Profesinės sąjungos atstovai susitiko su Ministrės Pirmininkės patarėju

2022 m. vasario 18 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlius įvyko susitikimas su Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės patarėju Vaidu Navicku, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, pavaduotoja Jovita Pretzsch, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Stanislavas Fedaravičius ir projektų vadovė Daiva Kvedaraitė.

Profesinių sąjungų atstovus ypač supykdė paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje paskelbta informacija apie tai, kad jau nuo praėjusių metų vasaros Vyriausybė kartu su dalimi darbdavių organizacijų, susibūrusių į taip vadinamą Verslo tarybą svarsto įstatymų pataisas, kurios dar labiau palengvintų darbuotojų iš trečiųjų t. y. Europos Sąjungai nepriklausančių šalių įdarbinimą, panaikintų reikalavimą migrantams turėti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, vizų išdavimo sistemą pakeisti leidimų nuolatos gyventi Lietuvoje suteikimu, leidžiančių tuos užsieniečius nuomoti bei jiems atsivežti savo šeimos narius.

Visas Trišalėje taryboje posėdyje dalyvavusias profesines sąjungas tuomet papiktino, kad pažeidžiant europinio socialinio dialogo principus tokius darbuotojams svarbūs klausimai Vyriausybė svarsto be socialinių partnerių – profesinių sąjungų, o Vyriausybes ir darbdavių atstovų sudaryta darbo grupė jau beveik parengė įstatymo pataisas, kurios bus pateiktos balsuoti Seimui jau šioje pavasario sesijoje.

Profesinių sąjungų atstovus stebino, kad tokius pasiūlymus Vyriausybė svarsto tada, kai Lietuvoje nedarbas yra toks aukštas ir siekia net 6-7 proc. , nors ekonomistais sutaria, kad šalyje nėra krizės, kai nedarbas yra mažesnis nei 4-5 proc. Naujausiais Užimtumo tarnybos duomenimis šiuo metu Lietuvoje yra 177 000 bedarbių, o laisvų darbo vietų – tik 16 000. Žiūrėti čia: Užimtumo tarnyba (ldb.lt).

Taigi, Lietuvoje vienuolikai bedarbių tenka tik vienas darbo vietos pasiūlymas!

Jau dabar Migracijos departamento duomenimis Lietuvoje dirba virš 100 000 darbuotojų iš trečiųjų šalių. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius perkopė 100 tūkstančių | Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (lrv.lt)

Tai sudaro apie 3.4 proc. visų Lietuvos gyventojų, tačiau valstybinė įstaiga – Užimtumo tarnyba vietoj to, kad ieškotų bedarbiams darbo arba juos perkvalifikuotų, nuo 2022 m. darbdaviams rengia mokymų ciklą kaip paprasčiau įdarbinti migrantus! Seminaras darbdaviams „Užsieniečių įdarbinimas – migracija paprastai“ – Migracijos departamentas  

Profesinių sąjungų atstovai piktinosi juos pasiekiančia informacija, kad jau dabar įmonėse lankosi įvairūs „konsultantai“, kurie dabar, kai infliacijos ir pelnų augimas muša rekordus, atvirai siūlo darbdaviams ne didinti savo darbuotojams atlyginimus, o  pasinaudojant jų paslaugomis pakeisti vietinius darbuotojus „pigiais“ užsieniečiais iš trečiųjų šalių,

Tai yra akivaizdus socialinis dempingas. Dar labiau palengvinus užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimą Lietuvos darbuotojų atlyginimų augimas bus stabdomas, jie patys gali tapti bedarbiais, o šimtai tūkstančių Lietuvos emigrantų negalės grįžti į Lietuvą, nes darbo vietas Lietuvoje užims „pigūs“ užsieniečiai.

Profesinės sąjungos atstovai kėlė klausimą kodėl Lietuvos darbdaviai, kuriems darbuotojų neva trūksta, neieško jų Europos Sąjungoje, o stengiasi, kad būtų sumažintos kliūtys įdarbinti užsieniečius iš nepriklausančių Europos Sąjungai šalių. Juk įdarbinti darbuotojus iš ES valstybių nėra jokių apribojimų, o Bulgarijoje, Rumunijoje ir kai kuriose kitose pokomunistinėse šalyse atlyginimai yra mažesni nei Lietuvoje?

Profesinės sąjungos atstovų nuomone, darbdaviams ne darbuotojų trūksta, o noro didinti algas, kai infliacijos augimas ir įmonių pelnai muša rekordus, todėl jie nori su Vyriausybės pagalba palengvinus apribojimus įsivežti „pigių“ užsieniečių, kurie nemokėdami valstybinės lietuvių kalbos ir nežinodami Lietuvos įstatymų tampa lengvomis nesąžiningų darbdavių aukomis.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, užsieniečiai dažnai dirba blogesnėmis darbo sąlygomis. Kartais jiems net nesuteikiama darbo drabužių ir reikiamų higienos priemonių, o gyvenimo sąlygos neatitinka nei higienos, nei asmeninės erdvės normų. Jie gyvena gamyklų, kuriose dirba, patalpose arba susigrūdę mažuose kambariuose, už kurių nuomą nesąžiningi darbdaviai išskaičiuoja iš jų atlyginimo didesnę sumą nei jie patys nuomotųsi rinkos kainomis.  

