Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis

2022 m. gruodžio 16 d. Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas” kartu su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“, pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį 2023 metams, kurią Vyriausybės vardu pasirašė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. skiriamos papildomos lėšos mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, darbo užmokesčiui padidinti 13 procentų, o tai reiškia, kad mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga didėja 12 procentų ir 1 procentas skiriamas padidinti lėšas ugdymo planui (ugdomajai veiklai) įgyvendinti.

Sutartyje užtikrinama, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, o mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis – 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Kolektyvinėje sutartyje sutarta iki balandžio 1 d. inicijuoti švietimo bendruomenės diskusiją, kurios metu būtų išgryninti siūlymai dėl mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų darbo krūvio sandaros tobulinimo, o iki birželio 1 d. bus išnagrinėti mokytojų padėjėjų ir mokyklų bibliotekininkų darbo apmokėjimo klausimai ir parengti siūlymai dėl jų sprendimo.

Svarbu pažymėti, kad profesinės sąjungos nariai galės pasinaudoti ne dviem, o penkiomis apmokamomis dienomis sveikatai gerinti, kas buvo anksčiau įtvirtinta ir Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Taip pat nustatoma, kad profesinei sąjungai vadovaujantys asmenys negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be išankstinio profesinės sąjungos sutikimo.

Nustatyta, kad su profesine sąjunga turi būti derinamas mokyklos ar kitos švietimo įstaigos sutaupytų metinių darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimas.

Pasirašyta atnaujinta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis galios iki 2026 m. gruodžio 31 d. Taigi, pirmą kartą yra nustatytas kolektyvinės sutarties galiojimo terminas.

Prašome susipažinti su visa Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvine sutartimi.

2017 M. LAPKRIČIO 22 D. LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO ŠAKOS KOLEKTYVINĖS

SUTARTIES PAKEITIMAS
2022 m. gruodžio 16 d.
Vilnius

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kodas 188603091, buveinės adresas A. Volano g. 2,
Vilnius, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos
Šiugždinienės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 25 d. nutarimą Nr.
864 „Dėl įgaliojimų pasirašyti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį suteikimo“,
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, kodas 305187044, buveinės adresas J. Jasinskio g. 9,
Vilnius, atstovaujama pirmininko Egidijaus Milešino, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga
„Solidarumas“, kodas 301507486, buveinės adresas Ulonų g. 5-301, Vilnius, atstovaujama pirmininkės
Aldonos Kindurienės, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, kodas 301572530,
buveinės adresas Donelaičio g. 73-119, Kaunas, atstovaujamas pirmininko Sigito Vaitkevičiaus,
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kodas 195772298, buveinės adresas Laisvės al. 46, Kaunas,
atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio, susitaria pakeisti 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos švietimo
ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, įregistruotą Kolektyvinių sutarčių registre numeriu Nr. PV3-61 su
visais pakeitimais ir papildymais, ir ją išdėstyti taip:
„LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO ŠAKOS KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis yra sudaryta, siekiant gerinti švietimo
ir mokslo veiklos kokybę, švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ekonomines ir
socialines sąlygas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kodas 188603091, buveinės adresas A. Volano g. 2,
Vilnius, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos
Šiugždinienės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 25 d. nutarimą Nr.
864 „Dėl įgaliojimų pasirašyti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį suteikimo“, ir
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, kodas 305187044, buveinės adresas J. Jasinskio g. 9,
Vilnius, atstovaujama pirmininko Egidijaus Milešino, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga
„Solidarumas“, kodas 301507486, buveinės adresas Ulonų g. 5-301, Vilnius, atstovaujama pirmininkės
Aldonos Kindurienės, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, kodas 301572530,
buveinės adresas Donelaičio g. 73-119, Kaunas, atstovaujamas pirmininko Sigito Vaitkevičiaus,
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kodas 195772298, buveinės adresas Laisvės al. 46, Kaunas,
atstovaujama pirmininko Kęstučio Juknio (toliau – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga,
Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų
susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ kartu vadinamos – Profesinėmis sąjungomis)
(toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Profesinės sąjungos kartu vadinamos šalimis,
kiekviena atskirai – šalimi), sudaro šią sutartį (toliau – Sutartis).
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

Sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais.
Šalys susitaria, kad, siekdamos valstybės klestėjimo ir atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos
Vyriausybės programą ir šalies ekonominę raidą, finansines galimybes, dalyvaus formuojant švietimo
ir mokslo politiką, numatant švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų socialinės ir ekonominės
plėtros kryptis, gerinant darbuotojų darbo organizavimo, apmokėjimo ir socialines garantijas.
Šalys sutaria, kad, siekdamos geresnės švietimo ir mokslo kokybės, telks pedagogų ir mokslo
bendruomenę švietimo ir mokslo pažangos darbams.
Šalių santykiai grindžiami šiais principais:

Elektroninio dokumento nuorašas

4.1. besimokančiųjų išsilavinimo gerinimo pirmenybės;
4.2. lygiateisiškumo, geranoriškumo, sąžiningumo, tarpusavio pagarbos;
4.3. savanoriškumo ir savarankiškumo, priimant šalims aktualius sprendimus;
4.4. įstatymo viršenybės ir kitų teisės aktų laikymosi;
4.5. prisiimtų įsipareigojimų vykdymo;
4.6. viešumo, atvirumo, informavimo ir konsultavimo.

Šalys įsipareigoja:
5.1. vykdyti Sutartį;
5.2. laiku keistis informacija, reaguoti į šalių pasiūlymus, pretenzijas ir prašymus;
5.3. nepažeisti šalių diskrecijos priimant sprendimus.
Sutartis, išskyrus Sutarties IV ir V skyrius, taikoma iš valstybės, savivaldybių ir kitų
valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomų švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų švietimo
teikėjų (toliau kartu – įstaigos) pedagoginiams darbuotojams, mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams.
Sutarties IV ir V skyriai taikomi Profesinių sąjungų nariams.
Sutartyje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos
Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos
valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą
įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose.
II SKYRIUS

BENDROJO UGDYMO, NEFORMALIOJO ŠVIETIMO, PROFESINIO MOKYMO
FINANSAVIMAS IR DARBUOTOJŲ EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS SĄLYGOS

Šalys bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo srityse susitaria:
8.1. nuo 2023 m. sausio 1 d. skirti papildomų lėšų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio,
priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, darbo
užmokesčiui padidinti 13 procentų ir užtikrinti, kad mokytojų pareiginės algos didėtų 12 procentų
(įskaitant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir bazinio dydžio didėjimą), o kita lėšų dalis
(1 procentas iš 13 procentų) būtų skirta padidinti lėšas ugdymo planui (ugdomajai veiklai) įgyvendinti.
Užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų tiek, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo
užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio;
8.2. pedagoginių darbuotojų, nurodytų Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo
apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 priedo IV–VII skyriuose, lėšas darbo
užmokesčiui 2023–2024 m. didinti tuo pačiu procentiniu dydžiu kaip mokytojams;
8.3. proporcingai pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimui palaipsniui didinti
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą
įstatymo 5 priede nurodytų darbuotojų, kurių darbo laikas per savaitę nesiekia 36 valandų, darbo laiką
per savaitę iki 36 valandų;
8.4. sukurti finansines paskatas savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal
ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui
optimizuoti, sudarant prielaidas mokytojų kaitai ir personalo atnaujinimui, palaipsniui siekiant Europos
Sąjungos mokinių ir mokytojų santykio vidurkio. Įvertinus poreikį lėšos skiriamos pagal švietimo,
mokslo ir sporto ministro nustatytą tvarką iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų asignavimų.
Nuo 2021 m. skiriant lėšas, lėšų skyrimo kriterijus susieti ir su mokyklų tinklo pertvarka;
8.5. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. sudaryti darbo grupę iš kompetentingų institucijų (įskaitant
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Finansų ministeriją) atstovų, kuri pateiktų pasiūlymus dėl
profesinių pensijų kaupimo, užtikrinančio papildomas pensines garantijas mokytojams ir dėstytojams,
galimybių ir įgyvendinimo;
8.6. skatinti mokyklų tinklo optimizavimą ir tobulinti mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo
programas, tinklo kūrimo taisykles. Užtikrinant švietimo prieinamumą bei siekiant ugdymo kokybės,

nustatyti tinkamą didžiausią ir mažiausią mokinių skaičių klasėje, grupėje. Rekomenduoti mokyklų
savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams) ar jų įgaliotiems
asmenims į darbo grupes, sudaromas mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui parengti, įtraukti ne
mažiau kaip vieną atstovą iš Sutartį pasirašiusių Profesinių sąjungų;
8.7. didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas,
netiesioginio darbo su mokiniais valandų skaičių pareigybei nuo 3 iki 6 valandų per savaitę, nustatant,
kad, nedidinant bendro 36 valandų skaičiaus per savaitę, netiesioginiam darbui su mokiniais skiriama:
nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. – 4 valandos, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. – 5 valandos, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
– 6 valandos;
8.8. iki 2023 m. gruodžio 31 d. šalys paruošia mokytojų darbo apmokėjimo modelį, pagrįstą
„bazinės pareiginės algos“ taikymu, susietą su mokytojų karjeros modeliu;
8.9. tobulinant mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, peržiūrėti mokytojų atestaciją
reglamentuojančius teisės aktus, jų keitimus derinti su Profesinėmis sąjungomis;
8.10. formuojant atitinkamų metų valstybės biudžetą, atitinkamoms institucijoms siūlyti kasmet
didinti švietimo finansavimą, siejant jį su realiu BVP augimu, kad iki 2030 m. nacionalinės išlaidos
švietimui sudarytų ne mažiau kaip 6 procentus nuo BVP dydžio;
8.11. remti priemones, skatinančias pradedančių mokytojų pritraukimą į mokyklas;
8.12. rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių
patvirtinimo įstatymo projektus, papildomas valstybės biudžeto lėšas, skirtas švietimo pagalbos ir
ikimokyklinio ugdymo finansavimui didinti, skirti savivaldybėms kaip valstybės biudžeto specialią
tikslinę dotaciją savivaldybių biudžetams;
8.13. iki 2023 m. balandžio 1 d. inicijuoti diskusiją su suinteresuotomis šalimis, siekiant
parengti pasiūlymus dėl mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų darbo krūvio sandaros tobulinimo;
8.14. iki 2023 m. birželio 1 d. inicijuoti diskusiją su suinteresuotomis šalimis, siekiant
išnagrinėti mokytojų padėjėjų ir mokyklų bibliotekininkų darbo apmokėjimo problemas ir parengti
pasiūlymus dėl jų sprendimo.

III SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ DARBUOTOJŲ EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS

SĄLYGOS

Šalys mokslo ir studijų srityje susitaria:
9.1. 2023 m. skirti papildomai 13 procentų lėšų mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų,
kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų (išskyrus
pareigybes, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai) darbo
užmokesčiui padidinti nuo 2023 m. sausio 1 dienos. Užtikrinti, kad 2024 m. mokslo ir studijų
institucijų mokslo darbuotojų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies
vidutinio darbo užmokesčio, taip pat skirti lėšų mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių
darbuotojų darbo užmokesčiui didinti tuo pačiu procentiniu dydžiu kaip mokslo darbuotojams ir
dėstytojams;
9.2. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. darbo grupėje peržiūrėti dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo
sistemą ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl papildomo finansavimo dėstytojų
kvalifikacijai tobulinti nuo 2023 metų;
9.3. mokslo ir studijų institucijose konkursai dėstytojo, mokslo darbuotojo pareigoms eiti kitai
kadencijai neskelbiami tik tuomet, kai planuojama panaikinti atitinkamą pareigybę (etatą). Dėstytojas,
mokslo darbuotojas, priimtas konkurso tvarka ir dirbantis pagal terminuotą darbo sutartį, apie tai
informuojamas raštu prieš 4 mėnesius iki kadencijos pabaigos;
9.4. mokslo ir studijų institucijų kolektyvinėse sutartyse apibrėžti, kas yra kviestinis dėstytojas,
mokslo darbuotojas, ir sutarti, kokia tvarka jie būtų priimami į darbą, kokią didžiausią procentinę dalį
jie sudaro visų dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų atžvilgiu. Iki 2022 m. rugsėjo 1 d. inicijuoti

diskusijas dėl kviestinių ir vizituojančių dėstytojų darbo sąlygų aiškesnio reglamentavimo, parengti
pasiūlymus dėl atitinkamų teisės aktų keitimo;
9.5. mokslo ir studijų institucijos vidaus norminiuose dokumentuose rekomenduojama apibrėžti
darbuotojo ir darbdavio teises, pareigas ir atsakomybę dėl intelektinės nuosavybės;
9.6. kūrybinės apmokamos atostogos suteikiamos dėstytojams moksliniams tyrimams atlikti ir
mokslinei bei pedagoginei kvalifikacijai tobulinti, tuo skatinant mokslo plėtotę. Kūrybinių atostogų
trukmę ir užmokestį už jas rekomenduojama aptarti atskirų mokslo ir studijų institucijų kolektyvinėse
sutartyse;
9.7. mokslo ir studijų institucijose į komisiją, vertinančią darbuotojo kvalifikaciją,
rekomenduojama skirti darbuotojų atstovą, atitinkantį reikalavimus, keliamus šios komisijos nariams.
Neskiriant atitinkamos kvalifikacijos nario, darbuotojų atstovas dalyvauja stebėtojo teisėmis;
9.8. iki 2023 m. birželio 30 d. parengti pasiūlymus dėl „mokslininko krepšelio“ pagrindinių
principų;
9.9. pedagoginiams darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio
dienomis. Už darbą poilsio arba švenčių dieną apmokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, jeigu
mokslo ir studijų institucijų kolektyvinėse sutartyse nenumatyta kitaip;
9.10. pedagoginiams ir mokslo darbuotojams pailgintos kasmetinės atostogos suteikiamos už
darbą, susijusį su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika. Pedagoginiams
darbuotojams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos studentų vasaros atostogų
metu, nepaisant to, kada šie darbuotojai pradėjo dirbti toje institucijoje. Atostogų suteikimo tvarką
rekomenduojama nustatyti atskirų mokslo ir studijų institucijų kolektyvinėse sutartyse;
9.11. reorganizuojant, likviduojant ar pertvarkant valstybines mokslo ir studijų institucijas, į
darbo grupes įtraukiami Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo ir (arba) kitų
profesinių sąjungų deleguoti atstovai. Sprendimai dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų
reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo priimami, įvertinus Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių
sąjungų susivienijimo ir (arba) kitų profesinių sąjungų pasiūlymus. Šalys susitaria inicijuoti teisines
prielaidas skirti tikslines papildomas lėšas šių institucijų tinklo pertvarkai;
9.12. jeigu mokslo ir studijų institucijos darbuotojui dalyvaujant Lietuvos mokslo tarybos ar
kitų institucijų finansuojamame projekte arba atliekant podoktorantūros stažuotę pakinta darbo sąlygos,
siūloma, prieš prasidedant minėtam projektui ar stažuotei, darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl
darbuotojo darbo sąlygų ir socialinių garantijų, pasibaigus projektui ar stažuotei;
9.13. rekomenduoti aukštosioms mokykloms:
9.13.1. darbuotojams už dalyvavimą darbo grupėse, komisijose ir komitetuose (jeigu tai nėra
neatsiejama darbuotojo pareigų dalis) nustatyti priemoką už papildomų darbų arba papildomų pareigų
ar užduočių vykdymą. Priemokos dydis ir mokėjimo tvarka už dalyvavimą darbo grupėse, komisijose ir
komitetuose nustatoma aukštosios mokyklos darbo apmokėjimo sistemoje;
9.13.2. pasirengti nuotolinio darbo organizavimo tvarką, kurioje būtų aptartas ir nuotolinio
darbo organizavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar)
karantiną;
9.13.3. informuoti įstaigoje veikiančią profesinę sąjungą, kuri yra Sutartį pasirašiusios
Profesinių sąjungų organizacijos narė, apie laisvas darbo vietas įstaigoje, būsimo darbuotojo darbo
funkcijas, darbo krūvį, prieš priimant į darbą naujus darbuotojus, atsižvelgti į tos pačios specialybės
darbuotojų, dirbančių aukštojoje mokykloje, darbo krūvius ir įvertinti profesinės sąjungos nuomonę dėl
naujo darbuotojo priėmimo į darbą būtinumo;
9.13.4. apie numatomus vidaus teisės aktų pakeitimus dėl veiklos ar darbo organizavimo, taip
pat, kai planuojama keisti daugiau nei 5 procentų darbuotojų darbo sutarčių sąlygas, su įstaigoje
veikiančia profesine sąjunga, kuri yra Sutartį pasirašiusios Profesinių sąjungų organizacijos narė,
surengti konsultacijas ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų pakeitimų įsigaliojimo;

