Spausdinti

Liepos 9 d. Švietimo ir mokslo ministerijai įteiktus reikalavimus  apibendrino Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kurio posėdyje dalyvavo ir 5 švietimo darbuotojų profesinių sąjungų jungtinės atstovybės nariai. Jų tarpe buvo Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Kindurienė bei KŠDPS tarybos nariai: Alma Prakaitytė, Sigitas Daubaras ir Rasa Jakutavičiūtė-Ricciardi, Švietimo ir mokslo profesinei sąjungai "Solidarumas" atstovavo pirmininkė Ramutė Minkevičienė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas, komentuodamas profsąjungų reikalavimus, teigė, jog jau atėjo laikas atkurti vaikui skirtas lėšas – mokinio krepšelio dydį. Juk Seimo nariai savo atlyginimus jau senokai atsistatė. Pasak jo, mokymui skirtų lėšų sumažinimas turi didelę įtaką ugdymo kokybei. Ugdymo kokybės Lietuvoje prastėjimą rodo įvairių tarptautinių tyrimų, valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Be to, daugelį mokytojams aktualių klausimų ir keliamų reikalavimų galima būtų reglamentuoti šakiniais susitarimais, kaip yra visoje ES.

2014 m. Švietimo Internacionalas (EI) didelį dėmesį skiria būtent švietimo kokybei. Apie tai kalbama visose pasaulio šalyse, kuriose yra mokytojų profesinės sąjungos.

Tačiau komiteto pirmininkei Audronei Pitrėnienei labiausia rūpėjo ne patys reikalavimai, o profsąjungos. Ji stebėjosi, kodėl švietimo srityje yra tiek profsąjungų, kurių reikalavimai skiriasi ir net esą vieni kitiems prieštarauja. „Kaip mums, komitetui, dabar reikia reaguoti?“, - neslėpdama susierzinimo klausė komiteto pirmininkė.

„Ne be politikų pagalbos kartais tų profsąjungų ir daugėja“, - replikavo profsąjungiečiai. “ Vaikai juk nekalti, kad finansavimas sumažintas, juolab kad išėjom iš krizės, auga bendrasis vidaus produktas. Atkurkit mokinio krepšelio dydį, o dėl kitokio finansavimo modelio diskutuokim vėliau, kai bent jau to naujo modelio projektą turėsime“, - kalbėjo A. Navickas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, antrindamas Seimo komiteto pirmininkei, pastebėjo, kad profsąjungos konkuruojančios tarpusavyje, „katrie pasirodysit kietesni“. Tačiau kalbėdamas apie reikalavimus, nors ir pripažino, kad viskas surašyta „teisingai“ ir „gerai“, ministras patikino, kad papildomi 500-600 mln. litų, kurių esą reikia jiems įgyvendinti, „neateis“, nes jų Lietuvoje „paprasčiausiai nėra“. Be to, grasinimai streikais nuo spalio, pasak jo, ne vietoje, nes valstybės biudžetą bei sumą, numatytą švietimui kitiems metams, „turėsime tik gruodžio pabaigoje“.

Ministras užsiminė, kad „fiziškai ar mechaniškai“ pakelti atlyginimus keliolika ar keliasdešimt litų nėra gerai, nes galbūt bus pereinama prie klasės krepšelio. (Tai jau yra Estijoje) Jis paminėjo, kad reikia sudaryti darbo grupę Vyriausybėje, kuri neva „susidėlios“, kaip „šituos visus procesus įgyvendinti“.

Šį teiginį „pinigų nėra“ girdime nuolat, tačiau reikia kalbėti apie jų paskirstymą, nes nuolat mažėjantis finansavimas švietimui bei tarptautinių institucijų rekomendacijos, kiek turi būti skiriama -6 procentai nuo BVP (o yra 4,75)- rodo, kad ši sritis yra tiesiog apgaudinėjama. Reikia,  kad būtų sudaryta galimybė mokykloms atkurti ugdymo planus, kokie buvo iki ekonominės krizės.

Seimo narės Rimos Baškienės paklaustas dėl darbo grupės, ministras patikino, jog ją formuos Premjeras, o į ją bus įtraukti Savivaldybių asociacijos ir profsąjungų atstovai. Darbo grupė esą bus sudaryta iš 7-9 žmonių.

Posėdžio klausimas dėl profsąjungų reikalavimų pabaigtas komiteto sprendimu prašyti Vyriausybės sudaryti darbo grupę, kurioje būtų atstovaujama visoms profsąjungoms, ir spręsti švietimo bendruomenės keliamus klausimus.