Ministrė Pirmininkė su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais aptarė pandemijos suvaldymo klausimus

autorius Ričardas

2021 m. rugsėjo 6 d. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pakvietė Trišalėje taryboje esančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovus aptarti Vyriausybės planuojamus pateikti pasiūlymus dėl Covid-19 pandemijos suvaldymo. Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“, laikinai išvykus pirmininkei, atstovavo generalinis sekretorius Ričardas Garuolis. Vyriausybės rūmuose vykusiame susitikime, kuris truko beveik tris valandas, taip pat dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė ir viceministras V. Šilinskas.  Susitikimas vyko dalyviams dėvint apsaugines kaukes.

Ministrė Pirmininkė susitikimo pradžioje pristatė Vyriausybėje svarstomus pasiūlymus nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius nuo Covid-19 darbuotojus arba jiems testuotis už savo pinigus, nemokėti jiems ligos išmokų, jei jie susirgo Covid-19, nes tai, pasak jos, yra nedraudiminis įvykis t. y. toks pat, kai girtas žmogus susilaužo koją. I. Šimonytė prisipažino laukianti ir socialinių partnerių pasiūlymų kaip spręsti pandemijos suvaldymo klausimus.

Pirmasis pagal sėdėjimo eilę kalbėjo R. Garuolis. Jis pateikė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nuomonę dėl Covid-19 suvaldymo priemonių, kuri jau buvo nusiųsta Vyriausybei ir Lietuvos Prezidentui prieš mėnesį. Skaityti čia:

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kategoriškai nepritaria planams nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiems asmenims, kurie susirgo Covid -19, ir neapmokėti jiems gydymo išlaidų.

Profesinė sąjunga neprieštarautų, jei reikėtų įvesti karantino apribojimus koncertams ar daliai prekybos įmonių, tačiau nepritaria siūlymams nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus nuo darbo ar versti  juos už savo pinigus testuotis, jei jie nori dirbti. Pasak R. Garuolio, teisė į darbą yra šventa. Darbuotojai nesupranta kaip keli nepasiskiepiję darbuotojai gali apkrėsti daugumą pasiskiepijusių bendradarbių. Mokslininkai nesutaria dėl skiepų poveikio. Nors ir retai, bet pasitaiko mirčių nuo skiepų prieš Covid-19. Todėl dalis darbuotojų atsisako skiepytis.

Profesinės sąjungos ir darbdaviai nori, kad įmonės ir įstaigos veiktų sklandžiai, todėl siekia, kad darbo vietose būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos, o darbuotojai būtų apsaugoti nuo ligų. Nepasiskiepijusių darbuotojų nušalinimo ar nenušalinimo nuo darbo klausimus socialinio dialogo pagalba, atsižvelgdami į darbo ypatybes turėtų spręsti įmonių ir įstaigų darbdaviai kartu su profesinėmis sąjungomis ar darbo tarybomis. Jau beveik pusantrų metų įmonės ir įstaigos veikia pandemijos sąlygomis. Per tą laiką darbdaviai ir darbuotojai išmoko saugotis nuo Covid-19. Dalis darbuotojų jau persirgo arba yra paskiepyti nuo Covid -19.

Jis pažymėjo, kad darbuotojams sunku suprasti kodėl Danijoje, kurioje sergamumas nuo Covid-19 yra didesnis nei Lietuvoje (800-900 atvejų per dieną), o paskiepytųjų yra tiek pat kiek Lietuvoje, nuo rugsėjo 13 d. karantino suvaržymai, skirtingai nei Lietuvoje, yra atšaukiami. Darbuotojai nesupranta kodėl dabar, kai dauguma Lietuvos gyventojų yra paskiepyti ar persirgę Covid-19, siūloma dar labiau sugriežtinti karantiną nei buvo prieš metus, kai nebuvo nei vieno paskiepyto nuo Covid -19.

Suteikus pačios įmonės darbdaviams ir profesinėms sąjungoms ar darbo tarybos galimybę kartu spręsti apsaugos nuo Covid-19 klausimus atsirastų daugiau lankstumo, nes įsigaliojus įstatymui, įpareigojančiam nušalinti nepasiskiepijusį darbuotoją nuo darbo, darbdavys privalės nušalinti darbuotoją nuo darbo net, jei jis dirba tokiomis sąlygomis, kai aplinkinių užkrėsti negali.

I. Šimonytė atsakė, kad Danijoje yra pasiskiepiję 90%, o Lietuvoje – apie 70% visų pensininkų. Kai Lietuvoje bus paskiepyta tiek pensininkų, kiek jų buvo paskiepyta Danijoje, Lietuvoje taip pat bus galima sušvelninti karantiną. Pasak jos, susirgę Covid- 19 asmenys užima reanimacijos palatas, todėl negalima atlikti operacijas vėžiu ar širdies ligomis sergantiems pacientams. Lovų skaičių ligoninėse galima padidinti, bet daugiau gydytojų taip greitai neparuoši.