9.13.5. dėl Sutarties 9.1 papunktyje nurodytų lėšų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų,
taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti 2023 m.
paskirstymo principų sutarti įstaigos lygmens kolektyvinėse sutartyse;
9.14. inicijuoti teisės aktų pakeitimus, sudarant teisines prielaidas atidėti dėstytojų ir mokslo
darbuotojų atestaciją dėl veiksnių, susijusių su pandemija ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, dėl
kurių darbuotojas neturėjo galimybės atlikti darbo funkcijų;
9.15. inicijuoti teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos mokslo arba meno daktaro laipsnį ir ne
mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą turintis asmuo, pradėjęs dirbti mokytoju, per vienus
metus gali atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai, jei jo praktinė pedagoginė veikla atitinka
siekiamos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus;
9.16. viešai deklaruoti ir palaikyti poziciją, kad, atestuojant dėstytojus ir mokslo darbuotojus bei
skiriant valstybės biudžeto finansavimą mokslo ir studijų institucijoms bei jas akredituojant,
publikacijos, publikuotos nustatytus reikalavimus atitinkančiuose Lietuvoje ir užsienyje leidžiamuose
moksliniuose leidiniuose, turi būti pripažintos vienodai vertingomis;
9.17. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymuose dėl lėšų skyrimo mokslo ir studijų
institucijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti kaip vieną iš lėšų skyrimo pagrindų nurodyti Sutartį,
jei lėšos skiriamos įgyvendinant Sutartį;
9.18. patvirtinus atitinkamų metų valstybės biudžetą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
pateikia Profesinėms sąjungoms informaciją apie valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms
numatytus valstybės biudžeto asignavimus (išskyrus kapitalo investicijoms);
9.19. atsižvelgiant į Profesinių sąjungų pastabas ir pasiūlymus, iki 2023 m. balandžio 1 d. kartu
su kompetentingomis institucijomis išnagrinėti galimybes dėl statistinių duomenų apie dėstytojų,
mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinį darbo užmokestį rengimo tobulinimo.

