Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojai, dirbantys pagal nuotolinio darbo sutartis, yra ne išimtis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo, nors jų darbo vieta yra ne darbdavio įrengtose patalpose ar darbovietėje.
Paprastai darbai pagal nuotolinio darbo sutartis organizuojami tuo atveju, kai darbą įmanoma suderinti su šeimos įsipareigojimais, darbas yra intelektinis ir/ar nereikalauja ypatingų darbo sąlygų bei priemonių (pvz., buhalterio, programuotojo, dizainerio, vertėjo, siuvėjo ir pan.). Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr.1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ ir kolektyvinės sutartys. Šiame nutarime nurodyta, kad nuotolinio darbo sutartyje turi būti nurodoma darbo vieta (adresas), kurioje darbuotojas atliks darbo funkcijas, darbuotojui darbdavio suteikiamos darbui naudoti darbo priemonės, nustatoma aprūpinimo jomis tvarka, atsakomybė už jų sugadinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta taip pat turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Įvertinant tai, kad darbai atliekami pagal nuotolinio darbo sutartį, darbdavys jo patvirtintoje darbuotojų mokymo ir instruktavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tvarkoje turi atsižvelgti į šio darbo ypatumus, taip pat darbų, darbo sąlygų ir darbo aplinkos specifiką dirbant pagal nuotolinio darbo sutartį. Darbdavys turi apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis darbdavio suteiktomis darbo priemonėmis ir įranga. Apmokant darbuotoją saugiai dirbti su įvairiais darbo įrenginiais (pvz., kompiuterine įranga, siuvimo mašina ar kitomis darbo priemonėmis), būtina vadovautis to įrenginio gamintojo techniniuose dokumentuose nurodytais saugaus naudojimo reikalavimais.
Nepaisant to, kad darbuotojo, dirbančio pagal nuotolinio darbo sutartį, darbo vieta bus įrengta ne darbdavio patalpose ar darbovietėje, apmokant jį, pvz., dirbti kompiuteriu, svarbu suteikti ir kitų būtinų žinių; šiuo atveju: kaip tinkamai sureguliuoti stalo ir klaviatūros aukštį, prisitaikyti kėdę, taisyklingai sėdėti, kas kiek laiko daryti pertraukas ir pan. – kad vėliau darbuotojui netektų vargti dėl stuburo, akių ar kitų ligų.
Jeigu darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, naudoja savo darbo priemones (pvz., kompiuterinę įrangą ir pan.), jis turėtų prisiimti atsakomybę dėl saugaus naudojimosi darbo priemonėmis, įsipareigoti naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones. Darbuotojas, dirbantis pagal nuotolinio darbo sutartį, privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata.
Prieš nuotolinio darbo sutarties sudarymą darbdavys, susitaręs su darbuotoju, teisės aktų nustatyta tvarka gali įvertinti (darbuotojo sutikimu) rizikos veiksnius būsimoje darbo vietoje ir darbo aplinkoje, kurioje darbuotojas atliks darbo funkcijas. Pagal nuotolinio darbo pobūdį daugelio rizikos veiksnių keliamas pavojus gali būti aiškiai labai mažas ir mažai tikėtinas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad galima ne tik fizinių, ergonominių, bet ir psichosocialinių veiksnių rizika, atsižvelgiant į tai, kad dirbama atskirai nuo kolektyvo. Siekdamas, kad pagal nuotolinio darbo sutartį dirbantysis nebūtų izoliuotas nuo kitų įmonės darbuotojų, darbdavys jam sudaro sąlygas bendradarbiauti su kitais įmonėje dirbančiais darbuotojais, darbuotojų atstovais, gauti iš įmonės informaciją. Apie darbuotojus, dirbančius pagal nuotolinio darbo sutartį, informuojami darbuotojų atstovai.
Dirbantiesiems pagal nuotolinio darbo sutartis taip pat būtina organizuoti išankstinius (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodinius (darbo metu ar kai veikla yra tęsiama) darbuotojų sveikatos tikrinimus, numatytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose” patvirtintame 13 priede „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas”; sveikatos tikrinimų periodiškumas – vienas kartas per 2 metus.
Paskutinis akcentas prieš pradedant dirbti yra instruktavimas – darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai nenumato išimčių dėl darbuotojų, dirbančių pagal nuotolinio darbo sutartis, instruktavimo saugos ir sveikatos klausimais. Atvirkščiai – šiuos darbuotojus, kurie dirba ne darbdavio įrengtose patalpose ar darbovietėje ypač svarbu instruktuoti ir informuoti apie galimus rizikos veiksmus atliekant vieną ar kitą darbus. Atsižvelgiant į galimus rizikos veiksnius darbo (namų) aplinkoje, juos privalu instruktuoti prieš pradedant dirbti, keičiant darbo priemones, darbo pobūdį ir kitais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.
Nuotolinių sutarčių sudarymo klausimu VDI yra parengusi viešąją konsultaciją, su kuria galima susipažinti VDI interneto svetainės www.vdi.lt viršutinio meniu skyriuje DUK pasirinkus skiltį „Viešosios konsultacijos“, toliau – „Valstybinės darbo inspekcijos darbo teisės konsultacijų ciklas“.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".