Užsieniečiai dažnai apgaudinėjami verčiant juos dirbti neapmokamus arba neteisingai apmokamus viršvalandžius. Tačiau tokie užsieniečiai turi kęsti tokią neteisybę, nes atvykus dirbti į Lietuvą jie negali keisti darbdavio, o nesutikę dirbti tokiomis sąlygomis jie netenka teisės būti Lietuvoje ir yra išsiunčiami namo.

Todėl būtina suteikti darbuotojams iš trečiųjų šalių teisę keisti darbdavius Lietuvoje.

Ypač bloga yra komandiruojamų darbuotojų padėtis, nes dažniausiai jie yra įdarbinti Lenkijos, Baltarusijos ar Ukrainos įmonėse. Todėl dirbdami Lietuvoje jie dirba pagal tų šalių įstatymus, o jiems mokamas dažnai daug mažesnis atlyginimas nei jį uždirba Lietuvos darbuotojai.

Kadangi jie yra įdarbinti užsienio įmonėse, kuriose Lietuvos negalioja įstatymai, apginti tokių darbuotojų teises negali nei profesinių sąjungų atstovai, nei Valstybinės darbo inspekcija.

Profesinių sąjungų atstovai siūlė trumpinti komandiruočių laikotarpį užsieniečiams nuo trijų mėnesių iki mėnesio, ir keisti įstatymus taip, kad komandiruojamiems užsieniečiams būtų mokamas ne mažesnis nei vietiniams atlyginimas.

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas siūlė leidimus įdarbinti užsieniečius suteikti tik nepriekaištingos reputacijos įmonėms, kurios neturi pralaimėtų darbo ginčų su savo darbuotojais, ir kuriose yra sudaryta kolektyvinė sutartis, įrodanti, kad šioje įmonėje rūpinamasi savo darbuotojais.

„Jei darbdaviai taip rūpinasi savo darbuotojais, kaip jie sako, kodėl neleidžia savo įmonėse lankytis profesinių sąjungų atstovams?“, – klausė G. Čiužas.

„Gal todėl ir neįsileidžia profesinės sąjungos atstovų, nes paaiškės, kad tai nėra tiesa“,- sakė jis.

Jis atskleidė, kad transporto įmonėse, kuriose dėl to, kad nesirūpina savo darbuotojais, yra didelė darbuotojų kaita, greitai išnaudoja užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje kvotas. Todėl nukenčia įmonės, kurios savo darbuotojais rūpinasi geriau, nes joms prirūksta darbuotojų, numatytų kvotoje.

Todėl jis siūlė užsieniečių įdarbinimo kvotas suteikti kiekvienai įmonei atskirai ir atimti galimybę juos įdarbinti, jei užsieniečių kaita toje įmonėje viršijo nustatytą dydį.

Profesinių sąjungų atstovai V. Navickui atskleidė, kad nesąžiningi darbdaviai net dabar, kai nuo šių metų yra  įvestas privalomas algų mokėjimas tik į bankų korteles, įsigudrino užsieniečiams nesumokėti atlyginimų.

Darbo ginčų komisija jau svarstė atvejį, kai vairuotojas iš Ukrainos gavo įmonės kortelę, kurią jis naudojo darbo išlaidoms padengti. Tačiau jam nebuvo pranešta, kad į ją bus pervedamas jo atlyginimas. Išvykdamas namo jis tą kortelę įmonei grąžino. Kai jis paklausė, kada jam bus sumokėtas pažadėtas darbo užmokestis, įmonės atstovai atsakė, kad šis savo atlyginimą jau pasiėmė iš bankomato Lietuvoje.

Tik todėl, kad  algos paėmimo metu užsienietis jau buvo Ukrainoje, darbo ginčą jis laimėjo. Jei algos paėmimo iš bankomato metu jis būtų buvęs Lietuvoje, savo uždarbio užsienietis nebūtų atgavęs.

Todėl būtina griežtinti įmonių, kuriose dirba užsieniečiai kontrolę, o darbuotojų teises pažeidusioms įmonėms nebeleisti užsieniečių įdarbinti.

Ministrės Pirmininkės patarėjas V. Navickas padėkojo už susitikimo metu pareikštas mintis ir pažadėjo, kad Vyriausybės ir profesinių sąjungų bendradarbiavimas bus stiprinamas.