Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” koordinacinės tarybos narys Jonas Petraška viešai kreipėsi į Lietuvos Seimo narius, politikus, mokslininkus ir profesinių sąjungų lyderius, ragindamas spręsti darbuotojams svarbius teisingumo užtikrinimo Lietuvoje klausimus. Pateikiame antrą šio kreipimosi dalį. Pirmą dalį skaityti čia.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAMS, POLITIKAMS, MOKSLININKAMS, PROFESINIŲ SĄJUNGŲ AKTYVISTAMS
Teisės aktų aiškinimas
Valstybinės darbo inspekcijos argumentas viename oficialiame atsakyme (citata): „Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus specialistai teikia konsultacijas darbo įstatymų vykdymo klausimais, bet neveikia konkrečių faktinių aplinkybių ir nepasisako fakto klausimu. VDI nėra suteikta teisė aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl atsakyme pateikta VDI Darbo teisės specialistų pozicija negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas”.
Jeigu yra teisės aktų aiškinimas, ir aiškina oficialus asmuo, tai toks aiškinimas negali būti neoficialus, tačiau gali būti atitinkamo lygio. Jo lygį įvertins institucija, kurioje tokiu aiškinimu bus vadovaujamasi. Asmuo užima pareigas, turi žinoti jas ir tai, kas su jomis susiję, atitinkamus teisės aktus.
Ką reiškia „teikdami konsultacijas darbo santykių klausimais, nevertina faktinių aplinkybių”? Tai apie ką tada Valstybinės darbo inspekcijos konsultantai gali kalbėti? Valstybinė darbo inspekcija teikia konsultacijas, bet negali aiškinti? Tai čia kuo skiriasi konsultavimas ir aiškinimas?
Konsultacija, tai ir yra aiškinimų komplektas. Konsultavimasis skiriasi nuo aiškinimo tuo, kad kai vienas asmuo aiškina, tai kitas klauso ir neaišku ar supranta. O konsultavimas yra tas pats aiškinimas, tik čia klausytojas gali užduoti klausimus arba net nesutikti su aiškinimu, o aiškintojas turi atsakyti į klausimus. Bet vis tiek aiškina.
Nevertina faktinių aplinkybių? Įstatymas juk neveikia tuštumoje. Kad įstatymas veiktų, turi būti subjektai ir aplinkybės. Įstatymo norma taikoma toms aplinkybėms, kurioms ji skirta. Įstatymas nebūna absoliutus, yra neatskiriamai susijęs su aplinkybėmis.
Jeigu įstatymu numatyta bausmė, tai sprendime turi būti parašyta už ką. Pati bausmė yra verdiktas, o už ką – aplinkybė. Todėl konkrečiame ginče Valstybinės darbo inspekcijos atstovai ne darbo ginčo procedūros procese, tik negali priimti verdikto, nes tam reikia visapusiškai situaciją ištirti, ar tikrai, kaip teigia viena ar kita pusė buvo, ar tikrai buvo tos aplinkybės, apie kurias kalbama. Bet konsultuoti turėtų pagal tas aplinkybes, kurios suformuluotos klausimu.
Kitas dokumentas. Energetikos ministerija nustatė taisykles, elektros energijos tiekėjams su vartotojais sutartims sudaryti. Tiekėjai taisyklių nesilaiko. Užklausus ministeriją paaiškinimo, iš ministerijos gautas atsakymas (citata) „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymuose, Lietuvos Vyriausybės nutarimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 11 d. Nr. 86 „Dėl Lietuvos energetikos ministerijos nuostatų ir jų ar kitų teisės aktų taikymo.”
Tai kaip ministerija sukūrė tą dokumentą (vartotojų su nepriklausomais elektros tiekėjais sutarčių sudarymo taisykles)? Miegodama, po to neprisimena sapno? Tokioje situacijoje ministerijos aiškinimas yra viršesnis už teismo. Teismas gali vertinti tik, ar sukurtas produktas neprieštarauja kitiems teisės aktams, ir jeigu taip yra, gali jį panaikinti, bet negali jo pakeisti. Teismas turi įpareigoti, tą pačią instituciją, ar pataisyti sukurtą produktą arba kitaip spręsti problemą.