IV SKYRIUS

PROFESINĖS SĄJUNGOS VEIKLOS GARANTIJOS IR JOS NARIŲ SOCIALINĖS

GARANTIJOS

Profesinės sąjungos ir jų nariai naudojasi visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų bei šios
Sutarties ir kitų susitarimų su darbdaviu ar jo atstovu suteiktomis teisėmis.
Profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų narius Profesinių sąjungų
posėdžiams ir jų pareigoms atlikti atleisti nuo darbo 72 darbo valandas per metus ir už šį laiką jiems
mokėti vidutinį darbo užmokestį.
Profesinių sąjungų nariams sudaryti galimybę dalyvauti profesinių sąjungų rengiamuose
seminaruose, konferencijose, mokymuose ir kituose renginiuose, suteikiant 3 darbo dienas per metus,
už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis. Įstaigos vadovui ir darbuotojui susitarus, šis laikas gali
būti ilgesnis ir už jį gali būti mokamas vidutinis darbo užmokestis. Apie įstaigos darbuotojo, profesinės
sąjungos nario, dalyvavimą šiuose renginiuose Profesinė sąjunga raštu praneša darbdaviui ne vėliau
kaip prieš 5 darbo dienas.
Profesinės sąjungos nariams galioja skirtingi jų padėties pagerinimai, nustatyti Sutartimi ir
nacionalinėmis, teritorinėmis, darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėmis sutartimis. Profesinės
sąjungos nariui taikomomis skirtingo lygmens kolektyvinėmis sutartimis įtvirtinti vienodo pobūdžio
darbo sąlygų pagerinimai nesumuojami, o taikoma labiausiai jo padėtį gerinanti kolektyvinės sutarties
nuostata.
Sutarties galiojimo laikotarpiu Profesinės sąjungos nariui nustatomos trys papildomos
apmokamų kasmetinių atostogų dienos, kurios panaudojamos mokinių (studentų) atostogų metu. Šios
papildomos kasmetinių atostogų dienos turi būti išnaudojamos per kalendorinius metus, kitu atveju jis
praranda teisę į tokias dienas. Tokios papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos pridedamos,
neatsižvelgiant į tai, kad Profesinės sąjungos nariui priklauso teisė į pailgintas ir (ar) papildomas

atostogas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šio punkto nuostatos nekeičiamos iki Sutarties galiojimo
pabaigos.

Sutarties galiojimo laikotarpiu Profesinės sąjungos nariui suteikiamos iki 10 darbo dienų
mokymosi atostogos per metus, paliekant už jas vidutinį jo darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų
mokymosi atostogos per metus, paliekant už jas 50 procentų vidutinio jo darbo užmokesčio, atsižvelgus
į besimokančiojo poreikius. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20
darbo dienų mokymosi atostogas. Tokios mokymosi atostogos suteikiamos pagal formaliojo švietimo
programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas ir neformaliojo suaugusiųjų
švietimo programas. Šios mokymosi atostogų dienos turi būti išnaudojamos per kalendorinius metus,
kitu atveju jis praranda teisę į tokias dienas.
Sutarties galiojimo laikotarpiu per vienus kalendorinius metus Profesinės sąjungos narys
pasijutęs prastai ar suplanuotam vizitui į gydymo įstaigą turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai
gerinti, bet ne daugiau nei darbo dienų sveikatai gerinti gali būti skiriama pagal atitinkamų metų
nacionalinę kolektyvinę sutartį, mokant už jas vidutinį jo darbo užmokestį. Dienos sveikatai gerinti
suteikiamos informavus darbdavį. Ši Sutarties nuostata įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
Sutarties galiojimo laikotarpiu darbdavio lygmens profesinės sąjungos, kurios yra Sutartį
pasirašiusių Profesinių sąjungų organizacijų narės, pagal Darbo kodeksą turi teisę į tokios pat apimties
informavimą kaip ir darbo tarybos. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją, turi teisę
kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu. Atsisakius darbo tarybai dalyvauti tokiose
konsultacijose, profesinė sąjunga gali tokia teise pasinaudoti viena.
Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvine sutartimi. Kai nėra tai nustatančios
kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo patvirtinti darbdavys ir padaryti prieinamą
susipažinti visiems darbuotojams. Ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose, kurių teisinė
forma yra biudžetinė įstaiga, darbo apmokėjimo sistema ir jos pakeitimai suderinami su įstaigoje
darbdavio lygmeniu veikiančia Profesine sąjunga, darbdavio ir darbdavio lygmeniu veikiančios
Profesinės sąjungos sutartais terminais. Darbdavys turi teisę skųsti darbdavio lygmeniu veikiančios
Profesinės sąjungos sprendimą nederinti darbo apmokėjimo sistemos ir (arba) jos pakeitimų Darbo
kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemos ar jos pakeitimų derinimo ir darbo ginčų metu
įstaigos darbuotojų darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis galiojančia darbo apmokėjimo sistema.
Jei Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą
įstatymas nustato geresnes darbo apmokėjimo sąlygas nei galiojanti įstaigos darbo apmokėjimo
sistema, taikomas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių
atlygio už darbą įstatymas.
Sudarant darbo sutartį dėl pedagoginio darbuotojo pareigų darbo sutarties šalys sulygsta dėl
konkretaus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ir darbo laiko normos. Švietimo įstaigos
vadovas pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus, darbo krūvio skirstymą / skirstymo
tvarką derina su darbdavio lygmeniu veikiančia profesinė sąjunga ir negali priimti naujų darbuotojų,
jeigu dirbantiems to dalyko (ugdymo srities), pareigų pedagoginiams darbuotojams nesudaromas darbo
sutartyje numatytas darbo krūvis.
Profesinės sąjungos nario darbo sutartyje sulygta darbo laiko norma darbdavio iniciatyva
gali būti mažinama tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu, esant objektyvioms priežastims. Objektyvia
priežastimi mažinti darbuotojo darbo laiko normą švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąją mokyklą)
laikoma:
20.1. sumažėjęs įstaigos finansavimas, skiriamas darbo užmokesčiui;
20.2. sumažėjęs klasių (grupių) skaičius;
20.3. sumažėjęs švietimo pagalbos poreikis;
20.4. įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo)
sprendimai, kurie turi įtakos darbuotojų darbo laiko normai mažėti;
20.5. kitos realios ir objektyvios priežastys, kurios lemia darbuotojo darbo laiko normos
mažėjimą.

