2022 m. balandžio 30 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė Lietuvos Prezidentui G.Nausėdai, Seimo pirmininkei V.Čmilytei -Nielsen ir Ministrei Pirmininkei I.Šimonytei raštą, kuriame minint Tarptautinę darbo ir Darbininkų globėjo Šv.Juozapo dieną keliamos skaudžios Lietuvos darbuotojams problemos ir raginama jas spręsti.
Pateikiame visą raštą.
Jo Ekscelencijai Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei – Nielsen
Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
GEGUŽĖS 1-OSIOS REIKALAVIMAI
1886 m. Čikagoje gegužės 1 d. prasidėjo streikas, kuris virto daugiatūkstantine demonstracija, reikalaujančią 8 valandų darbo dienos, kurią išvaikant žuvo protestuojantys darbuotojai. Vėliau ši diena tapo tarptautine darbuotojų solidarumo diena, o 1955 m. Romos popiežius Pijus XII paskelbė Gegužės 1-ąją darbininkų globėjo Šv. Juozapo diena.
Tuomet buvo sakoma, kad siūlymas įteisinti 8 val. darbo dieną yra neįgyvendinamas populizmas, kuris sužlugdys ekonomiką ir pablogins darbuotojų gerovę. Tačiau tai nepasitvirtino ir XX amžiuje 8 valandų darbo diena tapo norma.
Tačiau nepaisant naujų technologijų, smarkiai padidinusios darbo našumą, XXI amžiuje darbuotojai vėl verčiami dirbti vis daugiau.
Lietuvos darbuotojai vėl kaip prieš šimtą metų turi kovoti už teisę dirbti aštuonias valandas per dieną ir gauti teisingą atlyginimą, kuris leistų oriai gyventi Lietuvoje, nedirbant 10 -12 val. per dieną.
Lietuvoje darbuotojai už viršvalandinį darbą dažnai negauna įstatymais nustatyto užmokesčio ir dirba daugiau nei rodo oficiali statistika, o dalis dirbtų viršvalandžių neparodomi darbo laiko apskaitoje.
Deja, nors Lietuvos darbuotojai dirba daug viršvalandžių, kurie atsispindi įmonių ir įstaigų finansinėse ataskaitose, tačiau oficialioje visos Lietuvos statistikoje jie nenurodomi, todėl susidaro tikrovės neatitinkantis vaizdas, kad Lietuvoje darbuotojai dirba mažiausiai Europoje!
Dažnai vadovai tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose nustato darbuotojams tokias aukštas išdirbio normas, kad retas darbuotojas sugeba jas įvykdyti, dirbdamas 8 valandas per dieną. Daug Lietuvos darbdavių vietoj to, kad augant pelnams ir pragyvenimo kainų lygiui keltų atlyginimus, siūlo darbuotojams dirbti viršvalandžius.
Lietuvos Bendras vidaus produkto (BVP) dydis vienam gyventojui jau beveik pasiekė Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tačiau atlyginimai vis tiek yra apie 20 proc. mažesni nei ES vidurkis.
Pagal BVP dydį vienam gyventojui Lietuva aplenkė Portugaliją, Graikiją, Lenkiją, tačiau Lietuvos darbuotojų darbo valandos vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei minėtose šalyse.
Lietuvos banko duomenimis, lyginant su ES vidurkiu, Lietuvos darbuotojų valandinis darbo užmokestis, nepaisant to, kad jis pastaraisiais metais augo, vis dar nesusilygina su vienos darbo valandos našumu.
Neteisingai yra padalinamas bendrai sukurtas produktas, nes pridėtinės vertės dalis tenkanti Lietuvos darbuotojui yra mažesnė nei Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje.
Nors statistika rodo, kad Lietuvoje atlyginimai auga, bet dažnai jų augimas atsiranda viršvalandinio darbo sąskaita, o pats atlyginimų augimas yra neteisingai paskirstomas, kai didžiausią algų padidėjimą pajunta vadovai ir administracijos darbuotojai.
Pagal GINI indeksą, kuris rodo socialinę nelygybę, Lietuva nuolatos yra priešpaskutinėje arba kartais net paskutinėje vietoje Europoje.
Šiuo metu infliacijos augimas Lietuvoje yra pats didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau dalis Lietuvos darbdavių vietoj to, kad augant pelnams, didintų atlyginimus savo darbuotojams, nes augant kainoms jų gyvenimas esant tam pačiam atlyginimui blogėja, keičia Lietuvos darbuotojus imigrantais iš ES nepriklausančių valstybių t. y. trečiųjų šalių.