Pasak Ministrės Pirmininkės, pandemija graužia ekonomiką. Jau atlikta 5 mln. testų. Testai, priklausomai nuo jų rūšies, kainuoja tiek pat kiek skiepai. Ateityje gali tekti atlikti dar daugiau testų. Valstybei pigiau kainuotų žmogų paskiepyti, nei tris -keturis kartus per mėnesį testuoti. Covid-19 paciento gydymas reanimacijoje taip pat labai brangiai kainuoja. Todėl Vyriausybė svarsto pasiūlymą, kad už testus susimokėti turėtų darbuotojas, kuris nenori skiepytis.

I.Šimonytė pasakė, kad pernai rudenį dėl rinkimų neįvedus karantino apribojimų vėliau dėl Covid -19 išplitimo reikėjo uždaryti savivaldybes. Ji nepaaiškino kodėl dabar, kai daugiau nei pusė gyventojų yra paskiepyti ar persirgę Covid -19, pandemija gali išplisti taip kaip prieš metus.

Darbdavių atstovai prisipažino, kad jiems sunku įvertinti Vyriausybės pasiūlymus, nes nėra jų matę. Jiems rūpėjo sužinoti koks darbas bus laikomas kontaktiniu ar kurios įmonės ir pagal kokius kriterijus bus laikomos gamybinėmis, kaip elgtis su darbuotojais iš trečiųjų šalių, kurie yra pasiskiepiję Europos Sąjungoje nesertifikuotais skiepais nuo Covid -19., skundėsi sunkumais testuojant darbuotojus.

Darbdavių atstovai vieningai atmetė pasiūlymą, kad testus nepasiskiepijusiems darbuotojams turi apmokėti darbdaviai, ir siūlė testavimo laiką neįtraukti į darbo apskaitą ir už jį darbuotojams nemokėti.

Vis tik, kai kurie iš jų skundėsi, kad dalis darbuotojų sutiks verčiau nedirbti nei skiepytis, o darbdaviai neteks vertingų darbuotojų, kurių šiuo metu trūksta. Vieni siūlė netaikyti darbuotojų nušalinimų nuo darbo, jei įmonėje pasiskiepijo daugiau nei 90% darbuotojų. Kiti siūlė, kad skiepytojai  atvyktų į darbo vietas, nes kaip parodė patirtis tokiu atveju darbuotojai daug noriau skiepijasi. I. Šimonytė atsakė, kad tai padaryti nėra sunku. Darbdaviams tereikia apie tai tik pranešti.

Vienas darbdavių atstovas pareiškė, kad sutinka su bet kokiomis Vyriausybės priemonėmis, kad tik nebūtų įvestas karantinas. Kitas linkėjo Ministrei Pirmininkei stiprybės įgyvendinant visus Vyriausybės pateiktus pasiūlymus pandemijai suvaldyti. Vienos darbdavių organizacijos atstovė net siūlė įvesti cenzūrą ir uždrausti televizijas, kurios rodo nepalankias skiepams laidas. Kitas darbdavių atstovas siūlė uždrausti tik tuo pasižyminčių rusiškų televizijų transliavimą. Tačiau Ministrė Pirmininkė atsakė, kad tai problemos neišspręs, nes norintys ras tokios informacijos Youtube platformoje ar socialiniuose tinkluose.

Profesinės sąjungos vieningai pareiškė, kad nepritaria privalomam skiepijimui, testavimui už darbuotojo pinigus ir ligos išmokos nemokėjimui nepasiskiepijusiam darbuotojui, kuris susirgo Covid-19.

Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Rūta Kriščienė, prisipažinusi, kad persirgo Covid-19,  siūlė įvesti tik privalomą testavimą, o ne privalomą skiepijimą. Ji atskleidė, kad yra pastebėta, kad Covid-19 pacientas, patekęs į ligoninę, labai paskatina skiepytis jo pažįstamus, kurie iki tol to daryti nenorėjo. Pasak jos, nepasiskiepiję Covid -19 ligoniai yra aukos, kurie neretai netenka dalies plaučių, todėl bausti juos nemokant ligos išmokos yra neproporcinga priemonė.

Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė visiems dalyviams padėkojo už pareikštus pasiūlymus ir mintis bei pažadėjo juos apsvarstyti Vyriausybėje. Ji paaiškino, kad norint, jog šiame susitikime aptarti Vyriausybės pasiūlymai būtų įgyvendinti, dar reikia priimti būtinus įstatymus, todėl nuo rugsėjo 13 d. dabartinė tvarka nesikeičia, o atėję į darbą darbuotojai toliau bus testuojami valstybės lėšomis.

0 komentaras
0

Palikti komentarą