2026 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis ir Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Vita Subačiutė dalyvavo Vilniaus kalėjime surengtame profesinių sąjungų atstovų surengtame susitikime su laikinai Vilniaus kalėjimo vadovo pareigas einančiu Tomu Masiliausku ir Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiu patarėju Ervinu Zakrevski bei patarėju Rimvydu Laukiu.
Į susitikimą kviestas Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys neatvyko.
Daugiausiai buvo aptariama žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie galimai „romantiškus“ dviejų tarnybos darbuotojų ryšius su nuteistaisiais, kurią paviešino Lietuvos kalėjimų tarnyba.
T. Masiliauskas atskleidė, kad dviem darbuotojoms išėjus iš darbo jų atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas ne dėl „intymių“, kaip rašė žiniasklaida, o dėl galimai neformalių santykių su nuteistaisiais. Jis sakė, kad viena darbuotoja nutraukusi darbo santykius su Lietuvos kalėjimo tarnyba kitą dieną aplankė vieną nuteistąjį, o tai sukėlė įtarimus, kad anksčiau buvo galimai pažeistos formalaus bendravimo su nuteistaisiais ribas. Jis pažymėjo, kad tyrimas dar nebaigtas.
Paklaustas kodėl informacija apie galimą pažeidimą buvo paskelbta dar nebaigus tyrimo ir neįrodžius pažeidimo, o tyrimas pradėtas šioms darbuotojoms jau išėjus iš darbo, T. Masiliauskas atsakė, kad taip buvo siekiama skaidrumo.
Susitikimo metu Vilniaus kalėjimo pareigūnai, o ypač pareigūnės skundėsi, kad paskleidus šią informaciją buvo mesta dėmė ant visų Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų ir dėl to pablogėjo darbuotojų darbo sąlygos. Nuteistieji pradėjo atvirai tyčiotis iš pareigūnių, siūlydami seksualines paslaugas. Artimieji ir pažįstami pradėjo net raginti jas išeiti iš darbo. Visuomenės požiūris į jas taip pasikeitė, kad dalis pareigūnių dabar vengia išeiti į viešumą su tarnybine uniforma.
Teisingumo ministerijos patarėjas R. Laukys kalbėjo apie mokymų kaip atsispirti nuteistųjų manipuliacijoms būtinybę.
Tačiau darbuotojos piktinosi, kad nėra aiškaus reglamentavimo, kuris nurodytų koks bendravimas su nuteistaisiais yra formalus, o koks neformalus t. y. neleistinas.
Susitikime buvo aptarti kiti darbuotojams svarbūs klausimai.