2021 m. spalio 21 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretsch, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis kartu su kitų profesinių sąjungų ir Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo atstovais susitiko su Europos komisijos atstovybės patalpose Vilniuje susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu Nikola Šmitu (Nicolas Schmit), atsakingu už socialinius reikalus ir darbo vietų kūrimą, kuris lankosi Lietuvoje ir susitinka su politikais, verslo ir darbuotojų atstovais, pristatydamas naujas Europos Sąjungos socialinės politikos gaires.
Svečias pažymėjo, kad Socialinė dienotvarkė (dimensija) ir Socialinių teisių ramsčio principai yra kertiniai Europos Sąjungos (ES) ramsčiai. 2021 m. gegužę Portugalijos Porto mieste vykusiame aukščiausio lygio susitikime ES vadovai, Europos institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai aptarė būdus kaip sustiprinti savo įsipareigojimą įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį. Daugiau skaityti čia
Deja, pasak jo, pajamų nelygybė tarp gyventojų ir šalyse narėse ir tarp šalių yra per daug dideli, dešimtadalis darbuotojų skursta, yra didelis vaikų skurdas. ES gyventojų skurdas, ilgą laiką augęs, prieš pandemiją pradėjo mažėti, bet dabar, pandemijos metu, nors kol kas dar nėra duomenų, tikėtina jis vėl išaugo. Todėl naujoji Europos komisijos vadovybė, vadovaujama Urzulos fon der Liajen (Ursula von der Layen) siekia mažinti pajamų nelygybę ir skurdą tiek tarp gyventojų, tiek tarp šalių ir remti gyventojų pajamų konvergenciją t.y. susilyginimą Europos Sąjungoje. Ketinama ES mastu labiau skatinti socialinį dialogą, kuris yra veiksminga priemonė gerinant gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas. Šiuo metu vyksta EK pasiūlytos Minimalios algos direktyvos, kuri paskatintų socialinį kolektyvinių sutarčių sudarymą ir minimalios algos didinimą, priėmimo procedūros europinėse institucijose. Svarbu, pasak jo, kad augtų ne tik minimali alga, bet ir kitų darbuotojų atlyginimai, o socialinė nelygybė mažėtų.
J. Pretzsch atskleidė prastą Lietuvos socialinę padėtį ir atkreipė svečio dėmesį, kad socialiniam dialogui vystyti Lietuvoje šiemet nėra skirta europinių lėšų.
R. Garuolis pažymėjo, kad Lietuvos profesinėms sąjungoms ypač svarbi yra Minimalios algos direktyva, kuri paskatintų kolektyvinių sutarčių sudarymą, nes Lietuva pagal kolektyvinių sutarčių aprėptį yra priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje ir tik 8 proc. visų šalies darbuotojų naudojasi kolektyvinėmis sutartimis.
Nors pastaruoju metu Lietuvos vyriausybės ėmė labiau atsižvelgti į EK rekomendacijas stiprinti socialinį dialogą ir padaugėjo kolektyvinių sutarčių viešajame sektoriuje, tačiau privačiame sektoriuje padėtis negerėja.
Priėmus naują Darbo kodeksą profesinių sąjungų vadovų apsauga nuo atleidimo iš darbo labai susilpnėjo. Rengti streikus Lietuvoje praktiškai yra neįmanoma, nes Darbo kodekse įvesti apribojimai streikuoti beveik sutampa su esančiais nedemokratinėje Baltarusijoje, išskyrus tai, kad Lietuvos Prezidentas, skirtingai nei Baltarusijoje, negali uždrausti streiko.
Kita problema yra Lietuvos darbdavių mentalitetas. Dauguma darbdavių žiūri į profesines sąjungas nepalankiai. Dažniausiai jie jas vertina ne kaip socialinius partnerius ir bendradarbius, bet kaip į kliūtį įmonės veiklai.
R. Garuolis paprašė N. Šmito susitikus su Lietuvos darbdavių atstovais paaiškinti jiems europinio socialinio dialogo ir kolektyvinių sutarčių naudą bei pasiteiravo kaip vyksta Direktyvos dėl Minimalios algos priėmimas.
N. Šmitas atsakė, kad pradėjus vadovauti Urzulai fon der Liajen Europos komisija keičia savo požiūrį į ekonominę ES politika. Jei anksčiau Europos Sąjungoje buvo remiamasi rinkos principais, tai dabar sugrįžtama prie socialinės rinkos principų. Todėl profesinių sąjungų teisės, tame tarpe jų vadovų apsauga ir teisė streikuoti, tampa labai svarbios. Be šių teisių užtikrinimo neįmanomas sėkmingas socialinis dialogas ir darbuotojų, o tuo pačiu ir visų ES gyventojų gerovės užtikrinimas. Todėl ketinama skirti daugiau dėmesio ir europinių lėšų socialinio dialogo bei socialinių partnerių stiprinimui.
N. Šmitas atskleidė, kad Direktyvos dėl Minimalios algos svarstymas užtruko dėl rinkimų įvairiose šalyse. Šiuo metu Vokietijoje vis dar nesudaryta vyriausybė, todėl šis klausimas nesvarstomas. N. Šmitas tikisi, kad sudarius vyriausybę Vokietija greitai pritars direktyvai ir ši praėjusi įvairius svarstymus Europos parlamente ir kitose europinėse institucijose bus priimta, kai 2022 m. ES pirmininkaus Prancūzija.
Skirkite 1.2% GPM Darbuotojų paramos fondui ir 0.6% PS "Solidarumas".