Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė gavo informaciją apie Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filiale galimai neskaidrius profesinės sąjungos atstovo darbų saugai ir sveikatai rinkimus, kuriuose dalyvauti nebuvo pakviesti ten dirbantys jos vadovaujamos profesinės sąjungos atstovai.
2026 m. sausio 13 d. J. Keburienė dėl šių skandalingų rinkimų kreipėsi į Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinį direktorių D. Paliulionį, prašydama paaiškinti ar nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Skaityti žemiau.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generaliniam direktoriui Donatui Paliulioniui,
DĖL DARBUOTOJŲ ATSTOVŲ SAUGAI IR SVEIKATAI RINKIMŲ ORGANIZAVIMO
IR BŪTINYBĖS GAUTI OFICIALŲ LR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS IŠAIŠKINIMĄ
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, tęsdama dialogą dėl darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimų organizavimo, laiko būtina aiškiai patikslinti taikomą teisinį reguliavimą, kuris šiuo metu, mūsų vertinimu, yra interpretuojamas nevienodai ir kelia reikšmingų teisinių abejonių.
1. Dėl teisinio reguliavimo esmės
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 13 straipsnyje nėra įtvirtinta bendroji nuostata, jog darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus organizuoja profesinė sąjunga ar jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
DSSĮ 13 straipsnis reglamentuoja:
darbuotojų dalyvavimą įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones,
darbuotojų atstovavimo formas (per profesines sąjungas, jungtines atstovybes, darbo tarybas),
tačiau neperkelia darbdaviui tenkančios pareigos organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą ir jos procedūras profesinėms sąjungoms.
Darbuotojų atstovavimas saugos ir sveikatos klausimais ir rinkimų organizavimas yra du skirtingi teisiniai institutai, kurių negalima tapatinti.
2. Dėl DSSĮ 13 straipsnio 4 dalies – ribotos ir išimtinės taikymo apimties
Pažymime, kad vienintelė DSSĮ nuostata, kurioje minima profesinės sąjungos dalyvavimo galimybė organizuojant darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus, yra 13 straipsnio 4 dalis.
Ši nuostata taikoma konkrečiam ir aiškiai apibrėžtam atvejui, kai:
1. kiekvienoje darbo pamainoje turi būti ne mažiau kaip vienas darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai,
2. ir rinkimai organizuojami darbuotojų kolektyvo susirinkime per darbo tarybą, darbuotojų patikėtinį ar profesinę sąjungą kaip atstovavimo kanalą,
3. o darbdavys organizuoja rinkimus tik tuo atveju, kai įmonėje nėra jokių darbuotojų atstovų.
4. Taigi ši norma:
1. nesukuria bendros taisyklės, kad rinkimus organizuoja profesinė sąjunga;
2. nesuteikia profesinei sąjungai teisės vienašališkai organizuoti rinkimus darbdavio lygmeniu, ypač tais atvejais, kai įstaigoje veikia daugiau nei viena profesinė sąjunga ir nėra sudaryta jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
4. Dėl darbdavio atsakomybės pagal kitus DSSĮ straipsnius
Kartu atkreipiame dėmesį, kad visi kiti DSSĮ straipsniai (10, 12, 19, 20 straipsniai) nuosekliai ir sistemiškai įtvirtina būtent darbdavio atsakomybę: organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą; nustatyti vidinę kontrolę; sudaryti darbuotojų saugos ir sveikatos struktūras; užtikrinti procesų teisėtumą, skaidrumą ir patikrinamumą.
DSSĮ 10 straipsnis apibrėžia darbuotojų atstovų teises, bet nesuteikia jiems organizacinių darbdavio funkcijų.
DSSĮ 12 straipsnis aiškiai nustato, kad prevencinių priemonių organizavimas įmonėje yra darbdavio pareiga.
DSSĮ 19 straipsnis įtvirtina, kad darbdavys organizuoja vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolę.
Vertinant visumą, akivaizdu, jog įstatymo leidėjas neperkėlė rinkimų organizavimo pareigos profesinėms sąjungoms kaip savarankiškam subjektui, o paliko ją darbdavio atsakomybės lauke.
5. Dėl neišspręstų esminių praktinių klausimų
Šiuo metu nėra aiškiai atsakyta į esminius klausimus, be kurių rinkimų procesas negali būti laikomas teisėtu ir patikrinamu, inter alia:
1. kas sudaro sąlygas organizuoti rinkimus;
2. ar profesinė sąjunga privalo iš anksto informuoti darbdavį apie rinkimų organizavimą;
3. ar darbdavys privalo suteikti patalpas ir organizacines priemones;
4. ar rinkimai vyksta darbo metu, kaip apskaitomas šis laikas, kaip jis žymimas tabelyje;
5. kaip užtikrinama, kad darbo procesas ir paslaugų kokybė nenukentėtų;
6. kaip organizuojami rinkimai, kai įstaigoje veikia daugiau nei viena profesinė sąjunga ir nėra jungtinės atstovybės;
7. kas atsako už rinkimų skaidrumą, dokumentavimą ir patikrinamumą;
8. kaip užtikrinama reali galimybė visiems darbuotojams siūlyti kandidatus, būti pasiūlytiems ir dalyvauti rinkimuose, įskaitant nuotolinį dalyvavimą.
Šių klausimų neišsprendus, rinkimų teisėtumas negali būti preziumuojamas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojame, kad Vieningos GMP profesinės sąjungos inicijuoti ir įvykdyti darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimai negali būti laikomi teisėtais ir galiojančiais, kadangi jie neatitinka esminių teisėtumo, skaidrumo ir patikrinamumo reikalavimų.
Pažymėtina, kad šie rinkimai:
1. nėra patikrinami, nes nėra pateikta jokių oficialių dokumentų, leidžiančių įvertinti jų eigą ir rezultatus;
2. neaišku, kada, kokia tvarka ir laikantis kokių procedūrų jie buvo organizuoti ir vykdomi;
3. nebuvo užtikrintas visų darbuotojų ir kitų darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų informavimas ir dalyvavimas, taip paneigiant lygiateisiškumo principą;
4. nebuvo užtikrintas rinkimų skaidrumas ir objektyvumas, o tai sudaro prielaidas abejoti jų teisėtumu.
Dėl šių esminių procedūrinių trūkumų šių rinkimų rezultatai negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti laikomi teisėtu pagrindu darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai veikti darbdavio lygmeniu, nepriklausomai nuo to, ar yra, ar nėra gautas papildomas kompetentingos institucijos išaiškinimas.
6. Dėl Vieningos GMP profesinės sąjungos vykdytų rinkimų
7. Dėl darbdavio vaidmens ir siūlymo tolesniems veiksmams
Pažymime, kad darbdavys organizuoja darbą įstaigos mastu, o ne atskiri filialai ar jų administracijos. Todėl šiuo klausimu laukiame darbdavio lygmens pozicijos ir nurodymų.
Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo sudėtingumą ir skirtingas interpretacijas, siūlome darbdaviui kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su prašymu pateikti oficialų išaiškinimą, atsakantį į:
1. kas ir kokia apimtimi organizuoja darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai rinkimus;
2. kaip turi būti užtikrinamas teisėtumas, skaidrumas ir patikrinamumas;
3. kokie konkretūs veiksmai privalomi darbdaviui ir darbuotojų atstovams.
Iki tol siekiame išlaikyti teisėtą, skaidrų ir visiems darbuotojams aiškų procesą, grindžiamą bendradarbiavimu ir socialinės partnerystės principais.
Pagarbiai
Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė