Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerei Ligitai Valalytei kaip skatinimo priemonę numatoma skirti didelę piniginę išmoką, Teisingumo ministerija pabrėžia to netoleruosianti ir pavaldžias įstaigas nuo panašios praktikos taikymo ateityje ragina susilaikyti.
„Skatinant tarnybos kanclerę numatoma išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio piniginę išmoką (apie 11914 eurų prieš mokesčius). Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovų darbo užmokesčiai yra pakankamai aukšti, be to, kanclerei jau yra paskirtas 40 proc. dydžio priedas, todėl papildomai mokėti tokias dideles sumas yra netoleruotina.
Teisingumo ministerija nuosekliai laikosi pozicijos, kad atsakingai naudojant ir taupant valstybės biudžeto lėšas, turi būti susilaikoma nuo piniginių skatinimo priemonių tiek pavaldžių įstaigų vadovams, tiek ir kitiems aukšto lygio administracijos darbuotojams, kurių darbo užmokesčiai ir taip yra dideli“, – sako teisingumo viceministras Ričardas Pocius.
Dėl gautos informacijos teisingumo ministras Rimantas Mockus pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Daugiau skaityti čia ir čia ir čia
Ši informacija sujaudino ir šioje tarnyboje dirbančius darbuotojus ir pareigūnus.
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus pirmininkės pavaduotojas Dainius Čekauskas sakė: „Atėję pas mane darbuotojai ir pareigūnai, piktinasi tokiu direktoriaus sprendimu. Kai mes prašome didinti atlyginimus pareigūnams, kurių dėl mažų atlyginimų nuolatos trūksta, mums atsakoma, kad tam nėra pinigų. Kai įstaigoje vietoje numatytų šešių psichologų darbui su nuteistaisiais dėl mažų atlyginimų dirba tik vienas ir, kai prašome jam pakelti atlyginimą, kad ir jis neišeitų iš darbo, mums atsakoma, kad tam nėra pinigų. Tačiau kanclerei, kuri prie savo didelio atlyginimo nuolatos dar gauna maksimalų 40 proc. atlyginimo dydžio priedą, skiriama premija, kuri sudaro žemiausios grandies pareigūno atlyginimą už visus metus! Tai gal dėl to ir nėra tiek darbuotojų, kiek reikia, jei pinigai skiriami ne darbuotojų algoms, o vadovų premijoms išmokėti?
Toks direktoriaus sprendimas skatinti ne darbuotojus, kurie rizikuodami savo sveikata ir gyvybę tiesiogiai dirba su nuteistaisiais, o skirti milžiniškas premijas vadovui, kurio atlyginimas yra ir taip didžiulis, yra amoralu. Tokia neteisybė demotyvuoja dirbti šioje įstaigoje“.
Jam antrino ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos skyriaus pirmininkė Genovaitė Mackevičienė, kuri pareiškė: „Atidžiai stebėdama pastarųjų savaičių įvykius, susijusius su Lietuvos kalėjimų tarnyba, išreiškiu rimtą susirūpinimą dėl viešai pateiktos informacijos apie vykdomus tarnybinius tyrimus, nustatytus pažeidimus viešųjų pirkimų srityje bei sprendimus skirti priemokas aukščiausios grandies pareigūnams.
Teisingumo ministerijos atliekamas patikrinimas ir paskelbtos išvados atskleidžia tam tikrus sprendimus, kurie kelia klausimų dėl skaidrumo, racionalaus lėšų naudojimo bei atsakomybės už priimamus veiksmus.
Tai vertinu kaip rimtą signalą, jog būtina ne tik imtis veiksmų dėl atsakingų vadovų atsakomybės, bet ir peržiūrėti visą vidaus kontrolės sistemą. Mano manymu, kad šioje situacijoje, bet kokie veiksmai, keliantys abejonių dėl tarnybinių pareigų atlikimo, turi būti įvertinti objektyviai ir atvirai.
Dar labiau stebina tai, jog tuo metu, kai pataisos įstaigose jaučiamas drastiškas pareigūnų trūkumas, kyla saugumo krizės, darbuotojai priversti dirbti viršvalandžius ir dažnai dirba papildomai savo laisvadienių sąskaita, kad gautų didesnį darbo užmokestį, aukščiausiems tarnybos vadovams yra skiriamos priemokos ir premijos! Tai yra nepriimtinas signalas visiems sistemos darbuotojams, kad pastangos „apačioje“ nėra vertinamos taip, kaip komfortas „viršuje“.
Vertinu Teisingumo ministerijos pastangas spręsti įsisenėjusias sistemos problemas. Tačiau svarbu, kad skaidrumas būtų užtikrinamas visais lygmenimis.
Esu įsitikinusi – kol eiliniai darbuotojai jaučia nepakankamą dėmesį savo darbo sąlygoms, o jų vadovų piniginiai paskatinimai nesumažėja net jiems esant tyrimų akiratyje, pasitikėjimas sistema dar labiau silpnėja.
Visa ši situacija – tai ne tik viešųjų pirkimų ar administracinių procedūrų klausimas. Tai klausimas apie vertybes, pagarbą darbuotojui ir pasitikėjimą sistema“.
Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Vita Subačiutė sakė: „Įkalinimo įstaigose medikų nuolatos trūksta, nes jų atlyginimai čia yra mažesni nei kolegų, dirbančių su laisvėje esančiais pacientais. Net priedai už darbo sąlygas, kurios įkalinimo įstaigose yra nukrypusios nuo normalių, šios padėties negerina.
