Prancūzijoje jau beveik mėnesį vyksta didžiausi per paskutinius dvylika metų profesinių sąjungų rengiami protestai.
E. Makrono vyriausybė pradėjo svarstyti pensijų reformą, kuri palaipsniui iki 2023 m. prailgintų pensinį amžių nuo 62 m. iki 64 m. amžiaus, o norint gauti „pilną pensiją” reikės dirbti ne 41-ius, o 43 metus.
Savo ketinimus vyriausybė aiškina tuo, kad nepadarius šios reformos dabartinė pensijų sistema gali bankrutuoti, o reforma sutaupytų apie 18 mlrd. eurų per metus.
Apklausos rodo, kad apie du trečdalius prancūzų šiems planams nepritaria.
Su šūkiais „Nenorime mirti darbe!“ į gatves, profesinių sąjungų duomenimis, išėjo beveik 3 mln. protestuotojų visoje Prancūzijoje. Kai kur demonstracijų metu įvyko susirėmimai su policija.
Nuolatos vyksta protestuotojus palaikantys streikai. Dėl to sutriko viešojo transporto paslaugų tiekimas, vėluoja traukiniai ir skrydžiai, energetikai sumažino elektros tiekimą, o televizijos stočių darbuotojai vietoje televizijos programų neretai transliuoja tik muziką.
Didžiausios Prancūzijoje CGT profesinės sąjungos generalinis sekretorius Filypas Martinesas (Phillippe Martinez) įspėjo, kad jei Vyriausybė neįsiklausys į daugumos piliečių nuomonę, bus surengta dar daugiau streikų.
Į teiginius, kad užtikrinti dabartines pensijas trūksta lėšų, profesinės sąjungos atsako siūlydamos jų rasti didinant mokesčius turtuoliams.
Vyriausybės atstovai paskelbė, kad yra pasiruošę atsižvelgti į siūlomas į pensijų reformos pataisas, bet savo planų ilginti pensinį amžių neatsisako