Šių metų liepos pradžioje 12 gydytojų, nesutikusių su savivaldybės įgyvendintu gydymo įstaigos reorganizavimu, paliko Zarasų ligoninę. Dėl gydytojų trūkumo sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.
Vėliau septyni medikai pareiškė planuojantys palikti ir Raseinių ligoninę, suabejoję naujo ligoninės vadovo konkurso skaidrumu.
Masinis medikų pasitraukimas neaplenkė ir didžiųjų Lietuvos miestų gydymo įstaigų. 40 darbuotojų pasitraukė iš Vilniaus Centro poliklinikos, tarp jų – ne tik skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, gydymo tarnyba.
2022 m pabaigoje, prieš sujungiant Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines į Klaipėdos universiteto ligoninę, dėl reorganizacijos išmokų ir amžiaus išėjo 68 darbuotojai, iš kurių – 16 gydytojų, 26 slaugytojos. Likusieji darbuotojai – kitas personalas. Daugiausia išėjusiųjų dirbo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po reorganizacijos paaiškėjo, kad vienoje iš šių sujungtų įstaigų, dabartiniame Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ trūko 241 darbuotojo iš kurių beveik 100 gydytojų.
Masiniai medikų išėjimai atkreipė socialdemokratų dėmesį, kurie pasiūlė šiuo klausimu surengti neeilinį Seimo Sveikatos komiteto posėdį, kuris numatytas rugsėjo 5 dienai.
Seimo pirmininkės pavaduotojas P. Saudargas teigia, kad medikai išeina dėl įvairių priežasčių ir kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai. Jis ragina dėl to nekaltini pradedamos įgyvendinti sveikatos priežiūros sistemos reformos, kuri padėtų išspręsti daugelį dabar esančių problemų.
Paklausta kodėl medikai taip masiškai išeina iš darbo Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė atsakė: „Priežastys yra tos pačios, apie kurias mes kalbame jau daug metų: nepakankamas gydymo įstaigų finansavimas, kuris lemia mažus atlyginimus, dideli darbo krūviai dėl medicinos personalo trūkumo, nekompetentingų vadovų paskyrimas, vadovaujantis politinėmis simpatijomis. Gydymo įstaigų reorganizacija taip pat skatina medikus išeiti iš darbo, nes galima gauti gerą išeitinę išmoką, o darbą susirasti, kai medikų visur trūksta, nėra sunku.“
Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė sako: „Labiausiai gaila tų sveikatos priežiūros įstaigų pacientų, kurie nukentės, kai išėjus medikams jie negalės greitai gauti sveikatos priežiūros paslaugų arba turės kreiptis į privačias gydymo įstaigas, kuriose papildomai sumokėję galima daug greičiau gauti būtinas gydymo paslaugas, nors jų kokybė nuo viešųjų įstaigų iš esmės nesiskiria, nes ir ten, ir ten dirba tie patys gydytojai. Jei tokia padėtis nesikeis, ilgainiui Lietuvoje gydytis galės tik turintys daug pinigų. Na, o iš darbo išėję medikai, manau, jau dabar dirba kitoje vietoje. Dabar Lietuvoje daugelis medikų dirba nepilnu etatu dirba trijuose ar net keturiose darbuose”.
„Didelė medikų bėda yra ir netinkami gydymo įstaigų vadovai. Medikų darbas yra stresinis. Dirbdami gydymo įstaigose jie kiekvieną dieną patiria stresą, nes reikia skubiai gelbėti žmonių sveikatą ar gyvybę, o jei dar prie to prisideda blogas įstaigos darbo organizavimas ar vadovo mobingas, medikai nebeatlaiko streso ir išeina dirbti kitur, „-teigia ji.
Kalbėdama apie sveikatos reformos poveikį R. Jarošienė sako: „Sveikatos priežiūros reforma turi ir gerų dalykų, tačiau medikams lieka daug neaiškumų dėl įstaigų, kuriose jie dirba, ateities. Daug dalykų yra neišdiskutuota ir jiems nepasiruošta. Planai perkelti daugumą sveikatos priežiūros paslaugų į didžiuosius miestus gal ir pakels paslaugų kokybę, bet juk ir ten gydymo įstaigos yra ne guminės. Pacientams vėl gali tekti ilgai laukti eilėse norint patekti pas gydytojus.
O ką daryti su pacientais ir jų artimaisiais, kurie atvyko į ligoninę iš tolimo rajono, ir jiems, tarkim, ketvirtą valandą nakties pasako, kad viskas yra gerai ir jie gali grįžti namo. Kas juos nuveš? Apie tokių pacientų pavežėjimo paslaugos daug kalbama, bet nematome, kad yra pasiruošta jas tinkamai suteikti”.
Juos nuomone, nesprendžiami medicinos personalo, ypač slaugytojų, kurių trūksta dar labiau nei gydytojų ruošimo ir apmokėjimo klausimai.
Atsakingas, labai svarbus daug žinių ir įgūdžių reikalaujantis slaugytojų darbas Lietuvoje, pasak profesinės sąjungos pirmininkės, Lietuvoje yra „nuvertintas ir neįvertintas”.
Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiutė, kuri 2019 m. surengė pirmą Lietuvoje įspėjamąjį medicinos darbuotojų streiką, atsako kaip reikia spręsti medikų trūkumo problemas.
„Šiemet medikų algoms didinti buvo skirtos papildomos lėšos, o įstaigos vadovybė visus su darbo santykiais susijusius klausimai geranoriškai sprendžia kartu su profesine sąjunga, todėl dabar mūsų medikai išeiti iš darbo nesiruošia“.