Kai prašome didinti medikams atlyginimus ar vykdyti Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje numatytus įsipareigojimus mūsų profesinės sąjungos nariams, kurie yra susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, mums Kalėjimo tarnybos vadovybė atsako, kad tam pinigų nėra, ir jei profesinei sąjungai reikia, tai ji pati, o ne už tuos įsipareigojimus atsakinga Kalėjimų tarnyba, turi susirasti finansavimą.
Todėl tvirtai palaikome naujojo ministro Rimanto Mockaus veiksmus, didinant skaidrumą ir teisingą valstybės lėšų panaudojimą jam pavaldžioje įstaigoje, bei linkime sėkmės, įgyvendinant šiuos siekius.“
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Lukas Čapas teigė: „Lietuvoje veikiančios ministerijos nekart akcentavo, jog biudžetinių, valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai yra didinami siekiant suformuluoti profesionalių vadovų grupę, kurių darbas būtų orientuotas į veiklos efektyvumą, veiksmingumą, racionalų biudžeto lėšų panaudojimą ir skirstymą.
Tačiau panašu, jog šie tikslai nėra aktualūs visoms įstaigoms bei jų vadovams. Teisingumo ministerija kiek anksčiau viešoje erdvėje minėjo, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerio pareigybė bus naikinama. Reaguojant į tai, Lietuvos kalėjimų tarnybos skyrė šiuo metu esamai, greitu metu neegzistuojančiai pareigybei skatinamąją išmoką, siekiančią to darbuotojo dviejų mėnesių atlyginimo dydį.
Didelė Lietuvos kalėjimų tarnybos problema yra kolektyvinės sutarties įgyvendinimas įstaigoje ir prisiimtų finansinių-socialinių garantijų suteikimas darbuotojams. Šios įstaigos vadovybė teigia, kad lėšų sutarties įgyvendinimui Lietuvos kalėjimų tarnybos biudžete ne visada yra.
Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” nariai kaip vieną iš svarbesnių problemų įvardina tai, jog medicinos darbuotojai, suteikdami paslaugas nuteistiesiems, jaučiasi nesaugūs, nes jas suteikiant ne visada dalyvauja pareigūnai, todėl ir deramas saugumas nėra užtikrinamas.
Medikas yra paliekamas iš esmės vienas su nuteistuoju, kurio reakcijos, nuotaikų svyravimai, fiziniai veiksmai ir panašios aplinkybės gali turėti tragiškas pasekmes paslaugas teikiančiam darbuotojui. Tačiau pareigūnai apsaugant medikus nuo galimo smurto dažnai nedalyvauja, nes tam neskiriama reikiamo finansavimo, kuriam rasti, pasak vadovybės, galimybių nėra, nes įstaigos biudžetas neva yra valdomas nepriekaištingai.
Panaši situacija vyko ir kiek anksčiau. Lietuvos kalėjimų tarnyba kreipėsi į Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinę sąjungą „Solidarumas”, prašydama skirti drausminę nuobaudą jos narei. Profesinė sąjunga nesutiko, tad Lietuvos kalėjimų tarnybos nusprendė kreiptis į teismą, be viso to reikalaudama už pareikštą nepriklausomą profesinės sąjungos nuomonę iš jos priteisti baudą Lietuvos kalėjimų tarnybos naudai.
Galbūt tokios situacijos papildo Lietuvos kalėjimų tarnybos biudžetą ir atsiranda papildomų lėšų skatinti administracijos darbuotojus?
Prieš pusę metų teismas pripažino, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba buvo neteisi ir priteisė ne išieškoti baudą iš profesinės sąjungos, o jai pačiai padengti profesinės sąjungos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Tad vėlgi kyla klausimas, ar įstaigai skiriamas biudžetas yra administruojamas taupiai ir efektyviai, ir kiek dar tokių ar panašių atvejų pasitaiko Lietuvos kalėjimų tarnyboje.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis pastebėjo: „Stebina tai, kad kanclerei, kurios pareigybė yra naikinama dėl to, kad jos atsakomybė už įstaigos darbą buvo minimali, buvo nuolatos mokamas maksimalus 40 proc. jos nepelnytai didelio atlyginimo priedas.
Dar labiau stebina, kad nepaisant to, kad Teisingumo ministerijos atliktas tyrimas atskleidė rimtus Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybės ir tame tarpe kanclerės pažeidimus dėl neskaidriai surengtų viešųjų konkursų, kurie padarė žalą valstybei, ir vyksta dar nebaigti tyrimai dėl galimų jos pažeidimų, šios įstaigos vadovas nusprendžia ją apdovanoti net dviejų mėnesinių jos didelio atlyginimo dydžio premija.
Gal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius mano, kad įstatymų pažeidimus reikia ne bausti, o juos skatinti piniginėmis išmokomis?
Darbuotojai, kurie dirbdami valstybei labai reikalingą darbą, rizikuoja savo sveikata ir gyvybę, dirba viršvalandžius, kad sudurtų galą su galu, teisėtai piktinasi, kad vienas jų vadovų, kurio pareigybė yra naikinama, nes jis formaliai buvo beveik už nieką neatsakingas, bet nepaisant to sugebėjo padaryti valstybei žalą, išeina iš darbo gaudamas daugeliui darbuotojų fantastišką daugiau nei 30 000 eurų išeitinę išmoką už pusę metų, o jos tiesioginis vadovas už neva gerą darbą ją dar atsisveikinant papildomai apdovanoja beveik 12000 eurų premija.
Ar tai yra teisinga?
Tai rodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyboje pribrendo rimtų pertvarkų poreikis.
Tikimės, kad Teisingumo ministras Rimantas Mockus sugebės grąžinti teisingumą į jam pavaldžią įstaigą, o profesinės sąjungos yra pasiruošusios jam nuoširdžiai padėti“.