2025 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” koordinacinė taryba savo posėdyje Vilniuje parengė kreipimąsi į naują Ministrę Pirmininkę Ingą Ruginienę, ragindama imtis veiksmų dėl skaudžiausių darbuotojams klausimų sprendimo.
Skaityti žemiau.
LR Ministrei Pirmininkei Ingai Ruginienei, 2025 09 12 Nr. 10-
DĖL VYRIAUSYBĖS SOCIALINĖS – EKONOMINĖS POLITIKOS
Sveikiname, tapus Lietuvos Vyriausybės vadove ir linkime sėkmės, vykdant rinkėjų pareikštą valią.
Darbuotojai su viltimi laukia ryžtingų Vyriausybės veiksmų, mažinant socialinę nelygybę ir atskirtį, gerinant darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas bei stiprinant europinį socialinį dialogą.
Pastaruosius paskutinius metus Lietuvos ūkis sėkmingai auga, valstybės ir savivaldybių biudžetai surenka rekordines pajamas, kokių Lietuvos istorijoje niekada nebuvo, o privačių įmonių pelnai auga, tačiau pajamų nelygybė Lietuvoje yra antra nuo galo Europoje pagal Gini indeksą, skurdo rizikos dydis vienas didžiausių Europoje, o vidutinės pensijos lyginant su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu – vienos mažiausių Europoje!
Lietuvoje trūksta medikų, mokytojų, policininkų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų, o apie pusė konkursų į laisvas darbo vietas viešajame sektoriuje neįvyksta, nes siūlomas darbo užmokestis yra per mažas, o darbo krūvis – per didelis.
Nepaisant atlyginimų ir kainų augimo Lietuvoje Sodros duomenys rodo, kad trims iš dešimties Lietuvos darbuotojų pajamos pastaraisiais metais nesikeitė arba net sumažėjo.
Tai rodo, kad bendrai sukurtos pajamos Lietuvoje yra neteisingai paskirstomos, o daug sąžiningai dirbančių darbuotojų nejunta savo gyvenimo pagerėjimo.
Išspręsti šias skaudžias problemas galima vykdant europinį socialinį dialogą su darbuotojų atstovėmis – profesinėmis sąjungomis.
Todėl Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba savo 2025 m. rugsėjo 12 d. posėdyje Vilniuje išskyrė svarbiausius darbuotojams klausimus, kuriuos Vyriausybė turėtų prioritetine tvarka spręsti pirmiausia:
Stiprinti profesines sąjungas ir jų vadovų apsaugą. Profesinės sąjungos renkamų organų narius atleisti iš darbo arba pakeisti jų darbo sąlygas turi būti galima tik gavus profesinės sąjungos sutikimą;
Liberalizuoti streikų organizavimą. Dabartinis streikų reglamentavimas daro gėdą Lietuvos valstybei ir ES narei, kadangi beveik nesiskiria nuo esančio nedemokratinėje Baltarusijoje. Dabartiniai įstatymai leidžia piktavaliams vadovams dvejus metus vilkinti teisėtą streiko paskelbimą, bylinėjantis Lietuvos teismuose. Streiko paskelbimo procedūros turi būti supaprastintos, streiko paskelbimo terminai sutrumpinti, streikuoti turi būti leidžiama ir tais atvejais, kai darbdaviai kolektyvinės sutarties nevykdo;
Valstybiniu lygiu skatinti kolektyvines derybas, kolektyvinių sutarčių sudarymą, inicijuojant Europos Sąjungos (ES) direktyvos 2021/2041 dėl adekvačios minimalios algos Europos Sąjungoje įgyvendinimo monitoringą. Socialinis dialogas yra geriausia priemonė užtikrinanti ne tik orų darbą ir patrauklias darbo sąlygas, bet sėkmingą įstaigos ar įmonės darbą;.
Skatinti socialinį dialogą, skiriant tam valstybės finansavimą.
Stiprinti socialinių partnerių organizacijas, suteikiant jiems realias galimybes pasinaudoti 0,6 proc. GPM, tam, kad galėtų samdytis nepriklausomus ekspertus, stiprinti socialinių partnerių viešuosius ryšius. Būtina priimti įstatymą dėl socialinio dialogo ir socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo.
Profesinių sąjungų atstovaujamų valdymo (renkamų) organų nariams, kurie paprastai atlieka pareigas darbo metu, būtina padidinti apmokamą darbo laiką, skirtą profesinių sąjungų veiklai iki 120 darbo valandų per metus, jei kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Už šį laiką turi būti mokamas vidutinis mėnesinis atlyginimas. Laikas atkurti Trišalės tarybos sekretoriatą. Informacija apie Trišalės tarybos priimamus sprendimus turi būti lengviau randama ir plačiau viešinama.
