Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ primena – darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui priklausantį atlyginimą, priedus ar atostoginius neišnyksta net ir darbuotojui mirus!
Darbdavys privalo viską išmokėti, o tai, kam šie pinigai atiteks, priklauso nuo testamento ar įpėdinių pagal įstatymą.
Darbo sutarties pasibaigimas
Darbo sutartis pasibaigia mirus vienai iš šalių – fiziniam asmeniui. Tokiu atveju darbdavys turi raštu konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą. Šis konstatavimas darbo sutartį nutraukia jame nurodytą dieną.
Visos su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos nutraukus darbo sutartį, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos.
Ką darbdavys turi išmokėti?
Kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Darbo užmokestis ir priedai išmokami už faktiškai dirbtas dienas iki darbo santykių pabaigos, pagal darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį.
Taigi darbdavys privalo išmokėti visas su darbo santykiais susijusias sumas, kurias darbuotojas buvo uždirbęs iki mirties:
· darbo užmokestį;
· nepanaudotų atostogų kompensaciją;
· priedus ir kitas sutartas išmokas.
Kur pervedami ir kam atitenka šie pinigai?
Mirusio darbuotojo darbo užmokestis, nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija ir kitos išmokos paprastai pervedamos į darbuotojo mokėjimo sąskaitą.
Šios sumos nėra tiesiogiai išmokamos artimiesiems – jos atitenka paveldėtojams pagal paveldėjimo teisę, t. y. pagal testamentą arba įstatymą. Kam konkrečiai atiteks šios lėšos, paaiškėja paveldėjimo procese.
Jeigu darbuotojas turėjo testamentą, palikimas paskirstomas pagal jo turinį. Jei testamento nėra arba jis neapima viso turto, taikomas paveldėjimas pagal įstatymą:
Paveldėjimo eilės pagal įstatymą:
Pirmos eilės – palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir vaikai, gimę po jo mirties.
Antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.
Trečios eilės – palikėjo seneliai iš abiejų pusių, provaikaičiai.
Ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai.
Penkto eilės – palikėjo brolių ir seserų vaikai (sūnėnai, dukterėčios), taip pat palikėjo tėvų broliai ir seserys (dėdės, tetos).
Šeštos eilės – palikėjo tėvų brolių ir seserų vaikai (pusbroliai, pusseserės).
Jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių arba jei nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise tampa valstybės nuosavybe.
Ką daryti, jei darbdavys nesumoka?
Deja, praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbdaviai vengia atsiskaityti su mirusio darbuotojo paveldėtojais. Tačiau įstatymai šiuo klausimu numato aiškią tvarką.
Jeigu darbdavys delsia arba atsisako išmokėti priklausančias sumas, paveldėtojai turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją (DGK).
Paprastai DGK prašo pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, kad būtų aišku, jog kreipęsis asmuo turi teisę reikalauti mirusiam darbuotojui priklausančių išmokų. Tačiau praktikoje DGK dažnai žiūri lanksčiai – gali priimti ir kitus giminystę patvirtinančius dokumentus.
Rizikos dėl to nėra, nes priteistos sumos vis tiek pervedamos į mirusio darbuotojo sąskaitą. Lėšas iš šios sąskaitos galės perimti tik teisėti paveldėtojai.
DGK gali įpareigoti darbdavį:
· išmokėti visas neišmokėtas sumas;
· taikyti netesybas (delspinigius) už pavėluotą atsiskaitymą iki darbo sutarties pasibaigimo;
· taikyti netesybas už pavėluotą atsiskaitymą po darbo sutarties pasibaigimo.
Jei paveldėtojas praleido terminą kreiptis į DGK, nes tvarkėsi paveldėjimo dokumentus, jis turi teisę prašyti atnaujinti praleistą terminą. Tai laikoma svarbia priežastimi, todėl kreipiantis būtina nurodyti, kad terminas buvo praleistas būtent dėl paveldėjimo procedūrų.
Kaip skaičiuojamos netesybos?
Darbdavys privalo sumokėti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius.
Jei skola mažesnė nei vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybos skaičiuojamos kaip uždelsta suma × uždelstų mėnesių skaičius, bet taip pat ne daugiau kaip už 6 mėnesius.
Jei uždelstasis laikotarpis trumpesnis nei mėnuo, netesybos skaičiuojamos proporcingai.
Tai reiškia, kad darbdaviui vengiant atsiskaityti, skola gali padidėti net iki 6 kartų – tokia yra įstatyme numatyta maksimali riba.
Be to, darbdavys privalo sumokėti delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu darbo užmokestis ar kitos išmokos buvo išmokėtos pavėluotai dar iki darbo sutarties nutraukimo. Delspinigiai skaičiuojami už visą vėlavimo laikotarpį, bet tik iki darbo santykių pabaigos.
Profesinė sąjunga yra pasiruošusi padėti
Konsultuojame, padedame parengti kreipimąsi į Darbo ginčų komisiją, atstovaujame ginčuose.
Jei turite klausimų – kreipkitės į savo profesinę sąjungą arba į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkė Oksana Strazdė