2025 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ tinklalapyje pasirodė straipsnis apie prieš profesinės sąjungos narį psichologiškai smurtavusią vadovę.
Straipsnyje atskleistas atvejis įvykęs vienoje valstybinėje įstaigoje, kai vieno skyriaus vadovė kreipėsi į savo įstaigos Etikos komisiją, reikalaudama skirti nuobaudą jos pavaldiniui A. N. už tai, kad tuo metu, kai ji skyriaus posėdyje viešai jį kritikavo, šis jai nepatikusiu tonu viešai perskaitė šios įstaigos Etikos kodekso nuostatą, nurodančią, kad vadovai darbuotojui jo darbo trūkumus turi nurodyti ne viešai, o asmeniškai.
Šios įstaigos Etikos komisija išnagrinėjusi šią bylą nustatė, kad A.N. etikos nepažeidė, o smurtavusiai skyriaus vedėjai rekomendavo kreiptis pagalbos į psichologą ir pateikė jai išsamias instrukcijas kaip reikėtų bendrauti su pavaldiniais bei vadovauti skyriui. Skaityti čia. Smurtaujančiai vadovei nurodyta kreiptis į psichologą – LPS „Solidarumas”,
Tačiau panašu, kad smurtavusi vadovė po šio Etikos komisijos sprendimo išvadų nepadarė, savo elgesio nuostatų nepakeitė ir savo agresiją nukreipė į šį atvejį savo tinklalapyje aprašiusią Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“.
Atpažinusi šiame straipsnyje save ji kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, reikalaudama imtis veiksmų, kad būtų ištirtas neva šiurkštus jos asmens duomenų pažeidimas, o Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ už jos asmens duomenų pažeidimą būtų paskirta bauda.
Nors straipsnyje nebuvo paminėti nei jos vardas, nei pavardė, įstaiga, kurioje ji dirba, ir skyriaus, kuriam ji vadovauja pavadinimas, Įstaigos Etikos kodeksą pažeidusi vadovė teigė, kad iš jos inicialų ir skyriaus pavadinimo „PPS“, galima nustatyti jos tapatybę, todėl buvo pažeista jos asmens duomenų apsauga.
Lietuvos žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ prašydamas paaiškinti šį atvejį.
2025 m. spalio 14 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė nusiuntė jam Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininko Luko Čapo paaiškinimą, kuriame jis įrodė, kad iš inicialų ir nenurodytos įstaigos skyriaus pavadinimo santraukos nustatyti asmens tapatybę yra neįmanoma.
L. Čapas taip pat atkreipė dėmesį, kad kadangi pažeidėja yra valstybės tarnautoja, todėl pagal LR Visuomenes informavimo įstatymo 2 str. 6 d. 3 p. ji yra viešas asmuo, o vadovaujantis šiuo įstatymu visuomenės informavimo priemonės turi teisę rinkti, skelbti ir komentuoti informaciją apie viešus asmenis, jų tarnybinę veiklą ir su jas susijusias aplinkybes, kai tai daroma siekiant informuoti visuomenę ir nepažeidžiant asmens garbės, orumo ar privataus gyvenimo neliečiamumo.
Taip pat jis paminėjo, kad šio įstatymo 9 str. nurodo, jog ,,Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.“.
Atsakydamas į pažeidėjos skundą, jog nebuvo gautas jos sutikimas viešinti jos pažeidimą, K. Čapas priminė, kad net informaciją apie privatų viešo asmens gyvenimą galima skelbti be to asmens sutikimo, nes minėto įstatymo 14 str. 3 d. aiškiai numato, jog ,,Informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarimu konstatavo, jog ,,Žiniasklaida gali be asmens sutikimo visuomenę apie tokio (viešo) asmens privatų gyvenimą informuoti tokiu mastu, kokiu to asmens asmeninės savybės, elgesys, kitos privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikšmę.“ Todėl informacijos apie juos viešinimas yra teisėtas, kai egzistuoja viešasis interesas.
