5 proc. BVP, o informacinių ir ryšių technologijų pramonė – nuo 3,4 proc. iki 5,1 proc.
Investicijų srityje bus siekiama, kad ekonomikos augimas pasiektų visus Lietuvos miestus, o ne mažiau 30 proc. investicijų būtų nukreipta į regionus. Šiam tikslui pasiekti bus vystomos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir pramonės parkų teritorijos, stiprinami regioniniai inovacijų centrai ir „Spiečių“ tinklas bei modernizuojama tradicinė pramonė. Vykdysime nuolatinę mokesčių įtakos verslui stebėseną ir teiksime siūlymus dėl mokestinių lengvatų, atliepiant kylančius ekonomikos iššūkius.
Dėmesys bus skiriamas aukštos pridėtinės vertės užsienio investicijoms ir žaliosios pramonės augimui, siekiant, kad naujos investicijos kurtų tvarią gamybą – nuo žiedinės ekonomikos sprendimų iki išteklių efektyvumo technologijų.
Planas taip pat numato priemones talentų išlaikymui ir kompetencijų stiprinimui – talentų ekosistemos reglamentavimą ir lanksčią perkvalifikavimo sistemą, leidžiančią greitai reaguoti į darbo rinkos poreikius, aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimo ir diasporos sugrįžimo paskatinimą.
Modernizuojant institucijas, planas numato sukurti valdymo sistemą, kuri veikia greitai, patikimai ir orientuotai į partnerystę su verslu. Siekiama, kad iki 2027 m. administracinė našta verslui sumažėtų 35 proc., o paslaugų greitis padidėtų dvigubai. Tam bus įdiegtas „Once Only“ sistemos principas, leidžiantis įmonėms ir gyventojams visus procesus tvarkyti vienoje vietoje.
Taip pat planuojama skatinti GovTech sprendimus ir inovatyvius viešuosius pirkimus, kurie leistų viešajam sektoriui tapti technologijų diegimo lyderiu. Institucijoms bus nustatyti aiškūs atsakomybės centrai, kad investuotojų klausimai būtų sprendžiami greitai ir koordinuotai.
Su išsamiu priemonių planu „3i“ galite susipažinti čia.
Po to ministerijos atstovai atsakį į klausimus.
R. Garuolis pasidžiaugė, kad ketinama skirti didesnį dėmesį aukštos kvalifikacijos darbuotojų paruošimui ir skatinti, kad būtų kuriamas aukštos pridėtinės vertės verslas užtikrinantis gerai apmokamas darbo vietas. Jis paklausė ar mokesčių mokėtojų pinigais nebus skatinamos taip vadinamos „so-so“ inovacijos, kurios darbo našumo nedidina, bet sumažina darbo vietų skaičių t. y. didina nedarbą. To pavyzdys yra prekybos tinkluose pasirodžiusios savitarnos kasos, kurios sumažina darbuotojų skaičių, bet nepadidina darbo našumo ar jį net sumažina, ypač kai apsipirkti ateina vyresnio amžiaus pirkėjai, kurie patys apsiperka ilgiau nei juos aptarnautų kasininkas.
Viceministras P. Petrauskas atsakė, kad į inovacijų skatinimą bus žvelgiama „kompleksiškai“ įvertinant daug dedamųjų.
Įmonės „Teltonika“ savininkas Paukštys paragino Lietuvą jos pirmininkavimo Europos Sąjungoje (ES) metu ginti Europos pramonę ir įtraukti į dienotvarkę klausimą dėl ES rinkos apsaugos, keičiant muitų politiką nuo nesąžiningos prekybos su kitomis šalimis ir ypač Kinija, kurios subsidijuoja savo verslą arba taiko nelygiaverčius muitus įvežamoms prekėms.
Darbdavių atstovai taip pat skundėsi kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, prasta švietimo padėtimi bei netobulu viešųjų pirkimų įstatymu, kuris suteikia pirmenybę pigioms, o ne kokybiškoms prekėms ir paslaugoms pirkti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pastabas ir pasiūlymus dėl jos veiklos paprašė pateikti čia iki spalio 27 d. Jie bus nagrinėjami tolesniuose Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano aptarimo ir derinimo etapuose.