Per pandemiją atitinkamos institucijos kūrė vakcinas. Arba kitos institucijos sukūrė kokius nors techninius įrenginius. Ir tik tos institucijos galėjo nustatyti instrukcijas, kaip įrenginiais naudotis, ne teismas. Jeigu tos vakcinos ar kita produkcija kažkam pridarė žalos, tai teismas gali įvertinti atsakomybe, tačiau tik, kai ekspertai nustatys priežastis, pagal kurias paaiškės kaltė, o ne iš karto teisėjo vidiniu įsitikinimu.
Kiekvienas darbuotojas ir kiekviena institucija už savo darbą turi prisiimti atsakomybę ir už instrukciją, kaip tuo naudotis, ir pareigą paaiškinti, kodėl ji padarė taip, o ne kitaip! O jie nėra įgalioti?
Konstitucinis teismas
Yra nuomonė, kad įstatymus gali aiškinti tik Konstitucinis teismas. Kyla klausimas, kaip mes galime įstatymus vykdyti, jeigu jų nesuprantame, negalime aiškinti, gali tik Konstitucinis teismas?
Kol teismo sprendimas nepriimtas, įvykį arba ginčą vertina įgaliotos institucijos. Piliečiai gali turėti savo nuomonę, bet ji dažnai susidaro emocijų pagrindu ir gali būti klaidinga. Kokia nors piliečių grupė negali reikalauti iš teismo priimti sprendimą pagal tą nuomonę, tačiau gali įrodinėti ją atitinkant įstatymui. O jau priėmus sprendimą, draudžiama ar ne draudžiama, visuomenė pagal gaunamą informaciją teisingai ar neteisingai vis tiek jį vertina savo pasitikėjimu ar nepasitikėjimu teismais ir teisėsaugininkais. Kitaip būtų draudžiama pati minties ir žodžio laisvė.
Konstitucinio teismo sprendimas skiriasi nuo kitų asmenų teisės aiškinimo, tik statuso lygiu, įgydamas teisės akto sampratą, privalomą vykdymui. Kitos institucijos įstatymų aiškinimas, gali būti ginčytinas. Tačiau institucijos, teisėtai, turinčios tam įgaliojimus sukūrusios teisinį aktą, aiškinimas turi būti viršesnis už teismo, jeigu jis neprieštarauja įstatymui. Teismas negali perdaryti jokios sutarties jokių teisinių aktų. Kitaip tai būtų ne teisinis valdymas, o teisminis valdymas, o tai jau prievartinis valdymas, diktatūra.
Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kad vairuotojui už antrą ar trečią kartą pakliuvusiam už vairo su viršijimu leistiną vairuotojui alkoholio poveikį, atimti vairuotojo pažymėjimą10-iai metų yra per daug, pakanka penkerių metų.
Įdomu ne tai, kokį sprendimą priėmė iš esmės (dėl metų skaičiaus), bet Konstitucinio teismo pirmininko paaiškinimo argumentai, kodėl jie priėmė tokį sprendimą.
Konstitucinio teismo pirmininkas paminėjo Konstitucijos 31 str. 5 d., kuriuo draudžiama už tą patį nusikaltimą bausti du kartus. Teisėjų nuomone (vidiniu įsitikinimu) išreikštu principu, vairuotojas gauna baudą, arba traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir dar teisių atėmimas, dvi bausmės už tą patį nusikaltimą???
Konstitucinio Teismo pirmininkas „plaukioja“ teisės labirintuose, nežino, kas yra bausmė. Bausmė, tai būtų Konstitucijoje apibrėžtų, pagrindinių teisių suvaržymas: laisvės suvaržymas, turto ar turto dalies išreikalavimas, kokio tai darbo atlikimas prievarta ir/ar nemokamai. Tai yra Konstitucijoje išvardintų teisių suvaržymą galima laikyti bausme, jeigu nėra nurodyta, kad jos dar reguliuojamos įstatymu (pavyzdžiui teisė streikuoti) arba kitokia tų teisių įgyvendinimo tvarka. Tokią
išvadą aš padariau, vertindamas realias situacijas, kaip ne teisininkas.
Tačiau tai atitinka ir Baudžiamajam kodeksui. Baudžiamojo kodekso 42 str. 1 d. išvardinta konkrečiai, kokios gali būti
bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, laisvės atėmimas iki gyvos galvos). Kokių nors teisių atėmimo šiame sąraše nėra.
