2025 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotojas Dainius Čekauskas kreipėsi į Teisingumo ministrą Rimantą Mockų dėl Lietuvos kalėjimų tarnyboje 2025 m. kovo 27 d. vykusio atrankos į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas posėdžio sprendimo, nepatvirtinti jo į šias pareigas, nepaisant to, kad jo darbo stažas, išsilavinimas ir kompetencijos buvo aukštesnės už atranką laimėjusios kandidatės.
D. Čekauskas savo rašte pažymėjo, kad pretendentai 2025 m. kovo 27 d vykusios atrankos metu nebuvo niekaip pristatyti, o jiems prisistatyti bei pristatyti savo tarnybos eigą leista nebuvo. Be to, atrankos komisija neįvertino, kad D. Čekausko Vidaus tarnybos trukmė, o tuo pačiu patirtis, einant konkrečias pareigas, yra ketveriais metais didesnė, o nuteistųjų resocializacijos tarnybos būrio viršininku jis dirbo 12 metų ilgiau, nei kandidatė, kuri buvo patvirtinta į šias pareigas.
Be to, nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2020 m. pabaigos D. Čekauskas jau dirbo Pravieniškių 3-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininku, kai atranką laimėjusi kandidatė vadovaujamo darbo patirties beveik neturi.
D. Čekauskas savo iniciatyva 2015 m. aktyviai dalyvavo Norvegijos karalystės finansuojamo projekto Lietuvos bausmių vykdymo kokybei gerinti veikloje. Jis buvo komandiruotas į Arupsgate ir Sandaker pusiaukelės namus Norvegijos karalystėje tobulinti savo kvalifikaciją tam, kad galėtų šią patirtį pritaikyti Lietuvoje ir pagal norvegišką metodiką apmokyti Pravieniškėse steigiamų pusiaukelės namų darbuotojus.
2022 m. jis Norvegijos karalystės specialistų ir pareigūnų buvo parengtas kaip Dinaminio saugumo modelio taikymo instruktorius ir mokė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnus kaip taikyti minėtą modelį.
Pažymėtina, kad laimėjusi atranką kandidatė panašiuose mokymuose nėra dalyvavusi ir panašių kompetencijų neturi.
D. Čekauskas yra baigęs mokslus dviejuose universitetuose. Vilniaus pedagoginis universitetas jam suteikė bakalauro laipsnį, įgyjant istorijos mokytojo kvalifikaciją, ir filosofijos magistro laipsnį, įgyjant gimnazijos etikos ir filosofijos mokytojo kvalifikaciją, o Vilniaus universitetas – teisės magistro laipsnį. Tuo tarpu atranką laimėjusi kandidatė yra baigusi tik vieną universitetą (Vilniaus pedagoginis universitetas, Socialinio darbo magistro laipsnis).
Be to, D. Čekauskas turi papildomą kompetenciją. Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme 5.3., 5.10. punktuose esančios funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Dinaminio saugumo modelio taikymu, o D. Čekauskas turi šio modelio taikymo instruktoriaus pažymėjimą (keturi pažymėjimai Komisijai buvo pateikti). Tuo tarpu atranką laimėjusi kandidatė jokių papildomų kompetencijų nėra įgijusi.
Savo rašte ministrui jis atkreipė dėmesį į tai, kad tokiu būdu 2025 m. kovo 27 d. atrankos Komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo 46 punkto nuostatą, kuri aiškiai nurodo, kad „Atrankos metu atrankos komisija vertina pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę, einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti“.
Pastebėtina, kad aprašo 46 punkto nuostata visiškai sutampa su Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma, kurioje apibūdintas Karjeros principas.
D. Čekauskas taip pat atkreipė dėmesį į kitą svarbų, turėjusį įtakos Komisijos sprendimui, pažeidimą. Minėto Aprašo 52 punkto nuostata nurodo, kad „Įrašęs visų pretendentų įvertinimą, pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelėje, atrankos komisijos narys perduoda ją atrankos komisijos sekretoriui. Atrankos komisijos sekretorius visų atrankos komisijos narių balus, skirtus pretendentams, įrašo į atrankos protokolo vertinimo suvestinę lentelę“.
Tuo tarpu 2025 m. kovo 27 d. vykusios minėtos Komisijos posėdžio metu pretendentų vertinimai buvo skelbiami viešai, juos įgarsinant kiekvienam Komisijos nariui paeiliui, šitaip galimai įtakojant kitų Komisijos narių vertinimą.
Buvo pažeista minėto Aprašo 53 punkto nuostata, kuri suteikia teisę kandidatams stebėti balų skaičiavimą. Tačiau tokia galimybė pretendentams nebuvo sudaryta.
Komisijos posėdžio metu buvo nesilaikoma minėto Aprašo 51 punkto, kuris nustato, kad kandidatų aptarimas privalo būti vykdomas esant garso įrašui, remiantis Aprašo 46 punkto nustatytais kriterijais. Komisijos posėdžio metu buvo pasiūlyta sustabdyti garso įrašą tam, kad būtų pasitarta, tačiau profesinės sąjungos atstovui pareikalavus aptarti kandidatų vertinimą, vykstant garso įrašui, aptarimo buvo iš karto atsisakyta, o kandidatų vertinimas buvo atliktas remiantis tik atsakymais į teorinio ar abstraktaus pobūdžio klausimus, kuriuos galima vertinti subjektyviai.
