Spausdinti

Trečiadienį Lietuvos edukologijos universitete vyko tradicinė, prieš naujus mokslo metus rengiama, savivaldybių švietimo padalinių vadovų konferencija „Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“. Į konferenciją pirmą kartą buvo pakviesti ir mokinių, ir tėvų atstovai. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, švietimas yra visų rūpestis, o mokyklą kuria kiekvienas bendruomenės narys, todėl tik visiems dirbant kartu galima pasiekti geriausių rezultatų.

„Šiuos metus skelbiame mokyklos bendruomenės metais ir skatiname tėvus, mokyklas aktyvesniam bendradarbiavimui dėl kokybiškesnio vaikų ugdymo, palankesnės mokymo aplinkos kūrimo. Tyrimai rodo reikšmingą ryšį tarp tėvų įsitraukimo ir mokinių pasiekimų: jis glaudžiai susijęs su mokinių daroma pažanga ir mokymosi pasiekimais“, - pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė, konferencijoje skaičiusi pranešimą „Geresnis mokinių mokymasis – esminis švietimo sistemos prioritetas“.

Vėliau konferencijos dalyviai dirbo grupėse. Mokinių, tėvų, savivaldybių švietimo padalinių vadovų, savivaldybių politikų ir kitų konferencijos dalyvių grupės sprendė kelis klausimus. Jie turėjo išsakyti pagrindines švietimo sistemos problemas, įvardyti, kas turėtų pasikeisti, kad mokyklose visiems būtų geriau ir pasiūlyti, kaip jų bendruomenė galėtų prie to prisidėti.

Mokiniai išskyrė šias problemas - mokytojų kompetencijos trūkumą, per mažą mokinių atsakomybės jausmą, bendruomeniškumo poreikį. Jie pasiūlė norintiems studijuoti pedagogikos studijas taikyti griežtesnius reikalavimus, paskatinti tėvus dažniau stebėti pamokas bei ieškoti įvairesnių būdų atsiskaitymams bei žinių patikrinimui, numatyti nuobaudas už nusirašinėjimą. „Mokytojams ir mokiniams reikia daugiau tarpusavyje dalintis gerąja patirtimi. Mes galėtume paskatinti priimti bendrą tvarką dėl mokinių lankomumo, taip pat parengti akademinio sąžiningumo deklaraciją“, - visų mokinių vardu siūlė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė.

Tėvų grupė kaip pagrindines problemas įvardijo sudėtingus egzaminus ir mokymo programas, saugumą mokykloje bei pažymėjo, kad trūksta dėmesio gabiems vaikams. „Jeigu turime programas specialiųjų mokymosi poreikių vaikams, kodėl negalime turėti programos, skirtos gabiems vaikams? Taip pat mes manome, kad rengiant egzaminus turi dalyvauti mažiau mokslininkų ir daugiau mokytojų praktikų, pačios užduotys turi būti realistiškesnės, o vertinimas stabilus ir objektyvus, nekintantis nepriklausomai nuo abiturientų rezultatų. Dabar dažnai būna taip, kad jeigu vienais metais abiturientai gerai išlaiko egzaminus, kitąmet jie gerokai pasunkinami“, - pabrėžė Žydronė Žukauskaitė, Skuodo Pranciškaus Žadeikos gimnazijos abiturientės mama, pridūrusi, kad tėvams trūksta žinių švietimo srityje ir jie dažnai nežino, kur kreiptis, kad gautų reikiamos informacijos.

Tėvai siūlo organizuoti saugiausios mokyklos savivaldybėje konkursą, rengti tėvų dienas, paankstinti mokytojų pensijinį amžių, o dirbančiųjų kvalifikaciją nuolat tobulinti. Taip pat jie siūlo numatyti baudas tėvams už vaikų praleidžiamas pamokas.

Savivaldybių švietimo padalinių vadovų nuomone, dirbant švietimo srityje dažnai susiduriama su neužbaigtais darbais, o taisyklės keičiamos nepabaigus proceso. „Pradedant naujus darbus, reikia įvertinti galimybes ir laikytis susitarimų. Taip pat manome, kad švietimui trūksta finansavimo, o atsakomybę už vaiko ugdymąsi turi prisiimti ir šeima. Mokyklos bendruomenei turi būti sukurta saugi ir moderni aplinka“, - teigė Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Beta Zaveckienė.

Savivaldybių politikai, pristatydami savo darbo grupės išvadas, pažymėjo, kad mokyklos vadovų kompetencija ir kadencija turi sietis su atestacijos rezultatais, savivaldybių tarybos turi priimti sprendimus dėl sveikos gyvensenos ir vertybių formavimo, o valstybė turi skirti daugiau dėmesio šeimos institutui. Jų nuomone, savivaldybės galėtų griežtai prižiūrėti alkoholio kontrolės įstatymo laikymąsi viešuosiuose renginiuose, organizuoti pozityvios tėvystės mokymus bei daugiau teisių ir galimybių suteikti mokyklos savivaldai.
 
EBPO analitikė Claire Shewbridge apžvelgė Lietuvos švietimo padėtį tarptautiniame kontekste

Lietuva sėkmingai tvarkosi su mažėjančio vaikų skaičiaus nulemtais mokyklų tinklo pertvarkos iššūkiais, konstatavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analitikė dr. Claire Shewbridge, savivaldybių švietimo padalinių vadovų, mokinių ir jų tėvų konferencijoje „Mokinių pasiekimai. Ką turime daryti kitaip?“ apžvelgusi Lietuvos švietimo padėtį tarptautiniame kontekste.

Analitikė akcentavo, kad kitos šalys galėtų mokytis, kaip Lietuva tvarkosi su dėl demografinės situacijos susidariusiu mokinių skaičiaus mažėjimu pertvarkydama mokyklų tinklą. Ekspertė paragino tęsti pertvarką toliau, koncentruojantis į efektyvumą ir kokybę.

Švietimo analitikė pabrėžė Lietuvos švietimo finansavimo mechanizmo skaidrumą ir pakopomis išdėstytą vadybos sistemą – atsakomybės paskirstymą pradedant ministerija, per savivaldybes ir baigiant mokyklomis, kurios, anot dr. Claire Shewbridge, turi daug autonomijos tarptautiniame kontekste.

Kalbėdama apie finansavimą ekspertė pažymėjo, kad jis turi būti pakankamas, tačiau tiesiogiai rezultatų nelemia. Kaip itin reikšmingą finansavimo kryptį dr. C. Shewbridge išskyrė investicijas į ateities mokytojus – jaunų motyvuotų pedagogų pritraukimą į mokyklas, pabrėždama, kad tai ypač svarbu didėjant pensinio amžiaus greitai sulauksiančių pedagogų skaičiui.

Tarp svarbiausių investicijų į švietimo kokybę sričių ekspertė minėjo kokybišką ankstyvąjį ugdymą bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir bendradarbiavimo skatinimą.

Analitikės nuomone, reikšminga, kad šie metai Lietuvos švietime paskelbti bendruomenių metais, nes rezultatai priklauso nuo visų suinteresuotų šalių įnašo į bendrą veiklą.

Informacija paimta iš ŠMM tinklapio