Teisininkas pažymėjo, jog šiuo atveju, minėtas straipsnis buvo paskelbtas, atsižvelgiant į viešąjį interesą – XXX veikia XXX darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ (kurie taipogi yra LPS „Solidarumas“ kolektyvinis narys), o minėta profesinė sąjunga XXX Etikos komisijoje gynė ir atstovavo profesinės sąjungos narį, kuris buvo išteisintas.
XXX dirba daugiau nei 300 LPS ,,Solidarumas“ profesinės sąjungos narių ir minėtas straipsnis yra svarbus profesinės sąjungos bendruomenei, taipogi ir visai visuomenei, kadangi yra atskleidžiama padėtis, vykstanti biudžetinėse – iš mokesčių mokėtojų išlaikomose įstaigose.
Apibendrinamas teisininkas L. Čapas rašė: „Pareiškėja vertina šią situaciją subjektyviai bei siekia nubausti teisėtą veiklą vykdančią profesinę sąjungą, tokiu būdu siekiant nuslėpti nuo visuomenės galimus profesinius trūkumus valstybės tarnyboje“.
Gavusi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ paaiškinimą Lietuvos žurnalistų etikos inspekcija 2025 m. spalio 16 d. skundą atmetė.
Pakoreguotą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ paaiškinimą skaityti žemiau.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2025-10- Nr.
Inspektoriui Dainiui Radzevičiui
DĖL 2025-09-30 gauto skundo nr. sk-382, 2025 „Dėl paaiškinimų pateikimo“
Informuojame, jog Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ (toliau – LPS ,,Solidarumas“) 2025-09-30 gavo Jūsų raštą Nr. SK-382, 2025 ,,DĖL PAAIŠKINIMŲ PATEIKIMO“, kuriuo esame įpareigoti iki 2025-10-16 pateikti rašytinius paaiškinimus dėl J. S. (toliau – Pareiškėja) 2025-09-05 pateikto skundo ,,SKUNDAS DĖL ASMENS DUOMENŲ PAŽEIDIMO“ (toliau – Skundas).
Minėtu Skundu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai Pareiškėja deklaruoja, jog jos asmens duomenys LPS ,,Solidarumas“ straipsniu ,,Smurtaujančiai vadovei nurodyta kreiptis į psichologą“ (toliau – Straipsnis) buvo šiurkščiai pažeisti bei prašo skirti baudą LPS ,,Solidarumas“.
LPS ,,Solidarumas“ pažymi, jog su Pareiškėjos kaltinimais kategoriškai nesutinka, nes Skunde pateikta informacija akivaizdžiai neatitinka faktinės realybės, Pareiškėja vertina šią situaciją subjektyviai bei siekia nubausti teisėtą veiklą vykdančią profesinę sąjungą, tokiu būdu siekiant nuslėpti nuo visuomenės galimus profesinius trūkumus valstybės tarnyboje. Šią poziciją grindžiame šiais faktais bei argumentais:
- Dėl įstaigos pavadinimo. Skirtingai nei Pareiškėja deklaruoja Skunde, Straipsnyje nėra nurodytas ir paviešintas įstaigos pavadinimas – XXX. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Straipsnio konteksto apskritai nėra realių galimybių identifikuoti, jog Etikos komisija vyko XXX – pasinaudojus greitos paieškos funkcija, yra aiškiai matoma, jog tekste nėra tokio termino kaip ,,XXX“, nėra net panašių žodžių, sinonimų, užuomenų kaip ,,XXX“, ir kitų žodžių susietų su XXX veikla, kurie leistų atlikti tikslius ir neabejotinus identifikavimo veiksmus.