Mus pasiekė žinios, kad įdarbinimo agentūrų atstovai lankosi įmonėse ir siūlo pakeisti vietinius darbuotojus „pigesniais“ užsieniečiais, pažadant už atitinkamą atlygį sutvarkyti visas atvykimo į Lietuvą procedūras.
Lietuvos darbuotojų keitimas užsieniečiais jau vyksta. Lietuvos Migracijos departamento duomenimis, šiemet darbuotojų iš trečiųjų šalių, neskaitant karo pabėgėlių iš Ukrainos, skaičius viršijo 100 000.Nors Lietuvos ūkis auga, 2022 m. balandžio 29 d. Užimtumo tarnybos duomenimis Lietuvoje yra net 9.7 proc. registruotų bedarbių, darbo neturi 168 000 Lietuvos gyventojų, tačiau Užimtumo tarnyba jiems gali pasiūlyti tik 14 000 laisvų darbo vietų t. y. vieną darbo vietą dvylikai bedarbių.
Daugumoje šių laisvų darbo vietų darbuotojams siūlomas nedaug už minimalią algą didesnis atlyginimas.
Nepaisant to, kad Lietuvoje trūksta darbo vietų, Vyriausybė siekia dar labiau palengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą Lietuvoje.
Pažeidžiant europinio socialinio dialogo principus, apeinant nustatytą tvarką derinti su darbo santykiais susijusius įstatymus su Trišale taryba, Vyriausybė 2021 metų vasarą tarpžinybiniu lygiu pradėjo derinti dalies darbdavių organizacijų, susivienijusių į niekur neregistruotą susivienijimą „Verslo taryba“, pasiūlymus keisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, lengvinant užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimą.
Tik po to, kai Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai buvo 2022 m. vasarį baigti su derinti su šia verslo grupe, jie buvo pateikti aptarimui Trišalės tarybos posėdyje, duodant tik trumpą laiką socialiniams partneriams pateikti savo pastabas.
Vyriausybė atmetė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prašymą detaliau aptarti šio įstatymo pakeitimus ir į aptarimą pakvietė kitą profesinę sąjungą!
Tokie Vyriausybės veiksmai derinti įstatymų pataisas tik su pagal neaiškius kriterijus pasirinktais darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovais yra netoleruotini, nes rodo nepagarbą europinio socialinio dialogo principams, socialiniams partneriams, kelia įtarimus apie galimą korupciją ir pavojus, kad bus priimti nekokybiški, verslui, darbuotojams ir valstybei žalą darantys įstatymai.
Jau dabar viešojoje erdvėje pasirodo informacija apie tai, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos tampa nesąžiningų darbdavių aukomis, siūlant jiems dirbti blogesnėmis sąlygomis ir už mažesnį atlyginimą nei vietiniams darbuotojams.
Priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kurios nebuvo tinkamai aptartos su profesinėmis sąjungomis, galimai atsiras daugiau įstatymo spragų, kurios leis nesąžiningiems darbdaviams apgaudinėti ir išnaudoti Lietuvos įstatymų nežinančius ir valstybinės kalbos nemokančius darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Europinės institucijos ir organizacijos nuolatos nurodo apie nepakankamą socialinį dialogą Lietuvoje ir ragina jį stiprinti. Pagal kolektyvinių sutarčių aprėptį Lietuva yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Ypač bloga padėtis privačiame sektoriuje. Todėl Vyriausybė turi rodyti gerą socialinio dialogo pavyzdį ir kartu su Seimu priimti įstatymus, kurie skatintų darbdavius sudaryti kolektyvines sutartis.
MINĖDAMI TARPTAUTINĘ DARBO IR DARBININKŲ GLOBĖJO ŠV.JUOZAPO DIENĄ REIKALAUJAME:
Teisingo atlyginimo už 8 val. dienos darbą. Pagal BVP sukurtą dalį vienam gyventojui vidutinis atlyginimas Lietuvoje turi būti daugiau nei 1200 eurų „į rankas“, o MMA – 600 eurų „į rankas“. Didesni atlyginimai skatina paklausą ir didesnį vartojimą, o tuo pačiu didina verslo pelnus ir valstybės pajamas iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių.
Dvigubinti apmokėjimą už viršvalandžius, kaip tai daroma daugelyje Europos šalių ir kaimyninėje Latvijoje, kad darbdaviams būtų patrauklu įdarbinti naujus, o ne apkrauti papildomu darbu jau dirbančius darbuotojus. Įtraukti viršvalandinį darbą į bendrąją šalies statistikos apskaitą, kad būtų galima teisingai įvertinti viršvalandinio darbo Lietuvoje mastą.