Rekomenduojama švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams
informuoti įstaigoje veikiančią profesinę sąjungą, kuri yra Sutartį pasirašiusios Profesinių sąjungų
organizacijos narė, apie laisvas darbo vietas įstaigoje, būsimo darbuotojo darbo funkcijas, darbo krūvį,
prieš priimant į darbą naujus darbuotojus, atsižvelgti į dirbančių to paties dalyko (ugdymo srities),
pareigų pedagoginių darbuotojų darbo krūvius ir įvertinti profesinės sąjungos nuomonę dėl naujo
darbuotojo priėmimo į darbą būtinumo.
Esant galimybei, darbdavys turi tenkinti Profesinės sąjungos nario prašymą nuotolinio darbo
organizavimo formą taikyti funkcijoms, kurios gali būti atliekamos kitoje, negu yra darbovietė, vietoje,
išskyrus ugdymą ar studijas kontaktiniu būdu, ar kitas veiklas, kurios įstaigoje organizuojamos
kontaktiniu būdu (pvz., susitikimus, posėdžius ir kita).
Suminė darbo laiko apskaita įvedama, laikantis Darbo kodekso 115 straipsnio reikalavimų.
Švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) darbuotojams taikant suminę darbo laiko apskaitą,
darbo laiko apskaitos laikotarpis derinamas su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga. Jis
negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.
Vienasmenis ir kiti profesinės sąjungos valdymo organai negali būti atleisti iš darbo
darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be išankstinio darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės
sąjungos sutikimo.
Įstaigų, kuriose veikia Profesinės sąjungos, sutaupytų metinių darbo užmokesčio fondo lėšų
panaudojimas derinamas su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga.
Darbdavys, prieš pradėdamas tirti profesinės sąjungos nario darbo pareigų pažeidimą ar
tarnybinį nusižengimą, privalo apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą, kuriai
priklauso darbuotojas. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti darbo pareigų
pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę. Sudarius komisiją darbo pareigų
pažeidimui ar tarnybiniam nusižengimui ištirti, darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę į šią
komisiją deleguoti savo atstovą.

V SKYRIUS

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ DALYVAVIMAS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO

MINISTERIJAI PRIIMANT SPRENDIMUS

Profesinės sąjungos bendru sutarimu deleguoja ne daugiau kaip tris atstovus nario teisėmis į
švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaromas darbo grupes, kurios rengia dokumentus ir / ar
pasiūlymus, susijusius su pedagoginių darbuotojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo,
ekonominėmis, socialinėmis teisėmis, išskyrus, kai teisės aktai numato, kad profesinė sąjunga
dalyvauja stebėtojo teisėmis. Stebėtojo teisėmis kiekviena profsąjunga turi teisę deleguoti į darbo
grupes po vieną atstovą.
Apie naujai sudaromas darbo grupes, kurios rengia dokumentus ir / ar pasiūlymus,
susijusius su pedagoginių darbuotojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo, ekonominėmis,
socialinėmis teisėmis ir interesais, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kiekvienu atveju raštu
informuoja Profesines sąjungas, kurios per rašte nurodytą terminą (negali būti nustatytas trumpesnis nei
5 kalendorinių dienų terminas, išskyrus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai nustato trumpesnius sudarymo
terminus) pateikia savo atstovų kandidatūras. Jeigu per nurodytą terminą bendru sutarimu Profesinės
sąjungos nedeleguoja atstovų, laikoma, kad jos šios teisės atsisakė.
Jeigu Profesinių sąjungų atstovas negali dalyvauti darbo grupės posėdyje, Profesinės
sąjungos turi teisę bendru sutarimu suteikti įgaliojimus kitam asmeniui.
Jei keičiami norminiai teisės aktai pedagoginių ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo
srityje, pakeitimai derinami su Profesinėmis sąjungomis.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo Kolektyvinių sutarčių registre ir galioja, iki šalys
sudarys kitą švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Sutarties sąlygų pakeitimai bei papildymai galioja ir yra neatskiriama Sutarties dalis, jeigu
jie sudaryti raštu, pasirašyti šalių ir įregistruoti Kolektyvinių sutarčių registre.
Sutartyje priimtų įsipareigojimų vykdymą kontroliuoja šalių atstovai. Sutarties sąlygų
pakeitimus ir papildymus gali inicijuoti bet kuri iš šalių arba abi šalys kartu. Šalys iki kiekvienų metų
kovo 1 d. peržiūri Sutarties vykdymą ir prireikus inicijuoja Sutarties pakeitimą ir (arba) papildymą.
Sutarties tekstas ir visa informacija apie jos vykdymą yra skelbiama Švietimo, mokslo ir
sporto ministerijos ir Profesinių sąjungų interneto puslapiuose.
Įsigaliojus Sutarčiai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja įstaigas apie nuorodą
į internetinę Sutarties versiją.
Profesinės sąjungos, įsigaliojus Sutarčiai, informaciją apie ją ir jos tekstą išplatina savo
organizacijos padaliniams.
Bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, apie tai pranešusi kitai šaliai ne
vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Pranešimą apie Sutarties nutraukimą galima pateikti ne anksčiau kaip po
6 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.
Sutartis sudaryta dviem vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai
šaliai. Sutarties kopija pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Nustačiusios Sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo faktą, šalys privalo per 10
darbo dienų raštu informuoti viena kitą. Tokiu atveju per 10 darbo dienų vienos iš šalių reikalavimu
organizuojamas pasitarimas nesutarimams aptarti ir pašalinti. Nesutarus ginčai sprendžiami teisės aktų
nustatyta tvarka.
Nesutarimai ir ginčai, atsiradę keičiant ar pildant Sutartį, sprendžiami derybų būdu. Ginčų
nepavykus išspręsti derybų būdu, jie nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka.
Sutartyje neaptartos pedagoginių darbuotojų socialinės garantijos suteikiamos ir
užtikrinamos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Nustatant naujas ar keičiant galiojančias pedagoginių darbuotojų socialines garantijas, jos
nebloginamos, palyginti su Sutartimi.
Sutarties galiojimo laikotarpiu Profesinės sąjungos įsipareigoja neinicijuoti kitų švietimo ir
mokslo šakos kolektyvinių derybų ir nedalyvauti jose, išskyrus atvejus, kai inicijuojamas Sutarties
atnaujinimas ar pakeitimas.“
SUTARTIES ŠALIŲ PARAŠAI:
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto
ministrė Jurgita Šiugždinienė
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos
pirmininkas Egidijus Milešinas
Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos
„Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė
Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų
susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“
pirmininkas Kęstutis Juknis