2025 m. gegužės 27 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė, pavaduotojas Ričardas Garuolis, Koordinacinės tarybos narys Bronius Bučelis, teisininkai Ksenija Oksana Strazdė ir Lukas Čapas.
Posėdyje svarstyti penki klausimai. Pirmuoju klausimu išklausyta informacija – siūlymas pakeisti Darbo kodekso 138 str., 3 dalį, ją išdėstant taip, kad darbuotojams, auginant vaiką/-us iki 14 metų būtų suteikiama viena papildoma darbo diena arba dvi dienos per mėnesį.
Šiuo metu Darbo kodeksas numato, jog papildomos dienos gali būti suteikiamos darbuotojams auginantiems vaiką/-us iki 12 metų.
Darbo kodekso keitimo projektą pateikė Seimo narė Jurgita Šukevičienė. Trišalės tarybos nariai šiuo klausimu vienos nuomonės neturėjo. Darbdavių atstovai sakė, jog verslas negali prisiimti tokios atsakomybės, nes tai yra papildomi kaštai, o ir taip darbuotojų trūksta, be to, viena papildoma diena neišspręs vaikų ir tėvų tarpusavio santykių problemos. Šiai pozicijai pritarė ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijos atstovė. Tuo tarpu profesinių sąjungų atstovai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra linkusi pritarti įstatymo pataisai, nors dalis profesinių sąjungų mano, jog dėl tokių nuostatų būtų galima susitarti kolektyvinėse sutartyse.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas Rokas Keršys pateikė informaciją apie įstatymų pakeitimus, kurie numatyti siekiant įgyvendinti 2023 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/2831 dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo.
Numatoma keisti Lietuvos Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Užsieniečių teisinės padėties kelių transporto kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
Siūlomi teisės aktų pakeitimai bus išsamiai diskutuojami Darbo santykių komisijoje, kuri veikia prie Trišalės tarybos. Trišalės tarybos posėdyje buvo apsikeista nuomonėmis, daugiausia diskusijų kyla dėl to ar darbas skaitmeninėse platformose yra traktuotinas kaip verslas ir yra individuali veikla, ir reglamentuojamas pagal civilinę teisę, ar turėtų būti prilyginamas darbo santykiams ir reglamentuojamas Darbo kodekse.
Šiuo klausimu nuomonės išsiskyrė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kaip ir daugelis profesinių sąjungų atstovų, laikosi pozicijos, jog darbą platformose atliekantis asmuo, teikdamas paslaugas turi darbo santykių požymius. Darbo santykių požymiai yra tuomet, jeigu darbuotojas neturi bent vienos iš tokių teisių: pasitelkti subrangovų ar pakaitinių darbuotojų paslaugai atlikti; pats laisvai pasirinkti ar teikti paslaugas, kuriuo laiku jas teikti arba pasirinkti maksimalų tokių paslaugų (užduočių) kiekį; negali tokių pat ar analogiškų paslaugų teikti tretiesiems asmenims savarankiškai; gauti didžiosios dalies uždirbto atlygio, kai ne mažiau kaip 15 proc. patenka kaip sumokėtas paslaugų gavėjo įkainis skaitmeninei platformai; susitarti dėl atlygio dydžio, nes jį vienašališkai nustato skaitmeninė platforma; susipažinti su paslaugos kaina ir kitomis paslaugos atlikimo sąlygomis prieš paslaugos atlikimą.
Darbdavių atstovai mano, jog darbuotojams nebūtinai turėtų atstovauti profesinės sąjungos, o jų darbą galėtų atlikti kokios nors asociacijos, nors darbo kodeksas aiškiai nurodo, jog darbuotojams atstovauja profesinės sąjungos.
Prilyginus darbą skaitmeninėse platformose darbo santykiams, būtų geriau sprendžiamos šių darbuotojų socialinės garantijos. Siūlomi teisės aktų pakeitimai bus išsamiai diskutuojami Darbo santykių komisijoje, kuri veikia prie Trišalės tarybos.
Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Nerijus Černiauskas pateikė informaciją apie tai, jog reikėtų sudaryti galimybę nereikalauti nedarbingumo pažymėjimo dėl pirmų dviejų ligos dienų. Siūloma pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo NR. IX-110 įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “7. Pagrindas skirti ligos išmoką yra gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas arba darbdavio suteiktos dvi pirmosios laikino nedarbingumo dienos, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.“
Šiuo pakeitimu būtų siekiama sumažinti bereikalingą pacientų lankymąsi pas gydytojus tais atvejais, kai jiems nereikalinga medicininė konsultacija. Tai padėtų taupyti tiek paciento, tiek gydytojo laiką, sumažintų riziką užsikrėsti kitomis ligomis gydymo įstaigose ar užkrėsti kitus, taip pat sudarytų galimybę greičiau patekti pas gydytojus pacientams, kuriems reikalinga skubi pagalba.
Svarstant šį pakeitimą, kilo klausimų dėl galimo piktnaudžiavimo ir informacijos perdavimo „Sodrai“, kad pirmąsias ligos dienas apmoka darbdavys. Trišalėje taryboje vyko diskusija, bet bendro sutarimo nebuvo.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pristatė klausimą dėl žemės ūkio kvitų ir jų keliamos nelegalaus darbo rizikos.
Daugiau informacijos apie Trišalės tarybos posėdį galima rasti čia. ir čia
LPS Informacija