Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” ragina Seimą pritarti direktyvai dėl minimalios algos

autorius Solidarumas
mmmm

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė raštą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei, ragindama pritarti Europos komisijos siūlomai Direktyvai dėl minimalios algos, kurioje numatytos kontrolės, socialinių partnerių stiprinimo priemonės, socialinio dialogo, kolektyvinių sutarčių sudarymo skatinimas (2018 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis Lietuvoje buvo mažiausia ES) padės užtikrinti, kad Lietuvos darbuotojams būtų mokamas deramas atlyginimas, mažės socialinė atskirtis, daugiau nekvalifikuotų darbuotojų įsitrauks į darbo rinką, mažės emigracija, „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose ir tuo pačiu „šėšėlis“, augs valstybės, savivaldybių ir sąžiningo verslo pajamos.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei

LR Seimo Socialinių reikalų komitetui

LR Seimo Europos reikalų komitetui 2021-01-05 Nr.10-

 

ES DIREKTYVA DĖL DERAMO MINIMALAUS ATLYGINIMO

 

Pritariame Europos komisijos siūlomai Direktyvai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) ir raginame Seimą šią direktyvą patvirtinti.

2020 spalio 28 d. Europos Komisija pasiūlė direktyvą dėl deramo minimalaus atlyginimo Europos Sąjungoje. Šis pasiūlymas atliepia įsipareigojimui, kuris įrašytas Europos socialinių teisių ramsčio 6 str. „Darbuotojai turi teisę į atlyginimą, kuris jiems užtikrintų deramą gyvenimo lygį. Užtikrinamas deramas minimalusis atlyginimas, leidžiantis patenkinti darbuotojo ir jo šeimos poreikius atsižvelgiant į nacionalines ekonomines ir socialines sąlygas ir išsaugant galimybes įsidarbinti ir paskatas ieškoti darbo. Užkertamas kelias dirbančiųjų skurdui”.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Pasiūlymas dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio yra svarbi žinia, kad darbuotojų orumo turi būti paisoma ir krizės

metu. Matome, kad pernelyg didelei daliai žmonių dirbti nebeapsimoka. Darbuotojai turėtų turėti

galimybę gauti deramą minimalųjį darbo užmokestį ir gyventi oriai. Siūlome minimaliojo darbo užmokesčio sistemą, kurioje visapusiškai atsižvelgiama į nacionalines tradicijas ir socialinių partnerių laisvę. Geresnės darbo ir gyvenimo sąlygos ne tik apsaugos mūsų darbuotojus, bet ir darbdavius, kurie moka deramą darbo užmokestį, ir tai bus teisingo, įtraukaus ir atsparaus atsigavimo pagrindas.“

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” pritaria šiai EK iniciatyvai ir palaiko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) poziciją. Direktyva yra teigiamas žingsnis, siekiant įtvirtinti deramo darbo užmokesčio principus bei skatinti kolektyvines derybas.

Pritariame tam kad:

  • Nustatant MMA, būtų atsižvelgiama į nacionalines tradicijas, bet MMA neturėtų būti mažesnė nei 60 proc. šalies atlyginimų medianos arba 50 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio;
  • Socialiniai partneriai turi būti įtraukti į derybas dėl MMA nustatymo;
  • MMA negali būti mažinimas nei vienai darbuotojų grupei (kaip antai, jauniems darbuotojams ir t.t.).

Ypač palaikome EK inicatyvą dėl kolektyvinių derybų skaitinimo. Pritariame tam, kad reikėtų atkreipti dėmėsį į tuos sektorius ir darbdavius, kurie atsisako derėtis su profesinėmis sąjungomis, bet gauna paramą iš įvairų ES fondų, tame tarpe, iš post Covid-19 atkūrimo fondo.

Šalys, kuriose kolektyvinių sutarčių aprėptis yra mažesnė nei 70% darbuotojų papildomai, susiderinę su socialiniais partneriais, turi parengti veiksmų planą kolektyvinių derybų skatinimui, kuris turi būti skelbiamas viešai ir pateiktas Europos komisijai, kas mūsų manymu yra svarbiausia Lietuvai.