- Dėl sąvokos ,,tarnyba“. Pareiškėja taipogi Skunde teikia nepagrįstas išvadas, jog Straipsnyje pateiktas žodis ,,tarnyba“, ,,tarnybinis pranešimas“ identifikuoja ją kaip XXX darbuotoją – toks teiginys nėra pagrįstas. Šie žodžiai yra bendriniai ir dažnai vartojami įvairių valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų bei organizacijų Lietuvoje. Be to, Lietuvoje veikia kelios dešimtys skirtingų tarnybų – tiek nacionalinio, tiek regioninio lygmens, kuriose taip pat atliekami tarnybiniai patikrinimai, rengiami tarnybiniai pranešimai. /…/ Atsižvelgiant į tai, vien tik šiame punkte nurodytų bendrinių terminų vartojimas – ,,tarnyba“, ,,tarnybinis patikrinimas“, ,,Etikos komisija“ nesudaro prielaidų identifikuoti konkrečios įstaigos (XXX), todėl tikimybė, kad visuomenė galėtų šią įstaigą atpažinti, nėra reali.
- Dėl sąvokų ,,PPS“, ,,vedėja“. Pareiškėja Skunde taipogi nurodo, jog Straipsnyje buvo pateiktas tikslus skyriaus pavadinimas, kuriame ji dirba – ,,PPS“ bei dar tikslenis jos užimamų pareigų pavadinimas – ,,vedėja“. Akcentuotinas tas faktas, jog Straipsnyje nebuvo atskleistas nei pilnas skyriaus pavadinimas, nei Pareiškėjos pareigos – PPS skyriaus vedėja. Pažymėtina, jog panašūs raidžių junginiai iš jų sutrumpinimai (pavyzdžiui PPS, PV, PP skyrius ir pan.) yra dažnos ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus struktūrose. /…/Todėl vien tik tokia santrumpa ,,PPS“ jokiais būdais nedaro ja išskirtine konkrečios vienos institucijos žyma, o ,,vedėjos“ pareigybės pavadinimas egzistuoja kiekvienoje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ir nėra unikalus ar išsiskriantis. Atsižvelgiant į tai, vien bendrinės santrumpos ,,PPS“ ar pareigybės ,,vedėja“ negali būti laikomas pakankamu pagrindu identifikuoti, kad Straipsnis atskleidė būtent konkrečią įstaigą, joje veikiantį skyrių bei skyriuje dirbančios darbuotojos pareigybę.
- Dėl Pareiškėjos statuso. Lietuvos Respublikos visuomenes informavimo įstatymo (toliau – LRVIĮ) 2 str. 6 d. 3 p. aiškiai numato, jog viešas asmuo taipogi yra ir valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėja eina valstybės tarnautojo pareigas XXX, ji patenka į minėtame įstatyme apibrėžtą viešo asmens kategoriją. Sisteminis minėto įstatymo aiškinimas pateikia išvadą, jog visuomenės informavimo priemonės turi teisę rinkti, skelbti ir komentuoti informaciją apie viešus asmenis, jų tarnybinę veiklą ir su jas susijusias aplinkybes, kai tai daroma siekiant informuoti visuomenę ir nepažeidžiant asmens garvės, orumo ar privataus gyvenimo neliečiamumo. Akcentuotinas tas faktas, jog Straipsnio turinys yra išimtinai susijęs su Etikos komisijos išvada ir šioje vietoje ginčo dėl Straipsnio faktinių aplinkybių nėra. Taipogi atkreiptinas dėmesys ir į LRVIĮ 9 str., pagal kurį ,,Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.“, kas savaime reiškia, jog viešas asmuo turi būti tolerantiškesnis kritikai.
