Seimo komitetas svarstė Darbo kodekso pakeitimus

autorius Solidarumas

2014 m. balandžio 16 d. Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas ir „Solidarumo“ vyr. teisininkas dalyvavo Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kuriame dalinai įvertinus Trišalės tarybos pastabas buvo pritarta Seimo narių A.Syso ir M. Zaščiurinsko paruoštiems Darbo kodekso 24, 99, 112, 147, 175, 202, 212, 256 (XIIP-1281), streikus reglamentuojančių Darbo kodekso 71, 74, 75, 76, 78, 80, 81 Darbo kodekso papildymo 10(1) straipsnių (XIIP-1144), Darbo kodekso 225 str. (XIIP-896) pakeitimams.

1.Vienbalsiai pritarta naujai DK 24 str. 4 d. redakcijai:  (pateikiame lyginamąjį variantą)

Socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas Vyriausybė ar jo jos įgaliota institucija, kuriai tenka šiame Kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos.

2. Komitetas nepritarė DK 99 str. atsisakyti darbo sutarčių registracijos;
3. Nepaisant Seimo nario A.Syso prieštaravimų komitetas pritarė, kad sezoninės darbo sutartys pagal DK 112 str.  būtų sudaromos kai yra sezoniniai pokyčiai darbo rinkoje;
4. Komitetas pritarė naujai DK 147 str. 3 ir 6 d. redakcijai: „3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse, jų padaliniose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ‒ darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse, jų padaliniose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.“ ,,6. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, dirbto darbo laiko trukmę poilsio ir švenčių dienomis, naktį bei nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.“

5. Pritarta naujai DK 175 str. redakcijai:  ,,175 straipsnis. Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos, jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo data, bet ne daugiau kaip už trejų darbo  metų  nepanaudotas  kasmetines  atostogas, jei darbuotojas faktiškai  galėjo  jomis  pasinaudoti  ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena  po kasmetinių atostogų pabaigos dienos.“

6. Pritarta naujai DK 202 str. redakcijai:   ,,202 straipsnis. Atsiskaitymo lapeliai Darbuotojo informavimas apie darbo užmokestį ir dirbtą darbo laiką
1. Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. Darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, (raštu, elektroniniu paštu) darbdavys pateikia atsiskaitymo lapelius. Į atsiskaitymo lapelius įrašoma uinformacija apie darbuotojui apskaičiuotas. Išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbu trukmę.

7.  Darbo kodekso 256 str. išdėstytas taip:  Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu,  pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ‒ darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.“

Įstatymo  XIIP-1144 projektas išdėstytas taip:

Papildyti Kodeksą 101 straipsniu:

„101 straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimas

1. Darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių bei susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (Kodekso 2 straipsnis).

2. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.“.

Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„71 straipsnis. Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjantys organai
Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja taikinimo komisija, ar darbo arbitražas ar trečiųjų teismas arba, vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių reikalavimu, kolektyvinis darbo ginčas turi būti nagrinėjamas pasitelkiant tarpininką.“.

Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, komisija gali perduoti juos nagrinėti darbo arbitražui, trečiųjų teismui arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimo surašymu.“.

Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Darbo arbitražas. Trečiųjų teismas

1. Darbo arbitražas sudaromas prie apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė. Darbo arbitražo sudėtį, ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Darbo arbitražo nuostatai.

2. Trečiųjų teismo teisėjus po vieną ar po kelis skiria kolektyvinio ginčo šalys ir įformina tai rašytine sutartimi. Ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintiTrečiųjų teismo nuostatai.

3. Darbo arbitražas, trečiųjų teismas turi per keturiolika dienų išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą. Darbo arbitražo ir trečiųjų teismo sprendimai ginčo šalims yra privalomi.

75 straipsnis. Darbo arbitražas
1. Darbo arbitražas sudaromas prie apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė. Darbo arbitražo sudėtį, ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Darbo arbitražo nuostatai.

2. Darbo arbitražas turi per keturiolika dienų išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą. Darbo arbitražo sprendimai ginčo šalims yra privalomi.“.

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„76 straipsnis. Streikas
Streikas – tai vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos ardarbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas.“.

1. Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiems darbuotojams bei kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia Vyriausybė, pasikonsultavusi su kolektyvinio darbo ginčo šalimis darbo arbitražas.“.
2. Pakeisti 78 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką, jeigu šios sutarties laikomasi. dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų yra laikomasi. Apribojimas skelbti streiką netaikomas kolektyvinėje sutartyje numatytoms deryboms pasibaigus šalių nesutarimu.“.

Pakeisti 80 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kolektyvinio darbo ginčo šalims nesusitarus, sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų priima Vyriausybė arba savivaldybės vykdomoji institucija, pasikonsultavusi su kolektyvinio darbo ginčo šalimis darbo arbitražas.“.

Pakeisti 81 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos ir atliekų išvežimo įmonėse, ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę šiose įmonėse trisdešimčiai dienų atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį tokiam pat laikui sustabdyti.“

Įstatymo projektas XIIP-896: Pakeisti 225 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
            1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – septyniasdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
            2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – penkiasdešimt procentų.“

Nurodyti Darbo kodekso straipsniai dar gali būti redaguojami prieš pateikiant Seimui.

P.Grėbliauskas 8686 17391

0 komentaras
0

Palikti komentarą