2026 m. kovo 18 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pasakė kalbą Europos Sąjungos Trišalio socialinio aukščiausiojo lygio susitikime, kuriam pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas.
Trišalis socialinis aukščiausiojo lygio susitikimas yra ES institucijų pirmininko lygio ir Europos socialinių partnerių aukščiausiojo lygio vadovybės dialogo forumas.
K. Krupavičienės kalbą apie Europos ateitį skaityti žemiau.
„Dėkoju už galimybę pasisakyti šiame Trišaliame socialiniame trijų ES šalių vadovų susitikime.
Šis susitikimas vyksta ES vadovų susitikimo išvakarėse. Lietuvos profesinės sąjungos ETUC narės (Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir LPSK) kreipėsi į Lietuvos prezidentą ir ministrę pirmininkę, laiške aiškiai suformuodami mūsų šalies darbuotojų, profesinė sąjungos narių poziciją dėl Europos ateities.
Šiame geopolitiniame kontekste, turime nepamiršti pagrindinių idėjų, kuriomis vadovaujantis buvo kuriama Europos Sąjunga, pirmiausia tai buvo taikos projektas, tai šalių bendrija, kurioje kuriama socialinė rinkos ekonomika, bendrija, kurioje eiliniai darbuotojai gali jausti socialinį saugumą ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kurios įrašytos ES pagrindinių teisių chartijoje.
Mes sveikiname tokias iniciatyvas kaip Direktyva dėl minimalios algos, kurioje numatyta skatinti ir kolektyvines derybas, ETUC sukūrė platformą, kurioje galima dalintis gerąja patirtimi, tačiau manome, jog šioje srityje Lietuvoje dar turime daug nuveikti, kad socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos taptų ne tik viešojo sektoriaus darbuotojų privilegija, bet ir privačiame sektoriuje dirbančiųjų.
Šiam tikslui pasiekti turime sustiprinti profesinių sąjungų lyderių apsaugą, kad ji nebūtų tik deklaruojama.
Mes sveikiname iniciatyvą dėl Kokybiškų darbo vietų, nes Europos komisijos plane numatyta remti kokybiškas darbo vietas, žmonėms padedantį skaitmenizavimą, sąžiningą pertvarką ( fair transitions) ir kas labai svarbu profesinėms sąjungoms – remti stiprų socialinį dialogą bei kolektyvines sutartis, darbuotojams sudarant mokymosi ir tobulėjimo galimybes, užtikrinant darbo garantijos ir mobilumas bei teisingą restruktūrizavimo procesų valdymą.
Kalbant apie investicijas, ypatingą dėmesį norime atkreipti į viešąsias investicijas, į lėšas, kurias gauname iš ES biudžeto, jų panaudojimo skaidrumą, o sukuriamos darbo vietos turėtų garantuoti socialinį dialogą ir darbuotojų įtraukimą be baimės, kad bus atleisti iš darbo.
Šiame kontekste mes daug tikimės iš peržiūrėtos Viešųjų pirkimo direktyvos,
raginame įtraukti privalomas kainų peržiūros sąlygas, kad būtų atsižvelgta į su darbo užmokesčiu susijusius kolektyvinių sutarčių, darbo teisės aktų pakeitimus arba infliaciją, taip pat į kitus svarbius veiksnius, turinčius įtakos sutarties vykdymui, pavyzdžiui, energijos sąnaudas.
Esama geopolitinė ir ekonominė situacija mus neramina, nes jau ir dabar matome energetikos kainų augimą, nedarbo augimas iki 9 proc., metai iš metų nepajudinama skurdo ir socialinės atskirties problema.
Ekspertai dažnai pažymi, kad Lietuva į darbo rinkos mokymus investuoja palyginti mažai, todėl rekomenduojama šias investicijas didinti, kad būtų mažinamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas darbo rinkoje, nes tik kvalifikuoti darbuotojai gali būti konkurencingi.
Lietuva skirdama virš 5 proc. Biudžeto lėšų gynybai, galima tai suprasti, tačiau neturėtų palikti nuošalėje labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių: neįgaliųjų, vienišų tėvų auginančių vaikus, ir aplamai, vienišų asmenų.
Švietimas, sveikatos apsauga, viešasis saugumas ir kitos viešosios paslaugos yra neatsiejama investicija į šalies ir visos Europos atsparumą ir saugumą“,- sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė