LPS “Solidarumas” siūlo griežtinti atsakomybę darbdaviams, jeigu jie vilkina derybų procesą ir atsisako pasirašyti kolektyvinę sutartį be svarbių priežasčių.
2022 m. rugsėjo 27 d. vyko LR Trišalės tarybos posėdis. Posėdyje daug diskusijų sulaukė LPS “Solidarumas” pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 188 straipsnio papildymo ir Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio papildymo projektų. LPS “Solidarumas” pasiūlė LR Darbo kodekso 188 str. papildyti 10 dalimi ir ją išdėstyti taip: “Kolektyvinės derybos laikomos neįvykusiomis, kai kolektyvinės derybos trunka ilgiau nei šešis kalendorinius mėnesius ir nepasirašoma kolektyvinė sutartis. Kai derybos trunka ilgiau nei šešerius kalendorinius mėnesius ir nepasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas, atsisakymo pasirašyti kolektyvinę sutartį be svarbių priežasčių, protokolas”. Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnį papildyti teiginiu “kolektyvinė sutartis”: “Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, kolektyvinės sutarties pažeidimas”.
Šiam pasiūlymui prieštaravo darbdavių organizacijų atstovai, nors tikslas yra geras – skatinti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, tačiau būtų pažeistas kolektyvinių derybų laisvės principas. LR SADM viceministras V.Šilinskas taip pat pritarė tam, kad problema teisingai identifikuota, kolektyvinių sutarčių aprėptis yra labai maža, bet pasiūlyta priemonė šiai problemai spręsti nėra tinkama, – sakė jis. LPS “Solidarumas” pirmininkė K.Krupavičienė ir teisininkas Tomas Griškevičius išsakė savo argumentus. Labai gerai, kad vyksta diskusija šiuo klausimu, nes derybos dėl kolektyvinių sutarčių neįgauna pagreičio. Yra atvejų, kai darbdaviai vilkina kolektyvines derybas ir galų gale nepasirašo kolektyvinių sutarčių. Buvo pateikti konkretūs atvejai. Pasiūlymas dėl viešųjų pirkimų įstatymo keitimo, kad viena iš sąlygų dalyvauti viešajame pirkime būtų socialiai atsakingo verslo požymis – įmonėje pasirašyta kolektyvinė sutartis. Tačiau ši įstatymo pataisa buvo atmesta. Darbdavių manymu, iš kolektyvinių sutarčių naudos turi tik darbuotojai, bet ne darbdaviai. Darbdaviai pasiūlė profesinėms sąjungoms sudaryti naudų darbdaviams sąrašą, kodėl jie būtų suinteresuoti derėtis ir pasirašyti kolektyvines sutartis. Kolektyvinės derybos yra interesų derinimas, o kolektyvinė sutartis – socialinės taikos garantas, – sakė A.Dambrauskas. Šiuo klausimu nebuvo bendro sutarimo ir nutarimo.
Nuo spalio mėnesio Lietuvos Respublikos trišalei tarybai pirmininkaus LPS “Solidarumas” pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".