2025 m. birželio 5 d. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda Seime perskaitė savo metinį pranešimą, kuriame paminėjo svarbiausias Lietuvos problemas ir iššūkius bei pateikė jų sprendimo būdus. Išklausyti šio pranešimo į Seimą buvo pakviesta ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Pareiškęs savo nuomonę Lietuvos užsienio ir vidaus politikos klausimais jis atkreipė dėmesį ir į profesinių sąjungų keliamus klausimus.
Kalbėdamas apie mokesčių reformą Prezidentas kalbėjo, kad būtina siekti, jog mokestiniai pakeitimai neturėtų didesnio poveikio vartojimui ir investicijoms, nes priešingu atveju tiesiog užgniaužtume plėtrą, kuri mums neša papildomų biudžeto pajamų, ir nepritarė kai kurių verslo atstovų ir politikų pasiūlymams didinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Todėl palaikau idėją sutelkti dėmesį į progresyvesnį pajamų apmokestinimą, tačiau darant tai saikingai ir neperlenkiant,“ teigė jis, taip parodydamas, kad palaiko didesnį mokesčių progresyvumą nei dabar siūlo valdanti koalicija.
„Mokesčių pertvarkos metu taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos poreikių. Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį. Todėl Vyriausybės parengti bei Seimo patvirtinti mokesčių pakeitimai turi prisidėti ir prie pajamų nelygybės mažinimo.
Jautriausios visuomenės grupės pastaruoju metu pagrįstai kelia klausimų dėl šalyje augančios skurdo rizikos. Sparčiai didėjančios pragyvenimo ir ypač būsto išlaikymo išlaidos vis labiau spaudžia mažesnių pajamų gavėjus.
Pateikiau siūlymą mažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą vaikus auginantiems samdomiems darbuotojams ir individualiai dirbantiesiems, jį kviečiu priimti kartu su Vyriausybės mokesčių pertvarka. Tai būtų rimta paspirtis Lietuvos šeimoms – mūsų visuomenės pagrindui,“ – ragino Seimo narius Prezidentas.
G. Nausėda pasiūlė ne mažiau kaip 20 procentų planuojamo „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti individualiosios pensijos dalies indeksavimui. Pagal „Sodros“ prognozes, tai reikštų bent 90 mln. eurų daugiau pensijoms nei šiemet, kartu „Sodros“ rezervas ir toliau, tik nuosaikiau, kauptųsi.
„Mums reikalinga tvaresnė socialinio draudimo sistema, kuri geriau atitiktų visuomenės lūkesčius ir mažiau priklausytų nuo politinių sprendimų.
Kur tikrai neišvengsime politinių sprendimų – tai pertvarkydami antrąją pensijų pakopą. Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė įstatymų leidėjų pareigą atlikti korekcijas. Ankstesnei Vyriausybei pritrūkus politinės valios, veiksmų teko imtis dabartiniams valdantiesiems.
Antroji pensijų pakopa turi būti lankstesnė ir patrauklesnė, taip pat išlikti tvari. Laikinai suteikdami galimybę kaupiantiems asmenims pasitraukti, kartu privalome užtikrinti ir paskatas jiems pasilikti. Pasitikėjimo iki šiol tikrai nedidino tai, kad pensijų kaupimas buvo panašus į spygliuotą aptvarą be išėjimo“,- sakė Prezidentas, pritardamas profesinių sąjungų nuomonei.
G. Nausėda pasidžiaugė, kad Seimas pritarė jo pasiūlymams didinti finansavimą savivaldybių keliams, kuriuos kelininkų profesinės sąjungos vadovai siūlė susitikimuose su Prezidento atstovais.
Didesnį kelių finansavimą turėtų užtikrinti steigiamas naujas valstybinis Kelių fondas.
„Tačiau niekas nepasikeis, jei jis bus popierinis, sudėliotas iš kišenės į kišenę kilnojant tuos pačius nepakankamus eurus, o ne grįstas tvariais papildomais finansavimo šaltiniais,“- tvirtino šalies vadovas.
Atsižvelgta ir į profesinių sąjungų raginimą didinti viešųjų paslaugų prieinamumą
„Mano teiktos Transporto lengvatų įstatymo pataisos, kurias priėmė Seimas, pagerins sąlygas tarpmiestiniu viešuoju transportu keliauti vaikams, pensinio amžiaus žmonėms ir šeimoms. Šiandien svarbu užtikrinti, kad būtų pakankamai ne tik tarpmiestinio, bet ir regioninio susisiekimo galimybių.
Svarbiausia, visos Lietuvos žmonėms būtina parodyti, kad jų balsas yra girdimas ir į jį atsižvelgiama. Jie turi patirti teigiamą permainų poveikį. Matyti, kaip auga viešųjų paslaugų prieinamumas visiems, ne tik didžiųjų miestų gyventojams.
Deja, iki šiol neretai vis dar matome priešingą vaizdą. Bene ryškiausiai tai pasireiškia švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros srityse,“- piktinosi Lietuvos Prezidentas.
Daug dėmesio G. Nausėda skyrė švietimo problemų sprendimo klausimams.
„Švietimo įstatymas numato savivaldybėms pareigą tvarkyti mokyklų tinklą taip, kad jis būtų optimalus ir užtikrintų švietimo kokybę. Leiskime joms tai daryti! Liaukimės iš Vilniaus smulkmeniškai reguliuoti net ir klasių dydžius.
Į paraštes nuo sprendimų priėmimo nustūmėme mokytojus. Iš biurokratinio bokšto jie matomi tik kaip vykdytojai. Iš jų tikimasi nuolankumo ir paklusnumo.
Taip ilgiau tęstis nebegali.
Be kokybiško švietimo nebus ir Lietuvos ateities. Švietimas – mūsų įrankis Lietuvos pažangai kurti. Jis turi mažinti socialinę atskirtį, o ne ją gilinti. Negalime leisti, kad suprekintoje švietimo sistemoje mokiniai ir studentai galutinai taptų krepšeliais, o mokytojai ir dėstytojai – žmogiškaisiais ištekliais.
Lietuvai reikia mokytojų kūrėjų. Laisvų asmenybių, nes tik laisvas žmogus ugdo laisvą žmogų. Pasitikėkime savo mokytojais – jie profesionalai, kuriantys šviesią Lietuvą!“- sakė valstybės vadovas.
G. Nausėda paragino didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
„Turime ieškoti konkrečių būdų, kaip sumažinti eiles pas gydytojus. Anksčiau buvo daug kalbama apie perteklinės biurokratijos šalinimą sveikatos apsaugoje – atėjo laikas parodyti konkrečius rezultatus!
Prioritetą turime skirti sveikatos nelygybės mažinimui. Adekvačias medicinines paslaugas turi gauti visi Lietuvos gyventojai, nepaisant jų gyvenamosios vietos.
Kol nesugebame užtikrinti viešųjų sveikatos paslaugų prieinamumo, vis daugiau Lietuvos gyventojų jaučiasi priversti mokėti privatiems paslaugų teikėjams. O kaip dėl tų, kurie susimokėti negali?
Sveikatos paslaugų nelygybę gali padėti sumažinti taip pat ir ambulatorinių paslaugų plėtra regionuose. Sparčiai senstant visuomenei, būtina spręsti slaugos ir ilgalaikės priežiūros problemas,“- siūlė sprendimus Prezidentas.
Gestų kalbos vertėjų profesinės sąjungos narius turėjo pradžiuginti tai, kad šalies vadovas atkreipė dėmesį ir į šios retos profesijos svarbą.
„Žvelgdami į pasaulį, nepatingėkime apsidairyti ir šalia savęs. Kiek iš mūsų žinome, kad, pavyzdžiui, egzistuoja lietuvių gestų kalbos literatūra? Įstabus reiškinys, kuris neseniai tapo „Poezijos pavasario“ dalimi“- sakė jis.
Visą Lietuvos Prezidento G. Nausėdos kalbą galima skaityti čia.