2025 m. liepos 24 d. Socialinių reikalų ir darbo ministerija atsakė į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” raštą dėl ES direktyvos reguliuojančios darbą internetinėse platformose perkėlimo į Lietuvos teisę (skaityti čia).
Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė atsakė, kad „ministerijos parengti projektai visiškai atitinka rašte pateiktiems siūlymams, t. y.: Darbo kodekso pakeitimo projektu siūloma Direktyvos 2023/2831 nuostatas dėl darbo santykių požymių nustatymo ir algoritminio valdymo taikyti ne tik skaitmeninėms darbo platformoms, bet ir kitiems darbdaviams, jei jie taikytų tas pačias sąlygas”.
Visą atsakymą skaityti žemiau.
Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“
Kopija: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Pagal pridedamą sąrašą Į 2025-07-15 Nr. 10-136 2025-07-17 Nr. 1D-2103)-2D-2670 2025-07-17 Nr. S-3198
DĖL DIREKTYVOS (ES) 2024/2831 DĖL DARBO PLATFORMOJE SĄLYGŲ GERINIMO PERKĖLIMO Į LIETUVOS TEISĘ
Išnagrinėjome Jūsų gautą raštą dėl direktyvos (ES) dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo perkėlimo į Lietuvos teisę, kurį gavome tiesiogiai bei iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos. Teikiame šią informaciją:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekdama įgyvendinti 2023 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/2831 dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo (toliau – Direktyva 2023/2831) parengė šiuos projektus: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24, 27 ir 32 straipsnių pakeitimo, darbo kodekso papildymo VII-1 skyriumi ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 2 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo, II skyriaus papildymo antruoju skirsniu ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 11 ir 32 straipsnių, V skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 95-1 straipsniu ir priedo papildymo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 V-1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas.
Šie projektai buvo pristatyti Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje 2025 m. gegužės 27 d. posėdyje (https://socmin.lrv.lt/lt/administracine informacija/tarybos-ir-komisijos/trisale-taryba/trisales-tarybos-posedziai/), kuri projektus perdavė nagrinėti Darbo santykių komisijai prie Trišalės tarybos.
Šiuo metu Darbo santykių komisijoje yra nagrinėjami kiti projektai (dėl 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/970 kuria, nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas, įgyvendinimo bei Darbo kodekso pakeitimai dėl socialinio dialogo stiprinimo).
Po to bus nagrinėjami projektai dėl Direktyvos 2023/2831 įgyvendinimo.
Pažymime, kad ministerijos parengti projektai visiškai atitinka rašte pateiktiems siūlymams, t. y.: Darbo kodekso pakeitimo projektu siūloma Direktyvos 2023/2831 nuostatas dėl darbo santykių požymių nustatymo ir algoritminio valdymo taikyti ne tik skaitmeninėms darbo platformoms, bet ir kitiems darbdaviams, jei jie taikytų tas pačias sąlygas. Todėl kartu siūloma patikslinti Darbo kodekso 24, 27, 32 straipsnius.
Be to, pagal Darbo kodekso 4 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad darbo teisės normų nereglamentuotiems darbo santykiams taikomos panašius santykius reglamentuojančios darbo teisės normos. Pagal Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalį darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės principais.
Asmenys turi teisėtą lūkestį, kad teisės normos bus taikomos vienodai visiems panašiose situacijose. Tai yra svarbus teisės viršenybės principo aspektas.
Direktyvos 2023/2831 nuostatos pabrėžia svarbą nustatyti teisinę prezumpciją, kad platformos darbuotojo santykiai su platforma yra darbo santykiai, jei egzistuoja faktai, patvirtinantys darbo kontrolę ir vadovavimą.
Siūlomi pirmieji trys požymiai (DK 1103 straipsnio 2 dalis) yra paimti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylos (2020 m. balandžio 22 d. Teisingumo Teismo nutartis B / Yodel Delivery Network Ltd, C-692/19).
Pagal Direktyvos 2023/2831 4 straipsnio 1 dalį darbo santykiai turi būti apibrėžti ne tik pagal valstybėje galiojančią teisę, bet ir atsižvelgta į Teisingumo Teismo praktiką. Todėl visi trys pirmieji požymiai yra privalomo pobūdžio.
Paskutinis siūlomas požymis yra įvertintas pagal tai, kad esant civiliniams santykiams šalys nustatytų tarpusavio sutarimu, o ne viena šalis vienašališkai (t. y. susitarimas dėl atlygio, paslaugos kainos ir kitų paslaugos atlikimo sąlygų).
Šį atsakymą ir Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ raštą žiniai pridedame Trišalės tarybos nariams.
PRIDEDAMA. Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ raštas.
Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė