2025 m. liepos 1 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” gavo iš Teisingumo viceministro Ričardo Pociaus atsakymą dėl galimų pažeidimų Lietuvos kalėjimo tarnyboje. Po profesinių sąjungų prašymų ministerija atliko tarnybinį tyrimą ir pranešė apie rastus pažeidimus, kuriuos padarė įstaigos vadovai. Viceministras R. Pocius savo rašte taip pat pranešė, kad vykdomi ir kiti tarnybiniai patikrinimai, o apie jų rezultatus suinteresuoti subjektai bus informuoti papildomai.
Atsakymą skaityti žemiau.
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai,
Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas‘‘,
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos
darbuotojų profesinei sąjungai
2025- Nr.
DĖL LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS DIREKTORIAUS VEIKLOS TARNYBINIŲ PATIKRINIMŲ
I.
2025 m. kovo 12 d. gautas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – LTPF) raštas Nr. 4-047 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos“, kuriame pateikiama informacija apie sistemingai ir ilgą laiką gaunamus Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) darbuotojų ir pareigūnų skundus dėl galimų neteisėtų ir neskaidrių Tarnybos vadovybės valdymo, administravimo, finansinių-ūkinių sprendimų, galimo neracionalaus finansinių asignavimų panaudojimo, taip pat išreiškiamas didelis susirūpinimas dėl galimų korupcijos apraiškų Tarnyboje.
2025 m. kovo 13 d. gautas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – KPTDPS) kreipimasis „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo“ apie gaunamus profesinės sąjungos narių nusiskundimus dėl papildomų funkcijų, kurios tiesiogiai nesusijusios su vykdomomis pagrindinėmis funkcijomis.
2025 m. kovo 18 d. gautas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ (toliau – „Solidarumas“) kreipimasis – skundas Nr. 10-67 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos darbo“ apie netinkamą Tarnybos kanclerio darbą, kuriame prašoma ištirti pateiktą informaciją apie išvardytus galimus pažeidimus ir trūkumus.
Reaguojant į tai, teisingumo ministro 2025 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1P-72 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė, jai pavesta surinkti, patikslinti ir įvertinti informaciją dėl įvairių visuomenės grupių gautų pranešimų ir nusiskundimų, susijusių su Tarnybos veiklos organizavimu. Tarnybos vadovybės teikti atsakymai į darbo grupės teiktus klausimus buvo neišsamūs, dažnai deklaratyvūs, kai kuriais atvejais – dviprasmiški arba klaidinantys.
Vadovaujantis vidaus audito metu nustatytais galimais teisės aktų pažeidimais organizuojant išorinės inventorizacijos paslaugų pirkimą, neefektyviai organizuojant įstaigos veiklą, neracionaliai ir netaupiai panaudojant lėšas, Teisingumo ministro 2025 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl komisijos sudarymo tarnybiniam patikrinimui atlikti dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus galimo tarnybinio nusižengimo“ buvo sudaryta komisija (toliau – Komisija) ir jai pavesta atlikti Tarnybos direktoriaus tarnybinį patikrinimą.
2025 m. birželio 30 d. Komisija pateikė teisingumo ministrui išvadą, kurioje Komisija nustatė:
1) Tarnybos direktorius, patvirtindamas pirkimo paraišką ir priėmęs sprendimą pavesti Kauno kalėjimo inventorizaciją atlikti išoriniam paslaugų teikėjui ir prieš tai inicijavęs šių paslaugų įsigijimą viešųjų pirkimų būdu, tyčia viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pažeidė įstatymo viršenybės principą, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, taip pat neužtikrino, kad Tarnybos lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai, dėl to Tarnyba patyrė 35634,50 Eur turtinę žalą.
Šiais veiksmais Tarnybos direktorius pažeidė:
· Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą (prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai);
· Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus (Biudžetinės įstaigos vadovas užtikrina, kad biudžetinės įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, biudžetinės įstaigos veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą);
· Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį (Biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai <…> vadovai asignavimus privalo naudoti pagal jų paskirtį, teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai);
· Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą (Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi atsakomybės už priimtus sprendimus principu;
šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius), 4 punktą (Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu;
šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais) ir 8 punkte nustatytą draudimą piktnaudžiauti valdžia (Viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų);
· Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktus (įstatymų viršenybės principas; pareigūno statusas, reglamentuotas Statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu; bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas; pareigūnas privalo atlikti Statute nustatytas bendrąsias pareigūno pareigas ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas) ir 2 dalies 3 ir 7 punktus (atsakomybės principas;
pareigūnas turi atsakyti už savo veikų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą, taip pat tiesioginio vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą; sąžiningumo principas;
pareigūnas turi netoleruoti kitų asmenų daromų teisės pažeidimų, elgesio, nesuderinamo su pareigūnų tarnybinės etikos principais, pranešti kompetentingiems subjektams apie veikas, kurios prieštarauja teisės aktams);
· Buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo 12.4 ir 13.7 papunkčių nuostatas (Užsakovo vadovas, kiek tai susiję su apskaitos organizavimu, atsakingas už nematerialiojo turto, ilgalaikio materialiojo turto, biologinio turto, investicijų į vertybinius popierius, atsargų, pinigų kasoje ir atidėjinių inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, užsakovo ir centralizuotos apskaitos įstaigos atliktos inventorizacijos metu nustatytų turto trūkumų išieškojimą, sprendimų dėl užsakovo ir centralizuotos apskaitos įstaigos atliktos inventorizacijos rezultatų įtraukimo į apskaitą priėmimą;
Užsakovo vadovas ar jo pavedimu kitas vadovaujamas pareigas einantis asmuo, jei teisės aktuose nereikalaujama, kad funkcijas atliktų tik užsakovo vadovas, priima sprendimą dėl inventorizacijos komisijos sudarymo);
· Inventorizacijos taisyklių 12, 13 ir 15 punktus;
Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų 23.3 ir 23.6 papunkčius (Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad Tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
pagal kompetenciją užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios Tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą);
· Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčius (Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius vadovauja Tarnybai; valdo Tarnybos išteklius; kontroliuoja, kad Tarnybos funkcijos būtų atliekamos kokybiškai, laiku ir atitiktų veiklos sričiai keliamus reikalavimus).
2) Tarnybos direktorius, būdamas atsakingas už vadovavimą Tarnybai, vidaus kontrolės Tarnyboje sukūrimą ir įgyvendinimą, neužtikrino efektyvios ir veiksmingos vidaus kontrolės sistemos Tarnyboje sukūrimo, kuri būtų užtikrinusi vykdyto viešojo pirkimo skaidrumą, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, efektyvią viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir derinimo Tarnyboje kontrolę.
Šiais veiksmais Tarnybos direktorius pažeidė:
· Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalį (Perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo <…> skaidrumo principų) ir 3 dalį (Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama <…> dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams);
· Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą (Viešojo juridinio asmens vadovas, veikdamas vidaus kontrolės srityje, užtikrina vidaus kontrolės, apimančios šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytus elementus ir atitinkančios kitus šiame įstatyme vidaus kontrolei keliamus reikalavimus, sukūrimą viešajame juridiniame asmenyje, jos įgyvendinimą ir tobulinimą);
· Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatų 23.3 ir 23.6 papunkčius (Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad Tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų; Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius pagal kompetenciją užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios Tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą);
· Tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčius (Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius vadovauja Tarnybai; valdo Tarnybos išteklius;
kontroliuoja, kad Tarnybos funkcijos būtų atliekamos kokybiškai, laiku ir atitiktų veiklos sričiai keliamus reikalavimus).
Teisingumo ministras susipažinęs su Komisijos išvada ir ją įvertinęs, priėmė sprendimą patvirtinti Komisijos išvadą.
Artimiausiu metu teisingumo ministras pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikimą dėl Tarnybos direktoriaus patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.
II.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant tarnybinį patikrinimą Komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Iš surinktos informacijos nustatyta, kad prieš inicijuojant inventorizacijos paslaugų pirkimą Kauno kalėjime Tarnybos darbuotojas atliko rinkos tyrimą, kurio metu buvo kreiptasi į tris galimus paslaugų tiekėjus – iš kurių dviem, pagal viešai prieinamą informaciją vadovauja tas pats asmuo, o trečiojo tiekėjo įmonėje, pagal viešai prieinamus duomenis nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2025 m. balandžio 29 d. nebuvo nė vieno registruoto darbuotojo, veiklos sritys – teisinės paslaugos, konsultacijų paslaugos.
Dar rinkos tyrimo metu tiekėjas, kuris vėliau buvo pripažintas konkurso laimėtoju, pateikė konkretų rašytinį pasiūlymą dėl paslaugų teikimo su pastaba „apžiūrėjus aplinką jau susidariau vaizdą ką ir kaip reikės inventorizuoti“. Nors minėtas pirkimas buvo vykdytas skelbiamos apklausos būdu, tačiau jo metu pasiūlymą pateikė tik 1 tiekėjas, rinkos tyrime dalyvavęs subjektas, kuris ir laimėjo viešąjį pirkimą ir su juo 2024 m. lapkričio 26 d. Tarnyba pasirašė Turto inventorizacijos paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
Komisija atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad minėta sutartis buvo sudaryta su konkrečiu subjektu, kurio atstovui dar rinkos tyrimo metu, kitaip negu kitiems rinkos tyrimo dalyviams, buvo sudarytos sąlygos atvykti į Tarnybos patalpas ir šios įmonės atstovui dar prieš viešojo pirkimo paskelbimą apžiūrėti planuojamus inventorizuoti objektus.
Šio tiekėjo vadovas kartu su Tarnybos kanclere, kuri pagal pareigybės aprašymą Tarnyboje yra atsakinga už viešųjų pirkimų srities Tarnyboje koordinavimą, kaip nustatyta iš viešai prieinamų duomenų, ilgą laiką iki minimo pirkimo pradžios turėjo ryšių su politiniu komitetu „Vieningas Kaunas“ (dabar – „Sėkmingas Kaunas“ arba politinis komitetas „Vieningas Kaunas“), nors ryšys su šiuo juridiniu asmeniu pirkimo procedūrų inicijavimo ir organizavimo metu viešai deklaruotas Privačių interesų registre (toliau – PINREG) nebuvo.
Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, šio pirkimo paraišką dar 2024 m. lapkričio 8 d. patvirtino Tarnybos direktorius, nors pirkimo paraiškos formoje nurodoma, kad ją tvirtins Tarnybos kancleris.
Kaip Paaiškinime nurodė Tarnybos direktorius, Tarnybos kancleris nuo turto inventorizacijos paslaugų pirkimo paraiškos tvirtinimo nusišalino, todėl šią paraišką, priėmęs Tarnybos kanclerio nusišalinimą, Tarnybos direktorius patvirtino pats.
Šios aplinkybės rodo, kad Tarnybos kancleris, dar prieš išviešinant informaciją apie šį pirkimą ir kviečiant tiekėjus teikti pasiūlymus (dar iki pirkimo paskelbimo), galimai žinojo, kas pirkimo metu pateiks pasiūlymą ir galimai laimės šį pirkimą, nors objektyviai, jeigu procese būtų buvęs užtikrintas skaidrumas ir konkurencingumas, jis tokios informacijos nebūtų galėjęs žinoti.
Nepaisant to, kad Tarnybos kanclerė nusišalino nuo viešųjų pirkimų konkurso, 2024 m. gruodžio 5 d., Tarnybos direktorius pasirašė įsakymą Nr. T-73 „Dėl 2024 metų inventorizacijos organizavimo ir atlikimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime“, kuriuo pavedė atlikti 2024 metų ilgalaikio materialiojo, trumpalaikio turto ir atsargų inventorizaciją konkursą laimėjusiam tiekėjui, o šio įsakymo vykdymo kontrolę pavedė atlikti Tarnybos kanclerei, kuri 2024 m. gruodžio 4 d. teigiamai derino šio įsakymo projektą.
Komisija konstatavo, kad Tarnyboje nebuvo užtikrintas skaidrus ir sąžiningas viešojo pirkimo planavimo ir vykdymo procesas, sukūręs sąlygas viešojo pirkimo kontekste susiklostyti galimai neskaidriai situacijai, susijusiai su palankių sąlygų konkrečiam verslo subjektui viešajame pirkime sudarymu, nesukurta vidaus kontrolės sistema, kuri užtikrintų, kad įstaigoje dokumentai būtų rengiami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat neužtikrinta efektyvi viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir interesų derinimo kontrolė ir skaidrumas vykdant viešuosius pirkimus.
Dėl efektyvios vidaus kontrolės sistemos Tarnyboje nesukūrimo laiku nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu.
Neveikimas (pareigos tinkamai organizuoti ir užtikrinti privačių interesų deklaravimo bei interesų derinimo kontrolės sistemos veikimą nevykdymas) yra tiesiogiai susijęs su kilusiomis pasekmėmis – nebuvo laiku identifikuotas ir tinkamai suvaldytas galimas Tarnybos kanclerio interesų konfliktas.
Būtent neveikianti arba nepakankamai veiksminga interesų deklaravimo kontrolės sistema lėmė, kad nebuvo atskleisti ryšiai tarp Tarnybos kanclerio ir politinio komiteto, todėl nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.
Atsižvelgiant į tai, Teisingumo ministras perduos Tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Taip pat informuojame, jog dėl kitų jūsų skunduose ir pareiškimuose nurodytų pažeidimų Tarnybos direktoriaus atžvilgiu vykdomi kiti tarnybiniai patikrinimai. Apie tyrimų rezultatus suinteresuoti subjektai bus informuoti papildomai.
Teisingumo viceministras Ričardas Pocius
Nuotraukoje Ričardas Pocius