Lietuvos Respublikos Trišale taryba, kurios narė yra Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Trišalės tarybos posėdyje svarstė, Direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, projektą. Mus labai neramina tai, kad pasiūlymas nesulaukė pritarimo iš buvusios Vyriausybės ir darbdavių pusės, kad nebuvo ieškoma kompromiso. Socialiniai partneriai: Vyriausybės ir darbdavių atstovai neišgirdo Europos komisijos pasiūlymo skatinti socialinę partnerystę ir kolektyvinės derybas, kolektyvinių sutarčių sudarymą. Stebina tokie radikalus darbdavių išsireiškimai, kad priėmus šią Direktyvą iš ES pasitrauks ir daugiau šalių. Darbdavių ir buvusios Vyriausybės noras palikti šį klausimą tik nacionalinės reikšmės klausimu yra ne kas kitas, kaip vengimas kolektyvinių derybų dėl atlyginimų politikos ir noras laikyti Lietuvos dirbančiuosius pigios darbo jėgos įkaitais.

Palaikome Europos komisijos Direktyvos dėl MMA lydraštyje pareikštas mintis, kad derama MMA, užtikrins orias gyvenimo sąlygas darbuotojams, paskatins bedarbius įsitraukti į darbo rinką, sumažins dirbančiųjų skurdą, atlyginimų nelygybę, skatins tvarų vidaus paklausos augimą, kuris didins verslo pajamas, ir bus naudinga įmonėms, kurios darbuotojams moka deramus atlyginimus, nes padės užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

Skaityti:https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/qanda_20_1967

Deja, šiuo metu Lietuvos MMA pavadinti deramu negalima.Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais Lietuvoje skurdo rizikos riba buvo 445 eurų mėnesinės pajamos vienam asmeniui. Tai tik truputį daugiau nei2020 metų MMA, kuri siekė 447 eurų, „į rankas“.2020 m.pakilus kainų lygiui ši skurdo rizikos riba jau viršijo MMA.

Skaityti:https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=258109

Europos komisijos nuomone, MMA turi užtikrinti darbuotojams orias gyvenimo sąlygas, todėl MMA, kuri svyruoja ant skurdo rizikos ribos, negalima vadinti deramu atlyginimu.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pritaria šioje direktyvoje dėl MMA pareikštą siūlymą, kad nustatant MMA taip pat turi būti įtrauktas MMA perkamosios galios kriterijus.

Lietuvos MMA ir vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį apskaičiuojamas MMA, neatinka Lietuvos ekonominio išsivystymo lygio ir bendro šalies darbo našumo.

2020 m. spalio13 d. paskelbtais Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Lietuvos Bendras Vidaus Produktas (BVP) vienam gyventojui augo ir per metus viršijo Ispanijos, Slovėnijos ir Estijos BVP sukurtą vienam gyventojui.

Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia visas naująsias Europos Sąjungos (ES) šalis, išskyrus Čekiją, ir senąsias ES šalis Ispaniją, Portugaliją ir Graikiją.

Tačiau 2020 m. III ketvirtį vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje buvo 928 eurai, Estijoje – 1214 eurai, Slovėnijoje – 1181 eurai, o Lietuvos MMA buvo viena žemiausi tarp ES šalių.

Skaityti:https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_European_countries_by_average_wage#Net_average_monthly_salary

2020 m. Lietuvoje minimali alga „į rankas“ buvo 447 eurai, o Estijoje – 546 eurai, Slovėnijoje – 687 eurai, Ispanijoje – 850 eurai, Lenkijoje – 481 eurai, Slovakijoje – 470 eurų.

Skaityti: https://www.kaip-uzsidirbti.lt/minimalus-atlyginimas/

Direktyvoje dėl MMA numatytos kontrolės, socialinių partnerių stiprinimo priemonės, socialinio dialogo, kolektyvinių sutarčių sudarymo skatinimas (2018 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis Lietuvoje buvo mažiausia ES) padės užtikrinti, kad Lietuvos darbuotojams būtų mokamas deramas atlyginimas, mažės socialinė atskirtis, daugiau nekvalifikuotų darbuotojų įsitrauks į darbo rinką, mažės emigracija, „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose ir tuo pačiu „šėšėlis“, augs valstybės, savivaldybių ir sąžiningo verslo pajamos.

 

Pagarbiai,

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė

mma lentele

0 komentaras
0

Palikti komentarą