2026 m. sausio 16 d. Lietuvių gestų kalbos centro darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Danguolė Dragūnienė kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo ministrę Zailskienę, prašydama įtraukti lietuvių gestų kalbos vertėjų profesiją į Atskirų profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą, kad būtų padidinti nekonkurencingi gestų kalbos vertėjų atlyginimai ir jų skaičius dar labiau nesumažėtų, kai darbo krūvis ir poreikis gestų vertimams Lietuvoje auga.
Profesinės sąjungos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Jeigu 2002–2003 mokslo metais į studijų programą buvo priimti 25 studentai, o studijas baigė 21 absolventas, tuo tarpu 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metais priimta tik po 6 studentus, o 2023–2024 m. ir 2024-2025 m. studijas baigė vos po 3 absolventus.
Tuo tarpu iš darbo išeina daugiau vertėjų nei ateina mokytis šios profesijos. 2021 m. darbo santykiai pasibaigė su 5 vertėjais, 2022 m. – su 9 vertėjais, 2023 m. – su 7 vertėjais, 2024 m. – su 5 vertėjais, 2025 m. – su 5 vertėjais.
2024–2025 m. laikotarpiu apie 14 proc. gestų kalbos vertėjų etatų išliko neužimti!
LRT audito išvadose konstatuota, kad 2024 m. programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą, apimtis siekė tik 4,5 proc. vietoje numatytų pagal planą 8,74 proc. ir yra toli nuo privalomos siektinos 20 proc. mėnesio transliavimo laiko ribos. Šiuo metu LRT dirba 10 gestų kalbos vertėjų. Tam, kad būtų pasiektas 20 proc. reikalavimas, būtina, kad vien LRT dirbtų apie 50 gestų kalbos vertėjų t. y. apie pusė šiuo metu Lietuvoje dirbančių gestų kalbos vertėjų!
Tuo tarpu gestų kalbos vertėjų poreikis tiktai augs, nes Lietuva, kaip Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavusi valstybė, privalo užtikrinti asmenų su klausos negalia prieinamumą prie informacijos bei skirti daugiau vertėjų vykdant įtraukųjį ugdymą švietimo įstaigose.
Visą raštą
LR Socialinės apsaugos ir darbo 2026-01-16 Nr. PS/S-4
Ministrei Jūratei Zailskienei
DĖL GESTŲ KALBOS VERTĖJO PROFESIJOS ĮTRAUKIMO Į ATSKIRŲ PROFESIJŲ, KURIŲ DARBUOTOJŲ TRŪKSTA LIETUVOS RESPUBLIKOJE, SĄRAŠĄ
Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktai, įskaitant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, įpareigoja valstybę užtikrinti asmenų su negalia lygiateisį dalyvavimą visuomenės gyvenime, sudaryti sąlygas jų integracijai, savarankiškumui ir oriam gyvenimui. Viena esminių šių įsipareigojimų įgyvendinimo prielaidų yra prieinama, savalaikė ir kokybiška komunikacija.
Klausos negalią turintiems asmenims pagrindinė priemonė užtikrinti komunikaciją su girdinčiąja visuomene yra gestų kalbos vertimo paslaugos. Gestų kalbos vertėjai sudaro galimybes šiems asmenims naudotis sveikatos priežiūros, švietimo, teisingumo, socialinės apsaugos, užimtumo ir kitomis viešosiomis paslaugomis, taip pat dalyvauti visuomeniniame, kultūriniame ir darbo rinkos gyvenime. Todėl gestų kalbos vertėjų trūkumas tiesiogiai kelia grėsmę klausos negalią turinčių asmenų teisių įgyvendinimui ir neigiamai veikia bendrus visuomenės įtraukties bei socialinės sanglaudos tikslams.