- Dėl Straipsnio tikslo. Pareiškėja Skunde taipogi akcentuoja, jog nebuvo gautas jos sutikimas. Primename, jog LRVIĮ 14 str. 3 d. aiškiai numato, jog ,,Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. spalio 23 d. nutarimu konstatavo, jog ,,Visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų asmeninės savybės, jų elgesys ir kai kurios privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams. Visuomenės interesas apie šiuos asmenis žinoti daugiau negu apie kitus yra konstituciškai pagrįstas. Žiniasklaida gali be asmens sutikimo visuomenę apie tokio asmens privatų gyvenimą informuoti tokiu mastu, kokiu to asmens asmeninės savybės, elgesys, kitos privataus gyvenimo aplinkybės gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikšmę.“, o tai reiškia, jog viešų asmenų veikla dėl jų užimamų pareigų ir įtakos visuomenės gyvenimui yra mažiau apsaugota nuo viešumo negu privačių asmenų, todėl informacijos apie juos publikavimas yra teisėtas, kai egzistuoja viešasis interesas. Pažymime, jog ir šiuo atveju, Straipsnis buvo publikuojamas atsižvelgiant į viešąjį interesą – XXX veikia XXX darbuotojų profesinė sąjunga ,,Solidarumas“ (kurie taipogi yra LPS ,,Solidarumas“ kolektyvinis narys) ir minėta profesinė sąjunga XXX Etikos komisijoje gynė ir atstovavo profesinės sąjungos narį, kuris buvo išteisintas, tačiau Pareiškėjai darbdavys pateikė rekomendaciją ,,stengtis skyriuje iškilusią probleminę situaciją pirmiausia bandyti išspręsti kolektyvo viduje, asmeniškai aptariant netinkamą elgesį su skyriaus darbuotoju, kartu aptariant galimas problemos sprendimo alternatyvas, sprendžiant iškilusią situaciją, prireikus, kreiptis tarnybinės pagalbos, stiprinant konfliktų sprendimo gebėjimus, į įstaigoje dirbantį psichologą, kurti darbingą ir pasitikėjimu grįstą vadovaujamo kolektyvo aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis“, taip aiškiai bei nedviprasmiškai nurodydamas Pareiškėjos galimus profesinius, asmeninių savybių trūkumus. Iš pateikto Skundo yra akivaizdu, jog Pareiškėja visais įmanomais būdais stengiasi tai nuslėpti ir imituoti kitų darbuotojų, visuomenės atžvilgiu, jog jos profesinė veikla yra nepriekaištinga, o akivaizdžios kritikos pasekmės yra nukreiptos ne į darbdavį, bet į profesinę sąjungą. Pažymėtina, jog XXX dirba virš 300 LPS ,,Solidarumas“ profesinės sąjungos narių ir Straipsnis yra svarbus mūsų bendruomenei, taipogi ir visai visuomenei, kadangi yra matoma situacija, vykstanti biudžetinėse – iš mokėsčių mokėtojų, išlaikomose įstaigose.
- Dėl Straipsnio neatlygintinumo. Svarbu yra ir tai, jog LPS ,,Solidarumas“ yra ne pelno siekianti organizacija – profesinė sąjunga, kuri negavo jokių tiesioginių ar netiesioginių pajamų, kitos materialinės ar nematerialinės naudos ryšium su Straipsniu. LPS ,,Solidarumas“ nurodo, jog neveikia komerciniais tikslais ir pažymi, jog jokių pajamų iš publikuojamo Straipsnio negavo.
- Dėl Straipsnio nuotraukos. Straipsnyje publikuota nuotrauka yra asociatyvi iliustracija (pačiame Straipsnyje tai taipogi paminėta), sukurta naudojant dirbtinio intelekto technologiją, o ne realaus asmens atvaizdas. Tokia nuotrauka nėra susijusi su konkrečiu asmeniu, jo išvaizda, bendravimo ar elgsenos ypatumais. Būtent ir šiuo atveju nuotrauka neatspinti jokio realaus žmogaus, o yra generuotas, meninio pobūdžio vaizdas, naudojamas vien iliustracinei, kontekstinei funkcijai – perteikti Straipsnio temos nuotaiką ar apibendrinti situaciją.
Apibendrinant aukščiau išdėstyta, akivaizdu, jog J. S. 2025-09-05 pateiktas skundas ,,SKUNDAS DĖL ASMENS DUOMENŲ PAŽEIDIMO“ yra nepagrįstas bei nemotyvuotas, todėl LPS ,,Solidarumas“ prašo jį atmesti.