Suteikti pirmenybę viešųjų pirkimų konkursus laimėti socialiai atsakingoms įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais ir yra sudariusios kolektyvines sutartis. Neteisinga, kai valstybės finansuojamus viešuosius konkursus laimi įmonės, kurios pasiūlo mažiausią kainą, taupydamos lėšas darbuotojų darbo užmokesčiui ir saugioms darbo sąlygoms sudaryti. Šiuo metu viešieji pirkimai Lietuvoje sudaro apie 10 mlrd. eurų;
Susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, kainų ir pragyvenimo rodiklių pokyčiais ir indeksuoti j uos kiekvienais metais;
Sudaryti sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti, panaudojant dalį lėšų sukauptų Garantiniame fonde.
Panaikinti suminę darbo laiko apskaitą, paliekant ją tik nepertraukiamoje gamyboje, ir riboti budėjimų namuose taikymą, nebent tai sutariama kolektyvinėse sutartyse;
Stiprinti valstybės pajėgumus ir Valstybinę darbo inspekciją kovai su „šešėline“ ekonomika ir įteisinti piktnaudžiaujantiems verslams baudas nuo apyvartos, o nusižengusiems vadovams – baudas, susietas su jų atlyginimu;
Stabdyti valstybės ir savivaldybių įmonių privatizaciją ir didinti finansavimą viešosioms paslaugoms (sveikatos apsauga, švietimas, transportas, ilgalaikė priežiūra, slauga ir kt.). Viešasis transportas, sveikatos apsauga, švietimas, vaikų priežiūra, ilgalaikė priežiūra ir slauga yra viešosios paslaugos, kurios turi būti kokybiškos ir prieinamos visiems;
Neleisti socialinio dempingo ir vykdyti tokią darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo politiką, kuri būtų sąžininga darbuotojų atžvilgiu ir nekeltų grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Darbo migrantai – nėra prekė, jie turi būti integruojami į socialinio dialogo procesą, kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis;
Spręsti būsto ir socialinio būsto įsigijimo klausimą. Būstas turi būti prieinamas visiems; Stiprinti ir puoselėti šeimas, auginančias vaikus. Skatinti darbdavius būti pilietiškais, kuriant darbo sąlygas bei aplinką, kuri padėtų šeimoms, auginančioms vaikus. Šeimoje gimsta ir yra formuojamos Lietuvos ateities kartos, kurios perima Lietuvos valstybės kūrimą ir bendrojo gėrio puoselėjimą.
Daugiau dėmesio skirti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimui. Ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 155 Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo aplinkos ir Nr.187 Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo skatinimo koncepcijos stiprinti profesinės rizikos vertinimo koncepciją. Profesinės rizikos vertinimas turi būti atliekamas periodiškai, dalyvaujant darbuotojų atstovams. Šis procesas neturėtų būti formalus, bet gyvas ir atsinaujinantis, naudojant interaktyvius profesinės rizikos vertinimo metodus, tokius kaip OIRA ir pan.;
Didinti finansavimą kelių tiesimui bei priežiūrai tam, kad būtų užtikrintas gyventojų mobilumas bei saugumas. Didinti atlyginimus kelių priežiūros darbuotojams, kurių atlyginimai nesiekia net šalies vidutinio darbo užmokesčio;
Užtikrinti tinkamus darbuotojo profesinės veiklos vertinimo kriterijus, kurie, o ne lytis, pažiūros, lytinė orientacija, politinė ar visuomeninė veikla ir kt., būtų laikytini jo profesine kvalifikacija ir kompetencija;
Raginame užtikrinti, kad Sodros pensijų fondo lėšos nebūtų skiriamos ne pagal paskirtį, o kitoms reikmėms, o pensininkų poreikiams tenkinti. Senatvės pensijų lygis Lietuvoje, palygint su pajamomis prieš pensiją, yra vienas žemiausių ES, o vidutinė pensija 2023 metais, nepaisant pastarųjų metų augimo, išliko žemiau skurdo lygio. Ypač žemi pašalpos pensijų dydžiai, kurie beveik neindeksuojami. Žmonės su negalia sunkiai randa darbus, nes nutraukiama valstybės parama įdarbinimui. Todėl šalpos negalios pensijos turi būti didinamos, kad užtikrintų pragyvenimo lygį;
Reikalaujame peržiūrėti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų pensinio amžiaus trumpinimo iki 55 metų galimybes ir GMP darbuotojus veikiančių rizikos veiksnių nustatymą bei sudaryti algoritmus šiems veiksniams mažinti.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra pasiruošusi visokeriopai padėti Vyriausybei įgyvendinant šiuos pasiūlymus.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė