2025 rugpjūčio 20-21 d. Vilniuje vyko tarptautinis seminaras „Nacionalinių socialinių partnerių vaidmuo, gerinant Europos darbo tarybų steigimą”. Seminare dalyvavo LPS “Solidarumas“ koordinacinės tarybos nariai, Latvijos profesinės sąjungos LBAS, Rumunijos profesinės sąjungos FSGR atstovai, nuotoliniu būdu jungėsi Bulgarijos profesinės sąjungos Podkrepa, AB „Orlen“ nepriklausomos profesinės sąjungos atstovės.
Seminaras organizuotas, įgyvendinant tarptautinį projektą “Socialinių partnerių kompetencijų ugdymo ir nacionalinės politikos rekomendacijų, skirtų sustiprinti Europos darbo tarybų steigimą Vidurio ir Rytų Europos šalyse, rengimas (EWCs for CEE)”. Seminaro dalyvius pasveikino LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Ji paminėjo svarbą to, kad darbuotojai turi galimybę bendradarbiauti ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu, reikėtų labiau išnaudoti galimybes ir turimus įrankius.
Renata Juškevičienė pristatė projekto tikslus ir veiklas. Dr. R. Civinskas pasidalino tyrimo, kuris atliktas projekto įgyvendinimo metu. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama keturioms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms narėms – Bulgarijai, Latvijai, Lietuvai ir Rumunijai, kurios buvo atrinktos dėl skirtingo profesinių sąjungų tankumo, socialinio dialogo architektūros ir Europos darbo tarybų (EDT) aprėpties lygio. Kiekvienoje šalyje buvo atlikti kokybiniai interviu su „nacionalinių profesinių sąjungų pareigūnais, EDT nariais ir ekspertais“, o pokalbius papildė kolektyvinių sutarčių, teisėkūros pasiūlymų ir profesinių sąjungų strategijos dokumentų peržiūra. 1994 m. priimta Europos Tarybos direktyva 94/45/EB įsteigė Europos darbo tarybas (EDT), siekdama sustiprinti darbuotojų informavimo ir konsultavimo teises tarptautinėse įmonėse arba tarptautiniu mastu veikiančiose įmonių grupėse. Šia direktyva siekiama užtikrinti informavimo ir konsultavimosi su darbuotojais tarpvalstybiniais klausimais teises Bendrijos mastu veikiančių įmonių, turinčių ne mažiau kaip 1 000 darbuotojų arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojams.. Šio teisinio dokumento atsiradimas žymi naujos tarptautinio socialinio dialogo formos atsiradimą. Įgyvendinant direktyvą, paaiškėjo nemažai trūkumų, kurie ribojo jos galimybes užtikrinti prasmingą darbuotojų dalyvavimą ei keitimąsi informacija tarptautinėse įmonėse, todėl Europos institucijos 2009 m. priėmė naujos redakcijos direktyvą, šiuo metu yra diskutuojama dėl direktyvos atnaujinimo. R. Civinskas pažymėjo, jog šalių patirtis, įgyvendinant darbuotojų informavimo ir konsultavimo nuostatas yra labai skirtinga, skiriasi ir tarptautinių kompanijų valdybų elgesys. Vakarų Europos šalyse įsikūrusios tarptautinės kompanijos yra labiau palankios, tuo tarpu, centro ir Rytų Europos šalyse tarptautinių kompanijų valdybos stengiasi, kad tokių EDT nebūtų, o jeigu jos yra, dažnu atveju yr kontroliuojamos vadovų. Geriau sekasi tose įmonėse, kuriose yra stiprios profesinės sąjungos. Tuomet profesinės sąjungos inicijuoja EDT kūrimąsi.
Savo patirtimi atstovaujant darbuotojus Europos darbo taryboje dalinosi LPS „Solidarumas“ Valdybos narys, AB „Lifosa“ nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas. AB „Lifosa“ priklauso tarptautinei bendrovei „EurChem Groups AG”, kuriai priklausančios įmonės veikia Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje. V.Varnas minėjo, jog EDT susitikimų metu daug dėmesio skiriama darbuotojų darbo saugos ir sveikatos klausimams, pristatoma bendra situaciją įmonių grupėje, perspektyvos, darbuotojų darbo užmokesčio klausimai.
Teisininkė Natalja Preiša, atstovaujanti Latvijos profesinei sąjungai LBAS bei turinti darbo Europos profesinių sąjungų konfederacijoje, patirties, kalbėjo apie tarptautinę patirtį, dalyvaujant EDT veikloje. Ji įvardino pagrindines problemas – nėra situacijos analizės, koordinacijos tarp profesinių sąjungų, nėra bendros strategijos ir žmonių, kurie stebėtų situaciją, tarptautinio kapitalo įmonių, kuriose būtų galima steigti EDT „atėjimą“. Visose Baltijos šalyse veikia tarptautiniai prekybos centrai Lidl, Ikea, tačiau profesinių sąjungų nėra. Viena didžiausių problemų – maža profesinių sąjungų narystė, kaip rodo duomenys Estijoje – 3 proc., Latvijoje – 6 proc., Lietuva – 10 proc..
Kitas dalykas – profesinėms sąjungoms atstovaujančių žmonių įgūdžių ir žinių stoka, ypač trukdo užsienio kalbų mokėjimo stoka, nes, jeigu susikimų metu yra užtikrinamas vertimas, daug pokalbių vyksta neformaliai, pertraukų metu. N. Preiša pabrėžė, jog EDT nėra kolektyvinių derybų instrumentas, jo paskirtis – darbuotojų informavimas ir konsultavimas.
Kad kurtųsi EDT ir jų veikla būtų efektyvi, turi būti stiprios, skaitlingos profesinės sąjungos. Todėl antroji seminaro diena buvo skirta darbuotojų organizacijų stiprinimui. Užsiėmimus pravedė Europos viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (EPSU) atstovė Agnieszka Ginararu. Vyko darbas grupėse, diskusijos.
Parengė D. Kvedaraitė