Pritarti Europos komisijos teikiamai direktyvai dėl minimalios algos, nustatant, kad minimali alga negali būti mažesnė nei 50% šalies vidutinės algos arba 60% šalies atlyginimų medianos dydžio.
Didinant finansavimą ir darbuotojų atlyginimus stiprinti, o ne „optimizuoti“ t. y. bloginti viešojo sektoriaus darbą, didinant darbuotojų darbo krūvius, kurie jau dabar yra per dideli. Taikyti Nacionalinę kolektyvinę sutartį ir viešųjų įstaigų darbuotojams. Negali būti darbuotojų diskriminacijos dėl įstaigos, kurioje jie dirba statuso!
Neseniai Seimas pritarė Darbo kodekso 112 straipsnio papildymui nauja dalimi, kuri numato tam tikrų valstybės, savivaldybių ir kitų biudžetinių įstaigų „darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, nustatyti sutrumpintą trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko normą, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai”.
Mūsų manymu, tokia nuostata turi darbuotojus diskriminuojančių požymių, akivaizdžiai atskiriant nuo tokios svarbios socialinės garantijos darbuotojus, dirbančius privačiame versle.
Teisės aktai turėtų skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas tiek viešajame, tiek privačiame versle.
Didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų žemutines ribas bei kasmet atlyginimus indeksuoti, atsižvelgiant į infliacijos ir šalies vidutinio atlyginimo augimą. Atstatyti 2008 m. bazinės pareiginės algos dydį.
Pritardami Europos profesinių sąjungų konfederacijos raginimui reikalaujame didinti demokratiją darbe, skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą, kurios pagerintų Lietuvos darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas. Įmonės, kuriose veikia kolektyvinės sutartys, turi turėti pirmenybę laimint viešuosius pirkimų konkursus ar įdarbinant darbuotojus iš trečiųjų šalių.
Remti socialinį dialogą įmonių, regionų ir valstybės lygiu. Nepriimti su darbo santykiais susijusių įstatymų, kurie nebuvo aptarti Trišalėje taryboje. Steigti Trišales tarybas regionuose. Visi su darbo santykiais susiję klausimai ir įstatymai turi būti derinami su darbuotojų atstovais – profesinėmis sąjungomis.
Pakeisti įstatymus, kurie trukdo profesinių sąjungų veiklai. Stiprinti profesinių sąjungų vadovų teisinę apsaugą. Grąžinti į Darbo kodeksą nuostatą, kad profesinių sąjungų vadovai ir renkamų valdymo organų nariai, negali būti atleisti iš darbo be profesinės sąjungos sutikimo.
Didinti darbdavių atsakomybę už trukdymą darbuotojams jungtis į profesines sąjungas ir psichologinį smurtą, bei apibrėžti teisinį psichologinio smurto sudėtį. Ne – psichologiniam smurtui darbe!
Ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190 Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo.
Konfidencialumo sutartys negali apriboti darbuotojų teisės viešinti informaciją apie darbo sąlygas įmonėse ar įstaigose.
Ne – socialiniam dempingui! Skatinti darbo vietų kūrimą. Aprūpinti darbu pirmiausia Lietuvos darbuotojus. Šiuo metu, kai registruoto nedarbo lygis siekia 9.7 proc, stabdyti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą. Darbuotojų iš užsienio įdarbinimas turi būti išimtis, apsiribojant tik aukštos kvalifikacijos specialistais, kurių Lietuvoje nėra, kol Lietuvoje nedarbo lygis nenukris iki 4%.
Įgyvendinant žaliosios ekonomikos bei skaitmeninės pertvarkos reformas, būtinas socialinių pasekmių vertinimas. „Žalieji mokesčiai“ turi nedidinti socialinės atskirties.
Daugiau dėmesio ir investicijų skirti viešajam transportui, nes jis yra „žaliosios pertvarkos” pagrindas ir svarbus socialinės įtraukties veiksnys.
Pertvarkyti mokesčių sistemą, kad ji būtų socialiai labiau teisinga. Lietuvoje mokesčiai yra per „plokšti“ ir turi būti labiau progresyvūs. Didinti darbuotojų neapmokestinamą pajamų dydį.
Suvienodinti iš darbo ir kapitalo gaunamas pajamas. Gyventojų pajamų mokestis negali būti didesnis už pelno mokestį. Pritariame, kad būtų įvestas pasaulinis minimalaus pelno mokestis.
Mažinti „šešėlį“, didinant minimalią algą.
Vadovautis solidarumo principais, įrašytais į Europos socialinių teisių ramstį, užtikrinti teisingas darbo ir apmokėjimo sąlygas, socialinę apsaugą, profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir tinkamai finansuoti socialinę apsaugą.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė