2025 m. balandžio 30 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė išsiuntė Gegužės pirmosios reikalavimus išsiuntė Lietuvos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui ir Seimo pirmininkui.
J. E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
LR Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui,
LR Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui,
TARPTAUTINĖS DARBO DIENOS REIKALAVIMAI
Gegužės 1 -ąją visos pasaulio profesinės sąjungos mini Tarptautinę Oraus darbo ir Darbininkų globėjo Šv. Juozapos dieną.
Pastaraisiais metais Lietuvos ūkis sėkmingai auga, valstybės ir savivaldybių biudžetai surenka rekordines pajamas, kokių Lietuvos istorijoje niekada nebuvo, o privačių įmonių pelnai auga, tačiau pajamų nelygybė Lietuvoje yra antra nuo galo Europoje pagal Gini indeksą, skurdo rizikos dydis vienas didžiausių Europoje, o vidutinės pensijos lyginant su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu – vienos mažiausių Europoje!
Lietuvoje trūksta medikų, mokytojų, policininkų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, o apie pusė konkursų į laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje neįvyksta, nes siūlomas darbo užmokestis yra per mažas, o darbo krūvis – per didelis.
Nepaisant atlyginimų augimo Lietuvoje Sodros duomenys rodo, kad trims iš dešimties Lietuvos darbuotojų pajamos pastaraisiais metais nesikeitė arba net sumažėjo.
Tai rodo, kad bendrai sukurtos pajamos Lietuvoje yra neteisingai paskirstomos, o daug sąžiningai dirbančių darbuotojų nejunta savo gyvenimo pagerėjimo.
Ypač tai juntame regionuose. Nors nacionalinis minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis sudaro apie 44 proc., daugelyje regionų minimalus atlyginimas artėja prie 50 proc. vidutinio atlyginimo, o tai rodo, kad vidutinis atlyginimas šiose savivaldybėse nėra aukštas ir tik MMA didinimas padidina žmonių pajamas.
Išspręsti šias skaudžias problemas galima tik vykdant europinį socialinį dialogą su darbuotojų atstovėmis – profesinėmis sąjungomis.
Todėl raginame:
Stiprinti profesines sąjungas ir jų vadovų apsaugą. Profesinės sąjungos renkamų organų narius atleisti iš darbo arba pakeisti jų darbo sąlygas turi būti galima tik gavus profesinės sąjungos sutikimą;
Liberalizuoti streikų organizavimą. Dabartinis streikų reglamentavimas daro gėdą Lietuvos valstybei ir ES narei, kadangi beveik nesiskiria nuo esančio nedemokratinėje Baltarusijoje. Dabartiniai įstatymai leidžia piktavaliams vadovams dvejus metus vilkinti teisėtą streiko paskelbimą, bylinėjantis Lietuvos teismuose;
Valstybiniu lygiu skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą. Socialinis dialogas yra geriausia priemonė užtikrinanti ne tik orų darbą ir patrauklias darbo sąlygas, bet sėkmingą įstaigos ar įmonės darbą;
Suteikti pirmenybę viešųjų pirkimų konkursus laimėti socialiai atsakingoms įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais ir yra sudariusios kolektyvines sutartis. Neteisinga, kai valstybės finansuojamus viešuosius konkursus laimi įmonės, kurios pasiūlo mažiausią kainą, taupydamos lėšas darbuotojų darbo užmokesčiui ir saugioms darbo sąlygoms sudaryti;
Skatinti socialinį dialogą, skiriant tam valstybės finansavimą.
Stiprinti socialinių partnerių organizacijas, suteikiant jiems realias galimybes pasinaudoti 0,6 proc. GPM, tam, kad galėtų samdytis nepriklausomus ekspertus, stiprinti socialinių partnerių viešuosius ryšius.
Susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu ir indeksuoti juos kiekvienais metais;
Sudaryti sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti, panaudojant dalį lėšų sukauptų Garantiniame fonde.
Panaikinti suminę darbo laiko apskaitą, paliekant ją tik nepertraukiamoje gamyboje, ir riboti budėjimų namuose taikymą;
Didinti mokesčių progresyvumą, įvedant progresinius mokesčius visoms pajamoms ir sumažinant mokestines lengvatas. Mokesčiai turi būti teisingesni ir mažinti socialinę nelygybę, o didesnes pajamas gaunantys asmenys turi daugiau prisidėti prie bendro gerovės kūrimo.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė