Kovo 11-oji mūsų tautos istorijoje spindi aukso raidėmis. Tai diena, kai lūžo ne tik pusamžiui primesta vergovė, bet ir riboženklis, kuomet dvasinis prisikėlimas iš žodžio virto kūnu. Šiandien iškilmingą šventę bei džiaugsmą neišvengiamai temdo juodi nerimo ir begalinio susirūpinimo debesys.
Gyvename laikmetyje, kuriame pasaulis, regis, prarado savo per amžius nusistovėjusią pusiausvyrą. Stovime tarsi ant sumaišties ir beprotybės bedugnės skardžio, kai istorijos ratas sukasi nesustabdoma jėga, pamatas po kojomis dreba nuo globalių sukrėtimų. Vertybių perkainojimo sūkuryje, kai neretai kėsinamasi į pačią tiesos ir žmogiškumo esmę, LAISVĖ mums nušvinta nauja, dar ryškesne šviesa. Ji nebėra tik istorinė relikvija – tai mūsų gyvybinė arterija, mūsų vienintelis skydas prieš susinaikinimo tamsą.
Šiandienos sumaištyje LAISVĖS prasmė tampa neatsiejama nuo atsakomybės. Tikroji nepriklausomybė neįmanoma be socialinio teisingumo ir pagarbos kiekvienam kuriančiam žmogui. Kai pasaulio tvarka skeldėja, būtent mūsų bendrystė, vienybė arba tiesiog Solidarumas tampa ta jungiamąja grandimi, kuri neleidžia visuomenei subyrėti. Profesinių sąjungų misija – tai ne tik niekada nesibaigianti kova už geresnes darbo sąlygas, tai ir pasižadėjimas saugoti žmogaus orumą net tada, kai aplink tvyro chaosas – į šipulius byra viskas, kas ilgai ir kantriai kurta begalės žmonių pastangomis.
Nepaisant visų žvarbių globalinių vėjų, Kovo 11-oji mums primena: mes turime galią keisti likimą. Mūsų rankos dar prisimena atsakomybę, kad laisvės deglas neužgestų vertybinio nihilizmo audroje. Išlikime budrūs, būkime vieningi ir, svarbiausia, likime žmonėmis vieni kitiems. Tokie, kokie buvome tada, kai kūrėme savo organizaciją ir LIETUVĄ. Tegul ši diena įkvepia mus ne tik didžiuotis praeitimi, bet ir su nepalaužiama valia saugoti valstybės bei kiekvieno piliečio laisvą ateitį.
Tegul LAISVĖ būna mūsų stiprybė, o Solidarumas – mūsų kelrodis.
Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Pagarbiai,
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė
Kristina Krupavičienė
Mieli bendražygiai, profsąjungiečiai, brangūs Lietuvos žmonės,
praėjęs įrašas