Kodėl, jeigu atimama vairavimo teisės 10-iai metų, yra bausmė, o jeigu 5-iems, tai jau ne? Jeigu laikyti tai bausme, tai ir viena ir kita būtų bausmė, tik skirtingo griežtumo. Tada nesvarbu kuriam laikotarpiui atimtos teisės, negalima būtų taikyti, jokios kitos baudžiamosios atsakomybės arba taikant kitą bausmę, negalima atimti teisių. Nes tai būtų dvi bausmės už tą patį nusikaltimą???
Konstitucijoje 48 str. numatyta jau paminėta teisė pasirinkti darbą bei verslą. Tai yra konstitucinė žmogaus teisė, tačiau, kaip jau minėta, nėra absoliuti. Piliečiui pasirinkus darbą ar verslą, niekas tik negali varžyti jo siekių, organizuoti dirbtinų trukdžių pasirinkti darbą ir tam darbui dirbti, bet dirbti pasirinktą darbą teisę žmogus dar turi įgyti, tai yra išmokti, įgyti įgūdžius, turėti tam tikrą sveikatos, tame tarpe psichologinės lygį, ir jeigu to darbo kam nors reikia (yra laisvų tokio darbo vietų). O ir turimą teisę galima prarasti, sutrikus sveikatai, kitaip su savo darbu nesusitvarkančiam piliečiui.
Taigi vairavimas su neleistinu alkoholio poveikiu, prilygintinas žmogaus tai veiklai tinkamumo trūkumu.
Žmogaus sveikatos duomenų, gebėjimų, išsilavinimo lygio teisingas įvertinimas negali vadintis bausme. Automobilis, panašiai, kaip ir šaunamasis ginklas, juo galima sužeisti arba nužudyti.
Todėl jį valdantis asmuo turi būti stabilios psichikos. Teisių atėmimas nėra bausmė, tik nustatymas, kad dėl sveikatos lygio žmogus vairuoti negali. Jam gali būti duodamas ir 5 metų laiko tarpas „pasigydyti“. Per tą laiką neturėtų pasireikšti „ligos“ (polinkio į svaigalus) požymiai. O pasikartojus ne tik už vairo, bet ir dėl žmogaus kaltės smurtui artimoje aplinkoje, alkoholio poveikio įtaka kitiems ženkliems teisės pažeidimams, laikas (5 metams) galėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo panašaus
paskutinio pažeidimo iš naujo.
Teisių atėmimas numatytas Baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir įvardintas kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Taigi teisėjai nesugebėjo atskirti baudžiamojo poveikio priemonę nuo bausmės.
Antra vertus, mano nuomone, tai ir baudžiamojo poveikio priemonė dar nėra tikslus įvardijimas. Ten išvardintos ir tokios priemonės, kaip turtinės žalos atlyginimas, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas. Tai aiškiai priemonės žalai arba dėl nusikaltimo nuostoliams atlyginti. Taigi tai yra priemonė kitų (trečiųjų) asmenų teisėms ir saugumui užtikrinti.
Jeigu žmogus pasiskolino pinigų, nenori gražinti, padarė kažkam žalą, nenori atlyginti, nemoka elementų savo vaikams, o teismas tai priteisia, tai negalima laikyti bausme, o laikytina prievarta vykdyti savo pareigas, kurias jis turėtų vykdyti ir be teismo sprendimo.
Pagal poreikį gali būti taikomos kelios tokios priemonės. Baudžiamojo kodekso 73 str. numatyta, kad tokios priemonės nesubendrinamos su bausmėmis.
Aš, nebūdamas teisininku, net neskaitęs baudžiamojo kodekso straipsnių supratau, kad tai yra taip, tik po to paskaičiau, o aukščiausio rango teisėjai to nesuprato. Tai yra teisėjų kvalifikacijos požymiai.
Taigi pripažinti atimti vairavimo teises 10-iai metų arba sumažinti teisių atėmimą nuo 10-ies iki 5-erių metų, yra Konstitucinio teismo kompetencija, vadovaujantis Konstitucijos 48 str., dirbtinai nevaržant žmogaus siekio vairuoti, su aukščiau paminėtomis sąlygomis, o ne dėl to, kad tai būtų antra bausmė už tą patį nusikaltimą. Konstitucinio teismo teisėjų argumentai parodo teisėjų kompetenciją.
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbininkų sąjungos pirmininkas Jonas Petraška
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".