Šiuo metu Lietuvoje formuojasi struktūrinė problema – gestų kalbos vertėjų skaičius nuosekliai mažėja, o naujų specialistų rengimas nebeatitinka realaus paslaugų poreikio. Gestų kalbos vertėjo profesija yra reta ir itin sudėtinga: ji reikalauja ne tik aukšto lygio lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos mokėjimo, bet ir specifinių profesinių kompetencijų, nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo, gebėjimo dirbti didelės atsakomybės ir emocinės įtampos sąlygomis.
Gestų kalboje egzistuoja dialektai, specializuota terminija, o netikslus vertimas tokiose srityse kaip medicina, teisė ar švietimas gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių paslaugų gavėjams.
Šios profesijos atstovai nuolat susiduria su dideliu darbo krūviu, profesinėmis rizikomis, emociniu ir nerviniu stresu bei nekonkurencingu atlyginimu, o tai mažina profesijos patrauklumą ir lemia darbuotojų pasitraukimą iš šios veiklos srities. Dėl to gestų kalbos vertėjo profesija tampa vis labiau nepatraukli jauniems žmonėms, o specialistų atsinaujinimas – nepakankamas.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto 2002–2026 m. statistiniai duomenys patvirtina neigiamą specialistų tendenciją: ženkliai sumažėjo į Lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programą priimamų studentų skaičius, o absolventų skaičius nekompensuoja darbo rinkoje didėjančio specialistų poreikio. Jeigu 2002–2003 mokslo metais į studijų programą buvo priimti 25 studentai, o studijas baigė 21 absolventas, tuo tarpu 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metais priimta tik po 6 studentus, o 2023–2024 m. ir 2024-2025 m. studijas baigė vos po 3 absolventus. Pažymėtina, kad dalis absolventų yra kurtieji ir neprigirdintieji asmenys, kurie ne visais atvejais gali teikti visą gestų kalbos vertimo paslaugų spektrą. Šie duomenys rodo realią riziką, kad artimiausiu laikotarpiu gestų kalbos vertėjų rengimas gali tapti nepakankamas arba net nutrūkti.
1 pav. Priimtų studijuoti ir baigusių studijas studentų skaičius
Papildomai pažymėtina, kad gestų kalbos vertėjų trūkumas yra sisteminis ir ilgalaikis. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Centralizuoto vidaus audito metu pristatytais apibendrintais Lietuvių gestų kalbos vertimo centro (toliau – Centras) veiklos duomenimis (audituojamas laikotarpis – 2024–2025 m. I pusmetis), apie 14 proc. gestų kalbos vertėjų etatų išliko neužimti. Tai patvirtina, kad problema nėra susijusi su laikinais įdarbinimo sunkumais ar organizaciniais veiksniais, bet atspindi nuolatinį kvalifikuotų specialistų trūkumą, kuris nekompensuojamas nei naujų darbuotojų pritraukimu, nei specialistų rengimo apimtimis. Nepaisant nuolatinio profesijos viešinimo ir darbo skelbimų publikavimo, realių kandidatų skaičius išlieka nepakankamas.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės atliko Seimo nutarimu (2025-04-17 Nr. XV-171) pavestą valstybinį auditą ir įvertintą viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūrį. Audito metu nustatytos sisteminės dirbančiųjų socialinių garantijų rizikos, programų turinio prieinamumo ir viešųjų bei programų pirkimų spragos.
Vis dar yra nepakankamas LRT radijo ir TV programų prieinamumas asmenims, turintiems klausos negalią. Išvadose aiškiai konstatuota, kad 2024 m. programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą, apimtis siekė tik 4,5 proc. vietoje numatytų pagal planą 8,74 proc. ir yra toli nuo privalomos siektinos 20 proc. mėnesio transliavimo laiko ribos, o tai pagrindžia ne pavienę, bet sisteminę gestų kalbos vertimo paslaugų prieinamumo problemą, atsiradusią dėl gestų kalbos vertėjų trūkumo.Šiuo metu LRT dirba 10 gestų kalbos vertėjų. Tam, kad būtų pasiektas 20 proc. reikalavimas, būtina, kad vien LRT dirbtų apie 50 gestų kalbos vertėjų t. y. apie pusė šiuo metu Lietuvoje dirbančių gestų kalbos vertėjų.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, kuris įtvirtintas švietimo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir patvirtintas LR švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-898 “Dėl specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo”. Šiais sprendimais valstybei nustatyta pareiga užtikrinti, kad kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo jo individualių poreikių ar negalios, turėtų realias galimybes dalyvauti ugdymo procese lygiomis sąlygomis.
