Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” siūlo būdus kaip mažinti pajamų nelygybę

autorius Ričardas

2021 m. balandžio 6 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei ir Lietuvos trišalei tarybai savo pastabas dėl ministerijos rengiamos  2021 – 2030 m. pajamų nelygybės mažinimo programos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei gerb. Monikai Navickienei

LR Trišalės tarybai

Dėl priemonių pajamų nelygybei mažinti

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pritaria Socialinių reikalų ir darbo ministerijos parengtos 2021 – 2030 m. pajamų nelygybės mažinimo programos priemonėms, didinant socialines išmokas ir pensijas, bei siūlo jas papildyti šiais pasiūlymais.

Siekiant mažinti dirbančių asmenų skurdą būtina skatinti spartesnį Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą, taikant dabartinę jos apskaičiavimo formulę ir naudojant joje kitų metų šalies vidutinį darbo užmokesčio (VDU) dydį su priedais, taip kaip MMA buvo apskaičiuojama 2017 m. ir 2018 metais. Tai leistų MMA padidinti apie 6% ir sumažinti pajamų nelygybę.

Atkreiptinas dėmesys, kad prognozuojant kitų metų Lietuvos VDU dydį prognozės yra konservatyvios ir VDU augimas visada viršija prognozes, todėl pajamų nelygybė tarp mažiausias ir didesnes pajamas gaunančių nuolatos darbuotojų auga.

Lietuvos Statistikos departamento eksperimentinės statistikos duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvoje skurdo rizikos riba tik metų pradžioje yra nežymiai mažesnė už MMA, o antroje metų pusėje dėl infliacijos ji MMA viršija. Pavyzdžiui, eksperimentinė statistika rodė, kad 2020 m. skurdo rizikos lygis buvo 445 eurai vienam asmeniui per mėnesį, o MMA – 447 eurai, atskaičius mokesčius. Žiūrėti: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=46ac64fa-3b54-439b-82d1-c698a30ee095#/

Būtina imtis priemonių mažinti „šešėlį“, nedeklaruotą darbą, „vokelius“ t. y. reiškinius, kurie mažina statistinį šalies VDU augimą, pagal kurį apskaičiuojama minimali mėnesinė alga.

Siekiant didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, pensijas ir kitas socialinės išmokas būtina vykdyti priemones, kurios leistų didinti mokesčių surinkimą, o biudžete būtų lėšų darbuotojų atlyginimams kelti. Todėl siūlome imtis priemonių, kurios mažintų „šešėlį“, nedeklaruotą darbą, „vokelius“, neapmokestinamus priedus (pvz:. lauko priedus ir pn.), kurie mažina apmokestinamą darbo užmokestį ir tuo pačiu būsimas darbuotojų pensijas.

Siekiant mažinti pajamų nelygybę tarp viešojo sektoriaus darbuotojų, būtina ne tik didinti bazinį pareiginės algos dydį, kuris iki šiol negrįžo į 2008 m. lygį, bet ir kelti viešojo sektoriaus darbuotojų koeficientų „šakučių“ apatines ribas, nes didinant bazinį pareiginės algos dydį pajamų nelygybė tarp nevienodą koeficientą turinčių darbuotojų auga. Būtina nuosekliai mažinti atlyginimų koeficientų „šakutes“ ir kintamąją atlyginimų dalį, nes tai mažintų vadovų piktnaudžiavimus, paskirstant Darbo užmokesčio mokos fondą.

Būtina Vakarų valstybių pavyzdžiu indeksuoti darbuotojų atlyginimus pagal metinę infliaciją, nes augant kainoms darbuotojų realusis atlyginimas sumažėja tiek kiek išauga infliacija. Augantinfliacijai, auga ir biudžeto pajamos, todėl viešojo sektoriaus atlyginimų indeksavimas nepareikalautų papildomų lėšų.

Skatinti socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą, nes tai padeda užtikrinti teisingesnį ir didesnį darbuotojų apmokėjimą. Taikyti įmonėms, turinčioms kolektyvines sutartis, lengvatas viešuosiuose pirkimuose, nes tai skatintų atlyginimų augimą ir tuo pačiu mažintų pajamų nelygybę.

Raginame daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios apsaugotų vyresnius nei 50 metų darbuotojus nuo diskriminacijos, nes profesinių sąjungų duomenimis, tai yra labiausiai diskriminaciją patirianti darbuotojų grupė Lietuvoje. Darbdaviai nenori jų priimti į darbą ir pirmiausia juos atleidžia.

Mažinant žemų pensinio amžiaus, asmenų su negalia bei kitų šios asmenų grupės skurdą siūlome sparčiau didinti pensijas, ypač šalpos pensijas.

Siekiant paskatinti bedarbius (ypač ilgalaikius) bei neaktyvius asmenis sugrįžti į darbo rinką, būtina siekti, kad MMA kuo daugiau skirtųsi nuo gaunamų bedarbio išmokų ir lengvatų dydžio.

Raginame peržiūrėti mokesčių sistema tėvams auginantiems vaikus, mažinti mokesčius priklausomai nuo išlaikomų asmenų skaičiaus.

Taip pat norime atkreipti dėmesį į darbuotojų iš trečiųjų šalių, kuriems nesudaromos vienodos su vietiniais darbuotojais darbo, apmokėjimo ir poilsio sąlygos, diskriminaciją, kuri skatina Lietuvos darbdavius keisti Lietuvos darbuotojus užsieniečiais. Tai sukelia socialinį dempingą, „įšaldo“ atlyginimų augimą, didina nedarbą ir „šešėlį“, mažina tiesioginių ir netiesioginių mokesčių surinkimą, stabdo paklausos, o tuo pačiu ir verslo augimą.

Norint pagerinti socialinės atskirties ir skurdo nustatymo statistiką, siūlome dažniau naudoti Statistikos departamento taip vadinamus eksperimentinės statistikos metodus, kurie pateikia naujesnius, todėl tikslesnius statistinius duomenis.

Siūlome kiekvienais metais apskaičiuoti minimalų vartojimo prekių ir paslaugų „krepšelį“.

Pagarbiai,

Pirmininkė Kristina Krupavičienė

0 komentaras
0

Palikti komentarą