Stebina tai, kad šiame posėdyje dalyvavo ir Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas, kuris nesiėmė veiksmų minėtiems pažeidimams užkirsti.
D. Čekauskas atkreipė ministro dėmesį, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos atrankose kelerius metus nuolatos daromi iš esmės tie patys pažeidimai.
2023 m. rugsėjo 8 d. vykusio posėdžio metu atrankos komisija priėmė sprendimą atmesti D. Čekausko kandidatūrą į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas. Vėliau Individualių tarnybinių ginčų komisija, vadovaujama dabartinio Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo Mindaugo Kairio, šį sprendimą panaikino dėl šiurkščių pažeidimų.
Panašu, kad tai nepadarė įspūdžio Komisijos nariams, nes panašūs pažeidimai vėl buvo pakartoti.
Tai, kad keturi posėdžio atrankos Komisijos nariai, dalyvavę 2023 m. rugsėjo 8 d. atrankos posėdyje, dalyvavo 2025 m. kovo 27 d. atrankos posėdyje ir vėl padarė iš esmės tuos pačius pažeidimus, kelia abejones dėl jų objektyvumo ir kompetencijos dalyvauti tokio pobūdžio atrankose.
D. Čekauskas šį sprendimą jau yra apskundęs Lietuvos kalėjimų tarnybos Individualių tarnybinių ginčų komisijai.
Komentuodama šį atvejį Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkė Oksana Strazdė sakė: „Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašo 46 punkto nuostata imperatyviai numato, kad atrankos metu atrankos komisija vertina pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę, einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.
Teismų praktikoje jau yra pasitaikę atvejų dėl minėto Aprašo punkto taikymo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje sprendžiant administracinę bylą Nr. A- 146-1195/2010 buvo aiškiai nurodyta, kad atrankos komisija, vadovaudamasi Statuto 15 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 29 punkte nurodytais vertinimo kriterijais, savo sprendime dėl atrankos užbaigimo privalėjo nurodyti, kokių kriterijų neatitinka atrankos komisijos narių balsų mažuma surinkęs atrankos dalyvis (pareiškėjas) ir kokius kriterijus atitinka atrankos laimėtojas V. M., tačiau tai nebuvo nepadaryta.
Iš šioje byloje buvusių pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens tarnybinių bylų duomenų teismas nustatė, kad skiriasi pretendentų kvalifikacija, nes skirtingos jų kvalifikacinės kategorijos – A. M. lygis A, kategorija 15, kvalifikacinė klasė 1, V. M. – lygis A, kategorija 13, kvalifikacinė klasė 2, skiriasi vidaus tarnybos trukmė, A. M. vidaus tarnyboje dirbo nuo 1982-06-25, jo vidaus tarnybos stažas buvo daugiau negu du kartus didesnis negu V. M., paskutinius 16 metų A. M. dirbo vidaus reikalų įstaigų vadovu, pavaduotoju, o V. M. tokių pareigų nėjo.
Nebuvo įvertintos pretendentus charakterizuojančios aplinkybės: paskatinimai, apdovanojimai vardiniais ženklais, medaliais už gerą tarnybą ir kitos reikšmingos aplinkybės.
Teismo manymu, atsakovas nevertino nurodytų kriterijų, apsispręsdamas dėl atrankos laimėtojo. Formos prasme vertindamas atrankos komisijos aktą, kuris baigiamas pretendentu įvertinimu balais, teismas pažymėjo, jog jis atitiko Aprašo reikalavimus, tačiau turinio prasme skundžiamas atsakovo sprendimas buvo visiškai neargumentuotas ir neatitiko administraciniam aktui keliamų reikalavimų, išdėstytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio I dalyje, nes nebuvo pagristas nustatytais faktais.
Teismo vertinimu, padaryti pažeidimai negalėjo būti vertinami kaip formalūs procedūriniai pažeidimai, nes jie turėjo tiesioginės įtakos priimto administracinio akto teisėtumui ir yra tikimybė, kad dėl šių pažeidimų buvo priimtas nepagrįstas ir skundžiamas sprendimas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atranka yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus atrankoje apibrėžtus etapus. Pretendento teisių pažeidimas viename iš atrankos procedūros etapų yra pagrindas pripažinti atrankos rezultatus negaliojančiais.
2025 m. kovo 27 d. vykusios atrankos pagrindinio atrankos procedūros dokumente protokole esančios išvados yra neargumentuotos. Protokole nėra pateikta Komisijos narių nuomonė, argumentai, susiję su pretendentų balinio vertinimo motyvais, remiantis Aprašo 46 punkte nurodytais pretendentų vertinimo kriterijais.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostata imperatyviai nustato pareigą nurodyti administracinio sprendimo motyvus, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta, remiantis aukščiau nurodyta Aprašo norma.
Tokio pobūdžio pažeidimai teismų praktikoje buvo laikomi esminiais pažeidimais, turinčiais įtakos priimto sprendimo teisėtumui, todėl galima pagrįstai teigti, kad šis pažeidimas sudaro atskirą pagrindą pripažinti 2025 m. kovo 27 d. vykdytos atrankos rezultatus negaliojančiais”.