Klausos negalią turintiems mokiniams viena esminių įtraukiojo ugdymo sąlygų yra nuolatinė, savalaikė ir kokybiška gestų kalbos vertimo paslauga. Nesant pakankamo gestų kalbos vertėjų skaičiaus, tampa neįmanoma užtikrinti 100 procentų gestų kalbos vertimo paslaugų apimties, kuri yra būtina pilnaverčiam ugdymo proceso prieinamumui. Gestų kalbos vertėjų trūkumas lemia situacijas, kai mokiniai negali visapusiškai dalyvauti pamokose, gauti ugdymo turinio ar pasinaudoti švietimo pagalbos priemonėmis, o tai prieštarauja įtraukiojo ugdymo tikslams ir teisiniams įsipareigojimams.
Pažymėtina, kad įtraukusis ugdymas negali būti užtikrinamas formaliai – jis reikalauja realių žmogiškųjų išteklių. Gestų kalbos vertėjų trūkumas reiškia, jog net ir esant teisiniam reguliavimui bei politiniam įsipareigojimui, praktinis įgyvendinimas tampa ribotas. Tokia situacija didina švietimo nelygybę, apsunkina mokinių su klausos negalia ugdymosi galimybes ir sukuria papildomą socialinės atskirties riziką. Atsižvelgiant į tai, gestų kalbos vertėjų profesijos trūkumas tiesiogiai veikia ne tik socialinių ar viešųjų paslaugų prieinamumą, bet ir valstybės gebėjimą įgyvendinti įtraukiojo ugdymo politiką. Todėl gestų kalbos vertėjo profesijos įtraukimas į trūkstamų profesijų sąrašą yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad įtraukiojo ugdymo nuostatos būtų įgyvendinamos ne deklaratyviai, o realiai, sudarant sąlygas visiems mokiniams gauti jiems reikalingą ugdymo ir komunikacijos pagalbą.
Lietuva, kaip Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavusi valstybė, privalo užtikrinti asmenų su klausos negalia prieinamumą prie informacijos ir viešųjų paslaugų per lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas, todėl esant sisteminiam gestų kalbos vertėjų trūkumui šios profesijos įtraukimas į trūkstamų profesijų sąrašą yra būtina ir proporcinga priemonė valstybės tarptautiniams įsipareigojimams įgyvendinti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad gestų kalbos vertėjo profesija atitinka trūkstamų profesijų kriterijus. Neįtraukus šios profesijos į atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, kyla reali grėsmė, jog klausos negalią turintiems asmenims nebus užtikrintos būtinos
sąlygos naudotis savo teisėmis ir galimybėmis lygiavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Atsižvelgdami į tai, kad gestų kalbos vertėjų mažėja, o vertimų į gestų kalbą poreikis auga, siūlome skubiai įtraukti gestų kalbos vertėjo pareigybę (Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodas 264309) į Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Toks sprendimas sudarytų prielaidas taikyti tikslines materialinio skatinimo priemones, didinti profesijos patrauklumą, užtikrinti specialistų rengimo tęstinumą ir ilgalaikį gestų kalbos vertimo paslaugų prieinamumą Lietuvoje.
PRIDEDAMA. 1. Priedas Nr. 1 (1 lapas).
2. Priedas Nr. 2 (2 lapai)
Pirmininkė Danguolė Dragūnienė